Japonija išgyvena ryžių krizę – košės privirė šalies politika

Išgraibstė akimirksniu

Stambus prekybos centrų operatorius „Ito-Yokado“ šeštadienį pradėjo pardavinėti ryžius Tokijo Ota rajone esančioje parduotuvėje.

Kaip aprašo portalas „NHK World“, šeštadienio rytą atvykus sunkvežimiui, darbuotojai tam skirtoje zonoje sukrovė 500 maišų ryžių. Penkių kilogramų maišas kainavo 2160 jenų (13,25 eurų). Šeima galėjo įsigyti tik vieną maišą. Vos atidarius parduotuvę, visi maišai buvo išpirkti  per pusvalandį.

Viena iš laimingųjų pirkėjų, trisdešimtmetė moteris, sakė atsistojusi į eilę, kai tik išgirdo, kad ryžiai kainuoja perpus pigiau. Ji vylėsi, kad ir kitų rūšių ryžių kainos sumažės.

Hiromi Akaba, gyvenanti Kavasakio mieste, netoli Tokijo, teigė neturėjusi kito pasirinkimo, kaip tik pirkti ryžius už dabartines aukštas kainas. Tačiau ji pridūrė: „Jei tai tęsis, mes nustosime valgyti ryžius. Tai gali lemti ryžių vartojimo sumažėjimą.“

Išpardavimai

„Ito-Yokado“ pasirašė sutartį, pagal kurią iš valstybės be konkurso įsigijo 5000 tonų 2022 metų derliaus ryžių.

Bendrovės prezidentas Yamamoto Tetsuya teigė, kad bendrovė pateikė paraišką dėl pirkimo, nes norėjo pasiūlyti ryžius už prieinamą kainą. Jis teigė mažai turintis supratimo apie kitų rūšių ryžių kainų tendencijas, tačiau nori pasiūlyti klientams šiuos ryžius kaip vieną iš variantų.

Namų apyvokos prekių gamintoja „Iris Ohyama“ šeštadienį taip pat pradėjo pardavinėti vyriausybės sukauptus ryžius dviejose parduotuvėse Mijagio ir Čibos prefektūrose. Ji pasirašė sutartį dėl 10 000 tonų pirkimo.

Dar vienas didelis mažmenininkas, „Aeon“, ryžius pardavinėja nuo sekmadienio.

Vyriausybė pasiūlė parduoti tiesiogiai mažmenininkams iš viso 300 000 tonų ryžių – 200 000 tonų iš 2022 m. derliaus ir 100 000 tonų iš 2021 m. derliaus.

Valdžia vykdo šiuos išpardavimus tikėdamasi, jog tai padės sumažinti ryžių kainas.

Kaip atsirado deficitas?

Ryžiai pradėjo dingti iš prekybos centrų lentynų, o kainos šoktelėjo dvigubai jau nuo praėjusios vasaros, kai perspėjimai apie galimą „mega žemės drebėjimą“ sukėlė panišką pirkimą.

Populiariausio „Koshihikari“ prekės ženklo ryžiai dabar parduodami už beveik 5000 jenų (30,68 eurų) už 5 kilogramų pakuotę. Žemės ūkio ministerijos duomenys rodo, kad Japonijos žemės ūkio kooperatyvų ir kitų komercinių didmenininkų ryžių atsargos sumažėjo 400 000 tonų, palyginti su praėjusių metų lygiu, ir birželio mėn. pasiekė rekordiškai žemą lygį –  vos 1,53 mln. tonų.

Ekspertai teigia, kad praėjusios vasaros paniškas pirkimas tik pablogino ilgalaikes problemas. Staigus turizmo augimas ir padažnėjęs maitinimasis ne namuose dar labiau padidino paklausą.

Be to, žmonės pradėjo vartoti daugiau ryžių, kai dėl Rusijos ir Ukrainos karo pakilo kviečių kainos, atitinkamai išaugo ir duonos bei makaronų kainos. O 2023 m. derlius buvo gana prastas dėl karšto oro ir kenkėjų.

Japonijos ryžių tiekimo grandinė yra sudėtinga. Dauguma ūkininkų vis dar parduoda savo ryžius tradicinėje sistemoje, kurią valdo Japonijos žemės ūkio kooperatyvai (JA) – galinga interesų grupė, glaudžiai susijusi su valdančiąja Liberalų demokratų partija.

Politinė potekstė

Kaip skelbia portalas csmonitor.com, ryžių kainos Japonijoje smarkiai išaugo, nes pasiūla neatitinka paklausos. Vyriausybė jau seniai skatina ūkininkus, kad šie sumažintų ryžių pasėlių plotus ir pereitų prie kitų kultūrų auginimo – esą taip buvo siekiama išlaikyti gana aukštas ryžių kainas, tačiau toks dirbtinis reguliavimas netrukus pagimdė ryžių produkcijos deficitą.

Todėl siekdama susidoroti su šių metų ryžių krize, vyriausybė leido parduoti ryžių atsargas. Tačiau grūdai lėtai pasiekia prekybos centrų lentynas. Gyventojų pasipiktinimas praėjusią savaitę jau privertė atsistatydinti šalies žemės ūkio ministrą Taku Eto, kuris neapdairiai leptelėjo, kad jam niekada nereikėjo pirkti ryžių, nes juos jam nemokamai dovanoja jo rėmėjai.

Tokios ministro kalbos buvo įvertintos kaip visiškas atitrūkimas nuo paprastų žmonių, sunkiai suduriančių galą su galu, realybės. Ministras netrukus atsiprašė, tačiau premjeras Shigeru Ishiba, kurio mažumos vyriausybė susidurs su dideliu iššūkiu svarbiuose liepos mėnesį vyksiančiuose nacionaliniuose rinkimuose, jį privertė atsistatydinti.

T. Eto įpėdinis yra buvęs aplinkos ministras Shinjiro Koizumi, tad dabar jam pavesta ištirti ir išspręsti ryžių problemą.

Prieštaravimai

Japonijos žemės ūkio ministerija kritikuojama dėl vilkinimo atveriant ryžių atsargas, kurios paprastai laikomos nelaimėms, ir dėl neteisingo paklausos bei pasiūlos pusiausvyros įvertinimo. Iki šiol rinką pasiekė tik 10 proc. sukauptų ryžių atsargų, todėl kyla įtarimų, kad siekiama dirbtinai palikyti aukštas kainas.

Vos pradėjęs eiti pareigas Sh. Koizumi paskelbė apie planus pereiti prie vyriausybės ryžių pardavimo sutarčių, siekiant geriau kontroliuoti kainas.

„Iki šiol vyriausybė mažai ką tyrė ir priešinosi rezervų pardavimui, bijodama, kad kainos kris“, – teigia Kazuhito Yamashita, „Canon“ pasaulinių studijų instituto tyrimų direktorius.

Japonija galėjo išvengti šios problemos leisdama auginti daugiau ryžių, pertekliaus atveju tiesiog didintama eksportą, sakė jis. „Pasėlių plotų mažinimas prieštarauja aprūpinimo maistu saugumui, tai pražūtinga politika“, – sakė K. Yamashita. Jis teigė, kad ši politika naudinga tik minėtiems kooperatyvams JA. Tuo tarpu ūkininkai, susiduriantys su didėjančiomis sąnaudomis, teigia, kad kainos nėra per didelės.

Kad ir kokia būtų trūkumo priežastis, mažmenininkai yra priversti tiekti ryžius į lentynas, todėl kai kurie pereina prie importo, kuris paprastai nėra populiarus tarp išrankių japonų pirkėjų.

Istorinis kontekstas

Ryžiai yra svarbi Japonijos gyvenimo dalis jau beveik 3000 metų. Šis gilus ryšys atsispindi japoniškame žodyje gohan, kuris reiškia „virti ryžiai“, bet dažnai vartojamas tiesiog kalbant apie valgį. Ryžiai taip pat suformavo japonų virtuvės bei ūkininkavimo kultūros pagrindus, rašo „The Conversation.

Ryžiai japonams buvo tokie svarbūs, kad 1918 m. kainų šuolis sukėlė protestų bangą visoje šalyje. Vadinamosios „ryžių riaušės“ privertė tuometinį ministrą pirmininką Terauchi Masatake atsistatydinti.

Tačiau, nepaisant akivaizdžios svarbos, pastaraisiais dešimtmečiais Japonijos vyriausybės politika buvo sutelkta į griežtą ryžių gamybos kontrolę ir reguliavimą. Kaip minėta, ji stengėsi išlaikyti aukštas kainas, iš dalies siekdama atlyginti ūkininkams, kurie yra svarbi valdančiosios partijos elektorato dalis.

Ryžių gamybos apribojimai, įvesti dar 1971 m. siekiant kontroliuoti pasiūlą ir kainas, niekada nebuvo visiškai panaikinti net ir pasikeitus vidaus vartojimui bei sumažėjus ūkininkų skaičiui. Dėl tokio dirbtinės produkcijos kontrolės šalis nebuvo pasirengusi paklausos šuoliams.

Dabartinėmis sąlygomis importuojami ryžiai tampa neišvengiama alternatyva: Japonija pirmą kartą per daugiau nei 25 metus importuoja ryžius iš Pietų Korėjos, be to, japonų turistai ten masiškai perka korėjietiškus ryžius, nepaisydami giliai įsišaknijusio skepticizmo dėl visko, kas nėra užauginta šalies viduje.

Parengė Ričardas Čekutis