Jau netrukus sodinsime kriaušes

Kriaušių poskiepiai

Kai poskiepiui buvo naudojami miškinės kriaušės sėjinukai, išaugdavo aukštos kriaušės, todėl pastaruoju metu imta naudoti mažesnio augumo vegetatyvinius poskiepius. Be to, jie leidžia paankstinti derėjimo laiką ir pagerina vaisių kokybę.

Pagrindinis tinkamiausiais kriaušių poskiepis yra paprastasis svarainis. Tokie poskiepiai 2–3 metais paankstina vaismedžių derėjimą ir, nors medeliai gerokai žemesni, derlius didesnis. Mažesnė jų šaknų sistema įsitvirtina ne giliau nei 60 cm gylyje, todėl aukštesni gruntiniai vandenys mažiau pažeidžia augalus. Beje vaismedžiai turi būti sodinami šiek tiek rūgštesnėse dirvose.

Deja, šis poskiepis turi vieną trūkumą – vyraujant šaltesniems ir nepastoviems žiemų orams, šaknys gali pašalti. Pastaruoju metu prekyboje galima ieškoti žemaūgių kriaušių veislių su perspektyviais poskiepiais: rumuniška PC, švediška BP 30, amerikietiška OHF poskiepių grupėmis ir žemiausiu poskiepiu Pyrodwarf (Vokietija).

Dirvožemiai ir vieta

Tinkamai parinkus dirvožemį kriaušes galima apsaugoti nuo neigiamų klimato veiksnių, temperatūros, drėgmės trūkumo ar pertekliaus, ligų ir kenkėjų plitimo. Kriaušėms su žemaūgiais poskiepiais labiausiai tinka derlingi vidutinio sunkumo priemoliai. Jei podirvyje vyrauja laidus dirvožemio sluoksnis, reikia įrengti laistymo sistemas.

Kriaušės gerai auga, kai iki 40 cm dirvožemio sluoksnyje yra ne mažiau kaip 100 mg/kg fosforo (P2O5), 150–200 mg/kg kalio (K2O) trąšų, gruntinis vanduo 1–1,5 m nuo dirvos paviršiaus, o dirvos rūgštingumas (pH) apie 6,2–6,5.

Sodui tinkamesnis lygus, be didesnių įdubų reljefas. Lomelėse koncentruojasi šaltas oras ir vanduo, ilgiau išsilaiko rūkas, todėl šalnos, drėgmės perteklius, ligų ir kenkėjai gali lengviau pakenkti medeliams.

Sodinukai

Sodų specialistai visada akcentuoja, kad vaismedžio ilgaamžiškumas, produktyvumas, vaisių kokybė ir gausa labai priklauso nuo sodinuko kokybės. Perkant sodmenis, visų pirma reikia atkreipti dėmesį, ar taisyklingai suformuoti vainikai ir gerai išvystytos šaknys.

Sodinukas turi būti 120–130 cm aukščio, kamienėlio aukštis – 60 cm, jo storis – 1,2–1,5 cm, ne mažiau kaip trys šakos proporcingai išsidėsčiusios apie vainiką, horizontalios, ne trumpesnės kaip 20–30 cm. Viršūnė aiški, be konkurentinių ūglių.

Apžiūrėkite, kad liemuo ir šakos būtų be mechaninių pažeidimų, neligotos ir neapniktos kenkėjų. Vaismedžių su vegetatyviniais poskiepiais akiavimo vieta turi būti iki 8 cm aukštyje.

Kai kurioms kriaušių veislėms nebūtinos veislės dulkininkės, bet sodininkai pastebėję, kad derlius joms esant būna 10 proc. didesnis. Beveik visoms veislėms kaip dulkininkės gerai tinka ‘Konferencinė’, ‘Mramornaja’, ‘Kliapo mėgstamoji’ veislės.

Sodinimas ir priežiūra

Kriaušių sodinukai (su vegetatyviniais poskiepiais) sodinant rankomis kasami 30–40 cm gylio ir 30–40 cm pločio duobėse. Jei ilgesnės šaknys netelpa duobėje, patrumpinkite jas. Šaknys įstatomos į duobę, užpilamos žeme ir gerai apspaudžiamos, tada paliejama išpilant augalui 5–10 l vandens. Pomedį reikėtų pamulčiuoti durpėmis, kompostu ar drožlėmis 5–7 cm sluoksniu. Medelį būtinai virvele pritvirtinkite prie kuolo.

Pirmaisiais augimo metais pomedžius mulčiuokite organinėmis medžiagomis: nerūgščiomis durpėmis, medžių žievėmis ar drožlėmis, pjuvenomis, kas dvejus metus atnaujinkite jo sluoksnį. Nereikėtų pamiršti pomedžiuose išrauti piktžoles.

Jei kriaušaitės su vegetatyviniais poskiepiais auga priesmėlyje, būtinai drėkinkite. Ypač jei nepakanka kritulių žiemos pabaigoje ar pavasarį. Labiausiai drėgmės kriaušėms reikia birželį ir rugpjūtį. Nejausdamos drėgmės deficito, kriaušės gerai augs ir vystysis.

Augant medeliui anksti pavasarį naudinga patręšti azoto ir magnio trąšomis. Jas berkite augalo augimo šaknų zonoje, kiekis priklauso nuo vainiko projekcijos skersmens.

Kai kurios kriaušių veislės linkusios pramečiuoti. Tai gali lemti atskirais metais suformuoti gausūs žiedynai, todėl juos reikia retinti. Pramečiuoti linkusios ‘Alka’, ‘Jūratė’, ‘Kliapo mėgstamoji’. Užuomazgos retinamos norint išauginti geresnės kokybės vaisius. Mažesniuose soduose užuomazgas galima išskinti rankomis, viename žiedyne paliekant po 1–2 stiprias užuomazgas.

Formavimas ir genėjimas

Formuojant vaismedžių vainikus soduose dažniausiai renkamasi siauros ar paprastosios verpstės vainiko formą, kai formuojamas vertikalus liemuo su horizontaliomis šakomis. Genėjimo būdas priklauso nuo sodinukų kokybės, nuo to, reikia išauginti šakas ar reguliuoti jų skaičių ir augimo kryptį.

Vaismedžiams formuojant paprastosios verpstės vainikus pirmais augimo sode metais išpjaunamos visos žemiau nei 0,7 m aukštyje augančios šakos paliekant 4–6 horizontaliai augančias šakas.

1 metai. Jei sodinukai nešakoti, pavasarį 0,9 m aukštyje trumpinama viršūnė. Jei turi 1–2 šakas ar stačiu kampu augančias šakas ir negalima jų atlenkti, pašalinkite jas. Viršūnė trumpinama 0,9–1,0 m aukštyje nuo žemės paviršiaus.

Pirmoje gegužės pusėje iš stipriausio viršutinio ūglio formuojama viršūnė, kiti ūgliai šalinami, apatiniai retinami, paliekant stipresnius ir juos atlenkiant horizontaliai. Vasaros pradžioje viršūnėje šalinami naujai išaugę vainikui nereikalingi ūgliai, paliekant žemiau esančius silpnesnius, horizontaliai augančius ūglius, kurie formuos žiedinius pumpurus. Rugpjūtį darbai kartojami, jei reikia, ūgliai atlenkiami, naudojant virveles ar 200–300 g svarelius.

2 metai. Pavasarį šakos atlenkiamos horizontaliai, jei šakelės per storos (maždaug liemens storio) ar vilkūgiai stiprūs, jos šalinamos. Gegužės pradžioje iškerpami stipriai į viršų augantys ūgliai. Paliekamos per pusę liemens storio atlenktos šakos, kitos, silpnesnės, atlenkiamos.

Formuojant antrą vainiko aukštą, 60 cm nuo viršutinės šakos trumpinama viršūnė. Jei sodinukai pasodinti tankiai, viršūnė netrumpinama, bet ilgesnė kaip 60 cm nupjaunama ir pakeičiama šoniniu ūgliu. Vėliau medeliai formuojami kaip ir pirmaisiais augimo sode metais.

3 metai. Pavasarį šalinami per stipriai augantys viršūniniai ūgliai, juos pakeičiant silpnesniais. Silpnai augančios viršūnės trumpinamos. Šalinamos maždaug liemens storio artimos ir viršutinės storesnės už apatines pagrindinės šakos. Išlaikomas eglės formos vainikas ir storesnės šakos apatinėje vainiko dalyje.

Ūgliai pjaunami nepaliekant stagarėlių, kad nepradėtų augti nauji ūgliai iš miegančių pumpurų. Rugpjūtį šalinami naujai priaugę stiprūs ir tankūs ūgliai.

„Rasų“ informacija

ŪP redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.