J. Bagdanavičiūtė. Pirmasis atlygis – daugiau nei pinigai: ko vaikus išmoko vasaros darbas

Praėjusiais metais dirbančių 15–24 m. jaunuolių skaičius siekė 30,6 proc., rodo Valstybinės duomenų agentūros duomenys, o 2013-aisiais tokių buvo pastebimai mažiau – 24,6 proc. Šie skaičiai rodo, kad darbo patirtis jaunystėje tampa vis labiau įprasta gyvenimo dalimi.

Pirmasis darbas jaunuoliui dažnai yra ir pirmoji proga savo kailiu pajusti ryšį tarp pastangų ir atlygio. Kol pinigai gaunami kišenpinigių forma ar kaip dovana, jų vertę suprasti sudėtingiau. Tuo metu pirmasis atlyginimas leidžia pamatyti, kiek laiko, atsakomybės ir pastangų kainuoja net, atrodytų, ir nedidelė suma.

Proga padėti susiformuoti teisingus įpročius

Pirmasis atlyginimas neretai tampa pirma didesne suma, kurią jaunuolis gali panaudoti savo nuožiūra. Natūralu, kad dalį jos (jei ne viską) norisi išleisti iš karto. Tačiau būtent šis momentas suteikia progą formuoti finansinius įpročius, kurie gali išlikti naudingi visam gyvenimui.

Pirmiausia, verta paskatinti vaiką iš anksto nuspręsti, kam bus skirti uždirbti pinigai. Kai visas atlyginimas neturi aiškaus tikslo, jis dažnai išleidžiamas spontaniškai. Todėl naudinga aptarti, kokią dalį lėšų vaikas norėtų skirti pramogoms, kokią – didesniam pirkiniui ar ateities tikslui.

Antra, tai gera proga mokytis atidėti dalį pajamų. Nebūtina kalbėti apie dideles sumas ar griežtas taisykles. Svarbiau ugdyti įprotį, kad gavus pajamas pirmiausia atidedama dalis lėšų, o ne taupoma tai, kas lieka mėnesio pabaigoje. Būtent toks principas vėliau padeda lengviau kaupti finansinį rezervą, siekti didesnių finansinių tikslų bei išlaikyti gerą finansinę sveikatą.

Trečia, verta aptarti impulsyvių pirkinių temą. Tai puiki galimybė parodyti, kad prieš didesnius pirkinius verta sau duoti bent kelias dienas apsispręsti. Dažnai paaiškėja, kad dalis norų buvo trumpalaikiai.

Galiausiai, vyresniems paaugliams verta paaiškinti ir dar vieną svarbią taisyklę – augant pajamoms nebūtina proporcingai didinti išlaidų. Kuo anksčiau jaunas žmogus supranta, kad didesnės pajamos savaime nereiškia būtinybės daugiau išleisti, tuo lengviau vėliau kurti tvarų santykį su pinigais.

Darbo patirtis – ne bet kokia kaina

Lietuvoje vaikų ir paauglių darbas yra aiškiai reglamentuotas. Nors kalbame apie jaunimo užimtumo naudą, svarbu prisiminti, kad pirmoji darbo patirtis turi ne trukdyti, o papildyti vaiko ugdymą.

Įstatymai numato, kad vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus. Vyresniame amžiuje jie gali būti ir sudėtingesni, tačiau turi nekenkti jų sveikatai, saugumui, mokymuisi ar vystymuisi. Darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui taip pat taikomi papildomi reikalavimai, kurie priklauso nuo jaunuolio amžiaus. Pavyzdžiui, 14–16 m. jaunuoliams taikomi trumpesni darbo valandų limitai, nepilnamečiams draudžiama dirbti naktį, o tam tikri darbai dėl galimos rizikos apskritai nėra leidžiami.

Todėl prieš vaikui pradedant dirbti, verta pasidomėti ne tik siūlomu atlygiu, bet ir darbo sąlygomis, grafiku bei darbdavio reputacija. Pirmasis darbas turėtų būti saugi ir pozityvi patirtis.

Tėvų vaidmuo nesibaigia pasirašius sutikimą

Nors pirmasis darbas yra svarbus savarankiškumo žingsnis, tėvų vaidmuo šiame etape išlieka itin reikšmingas. Dažnai daug dėmesio skiriama tam, kaip vaikas ras darbą, tačiau ne mažiau svarbu kalbėtis apie tai, ko iš šios patirties tikimasi ir kokia yra pirmojo darbo realybė.

Tėvai gali padėti vaikui pasiruošti pokalbiams su darbdaviu, aptarti jo teises ir pareigas, paaiškinti, ką reiškia darbo sutartis, darbo grafikas ar atsakomybė už prisiimtus įsipareigojimus. Tokie pokalbiai leidžia suprasti, kad darbas yra ne tik galimybė užsidirbti, bet ir susitarimas, kuriame atsakomybių turi abi pusės.

Galiausiai, itin svarbu reguliariai pasikalbėti ir apie pačią darbo patirtį. Kaip sekasi? Kas patinka? Kas kelia sunkumų? Tokie pokalbiai padeda laiku pastebėti iššūkius ir kartu ugdo gebėjimą reflektuoti savo patirtį.

„Swedbank“ informacija