Šią savaitę Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) pranešė apie steigiamą patariamąją instituciją – ministerijos kolegiją, kuri turės užtikrinti kokybiškesnį bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Kaip įsitikino „Ūkininko patarėjas“, kvietimo dalyvauti kolegijos veikloje sulaukę žemdirbių lyderiai šią iniciatyvą vertina atsargiai.
Nuo idėjų keptuvės
Tai – naujiena nuo idėjų keptuvės. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkė Danutė Karalevičienė pirmąkart apie tai išgirdo šį pirmadienį, kalbėdama telefonu su žemės ūkio viceministru Egidijumi Giedraičiu. O Lietuvos žemės ūkio bendrovių (LŽŪBA) asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis apie kolegijos steigimą sužinojo iš premjerės patarėjo Igno Jankausko skambučio. Vyriausybės rūmuose, be abejonės, yra žinoma, kokios idėjos kristalizuojasi ministerijoje arba jos generuojamos Vyriausybėje ir pasiūlomos ministrui Kęstučiui Navickui.
Oficialus raštas su kvietimu dalyvauti ŽŪM kolegijoje LŽŪT pasiekė tą patį trečiadienį, kai buvo paviešintas ir ministerijos pranešimas spaudai.
Pranešimas ganėtinai „žalias“, nes ministro įsakymas ar koks nors projektas apie steigiamą kolegiją dar nėra paskelbtas.
Šykšti informacija pačiame pranešime: kad kolegiją sudarys „skėtinės žemdirbių ir viena aplinkosaugos asociacija, mokslo atstovai ir ministro politinė komanda“, kad bendradarbiaujant šiuo formatu tikimasi diskutuoti investicijų krypčių ir prioritetų, ES paramos bei kitų taisyklių tobulinimo, žemės įsigijimo ir kitais aktualiais strateginiais klausimais.
Vadovaus pats ministras
Redakcijos prašymu žemės ūkio ministro patarėjas Saulius Jarmalis pateikė šiek tiek daugiau informacijos apie steigiamą patariamąją instituciją. Jai vadovaus pats žemės ūkio ministras K. Navickas, kolegijoje taip pat dirbs žemės ūkio viceministrai Donatas Dudutis, E. Giedraitis, Paulius Astrauskas bei ministerijos kancleris Valdas Aleknavičius.
Po tris savo atstovus kviečiamos deleguoti dvi didžiausios ūkininkus vienijančios skėtinės organizacijos: LŽŪT ir Žemės ūkio rūmai (ŽŪR). Be to, kolegijoje dirbtų po vieną Žemės ūkio mokslo tarybos ir Aplinkosaugos koalicijos (tai taip pat skėtinė organizacija, vienijanti nevyriausybines aplinkosaugos organizacijas) atstovą.
Žemės ūkio ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kolegijos sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ šiuo metu yra rengiamas ir bus patvirtintas, kai organizacijos deleguos savo narius – bus galima sudaryti kolegiją.
Pirmasis ŽŪM kolegijos posėdis planuojamas netrukus po to, kai kolegija bus sudaryta – tikimasi, dar šį mėnesį. Planuojama, kad kolegijos posėdžiai bus šaukiami kiekvieną mėnesį arba pagal poreikį, bet ne rečiau kaip kartą per ketvirtį.
Vieną patarėjų tarybą jau būrė
Praėjo lygiai metai, kai ŽŪM skelbė kitą labai panašią naujieną: „Darbą pradeda Žemės ūkio ministro visuomeninių patarėjų taryba.“ Į ją suburti ekspertai praktikai bei mokslininkai turėjo svarstyti ir teikti ministrui bei jo politinei komandai patarimus, kaip pasiekti kokybinį poslinkį žemės ūkio sektoriuje. Į ekspertų tarybą žemės ūkio ministras K. Navickas, be mokslininkų, buvo pakvietęs keturis ūkininkus, tarp jų ir Andrių Široną – Molėtų rajono ūkininką bei smulkųjį verslininką, užsiimantį pluoštinių kanapių auginimu ir perdirbimu.
ŪP pasidomėjus, kaip sekėsi dirbti patarėjų taryboje, A. Šironas neslėpė – keli susitikimai buvo, bet turbūt jau geras pusmetis, kai veikla tyliai užgeso. Tačiau tai, kad kuriama nauja patarėjų taryba, ūkininkas teigė vertinantis pozityviai – kaip kokybiško dialogo su žemdirbiais paiešką. Žemės ūkio ministro patarėjas S. Jarmalis apie šią tarybą, kurios veiklos ženklų iš ministerijos viešosios komunikacijos nuo pernai žiemos nematyti ir negirdėti, paaiškino, kad „visuomeninių patarėjų taryba bus išformuota, tačiau jos nariams pasiūlyta tapti visuomeniniais ministro K. Navicko patarėjais“.
Pirmtako vertinimas: pavėluotas žingsnis
Patarėjų taryba apskritai joks išradimas. Tokių ekspertų komandą buvo sutelkęs praėjusios Vyriausybės žemės ūkio ministras, dabar – parlamentaras Giedrius Surplys, į ją buvo pakviesti visų pagrindinių asociacijų atstovai.
Dabar žemės ūkio skėtinės organizacijos kviečiamos deleguoti po tris atstovus. Antai LŽŪT yra dešimt narių (dar dvi kandidatės), o prie ŽŪM stalo yra kviečiami tik trys žmonės, kiti paliekami už durų.
K. Navicko iniciatyvą suburti ŽŪM kolegiją G. Surplys sveikina. Jam pačiam prie pasitarimų stalo sukviesti žemdirbius buvo vienas pirmutinių žingsnių. „Visi žinome, kokia žemdirbių visuomenė susiskaidžiusi. Turėjau intenciją, kad sprendimai kiek įmanoma būtų išdiskutuoti su visomis suinteresuotomis grupėmis, kad tuomet, kai jie bus priimti, kiltų kuo mažiau nepasitenkinimo“, – prisimindamas savo patirtį ŪP teigia politikas.
Jis įvardija du svarbius tokio bendradarbiavimo akcentus. Viena, kad ir kokie puikūs būtų ŽŪM specialistai, įsiklausyti į ūkininkų, kaimo bendruomenių, mokslininkų ir galiausiai verslo nuomonę yra pravartu – koks yra praktinis klausimų vertinimas. Kita vertus, žemdirbių bendruomenės telkimas, diskusijos draugišku formatu galimai padėtų išvengti susiskaldymo viešumoje, kuris dabar bado akis.
Parlamentaro įsitikinimu, dabar geriausias tam laikas yra prarastas. 2023–2027 metų Strateginis planas, kuriam rengti buvo labiausiai reikalingi praktikų patarimai, jau pateiktas Europos Komisijai. Žemdirbių bendruomenė įaudrinta. Taigi, pasak buvusio žemės ūkio ministro G. Surplio, dabar jau „šaukštai po pietų“ – K. Navicko iniciatyva gerokai pavėluota.
Nuotaikos „užkonservuotos“
Kalbintiems žemdirbių bendruomenės atstovams kyla panašių ir dar sudėtingesnių klausimų. Yra nuogąstavimo, kad kolegija gali būti trumpalaikė ir formali iniciatyva, kaip prieš tai sudaryta patarėjų grupė. Stipri nuojauta, kad tai yra gestas norint užglaistyti išryškėjusius ministerijos komunikacijos aštrius kampus.
Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Raimundas Juknevičius pripažįsta, jog pastaruoju metu ŽŪM komunikacija kiek gerėja. Tai tapo justi po LŽŪT ryžtingų viešų pareiškimų dėl Strateginio plano rengimo.
Tačiau nepasitenkinimas žemdirbių bendruomenėje nėra atslūgęs. Kol kas jis neišsiveržė žemdirbių protesto akcijomis. Esamą būklę R. Juknevičius apibūdina sakydamas, kad nuotaikos „užkonservuotos“ – žmonės stebi, kokie bus tolimesni sprendimai, gausu neatsakytų klausimų, kad ir dėl tų pačių daugiamečių pievų. Ateina nauji apribojimai, kilpa apie žemdirbių kaklą, panašu, veržiasi vis labiau. Problemų kalnas netirpsta.
Panašiai kalba ir kiti LŽŪT lyderiai. „Mūsų širdžių tai nesuminkštino, matome desperatiškas pastangas išsilaikyti pareigose po Tarybos išreikšto nepasitikėjimo ministru, jo veiksmais kuriant BŽŪP, primetamas neteisingos konkurencijos sąlygas žemdirbiams“, – esmės į vatą nevynioja J. Sviderskis.
Ne visų reikalų ekspertai
Žinia apie steigiamą ministerijos kolegiją sukėlė ir daugiau įvairių klausimų. Šį ketvirtadienį LŪS, kaip ir LŽŪT apskritai, dar negalėjo pasakyti, ar priims ŽŪM kvietimą. O siūlymui apsvarstyti suteiktos vos kelios dienos – iki ateinančio pirmadienio.
„Nepuolame strimgalviais dalyvauti šitam dalyke sakydami – o, kaip puiku! Norisi daugiai aiškumo“, – mintį dėsto LŪS pirmininkas R. Juknevičius.
Ūkininkų sąjungos vertinimu, geras bendradarbiavimo formatas yra ministerijos sudaromos darbo grupės įvairiems probleminiams klausimams spręsti. Jis geras tuo, kad kiekvienąkart deleguojami į vieną ar kitą profilį įsigilinę ekspertai – organizacijos nariai, kurie stebi gyvulininkystės ar kitos srities teisės aktus, toje srityje dirba. Darbo grupėje išgvildenus temą, atsiveria plačiausias vaizdas, tai padeda rasti tinkamiausius sprendimus.
Visažinių nėra. Todėl iškilo labai svarbus atstovavimo klausimas: ar gali LŪS suteikti visus įgaliojimus Tarybai, ar, kaip rajonų ūkininkų asociacijų skėtinė organizacija, į kolegiją deleguoti vieną savo atstovą? Iš to kyla kitas logiškas klausimas – apie tikėtinas pasekmes. Ūkininkai nuogąstauja, kad įsitraukę į patariamąją instituciją netaptų įkaitais – tai nebūtų ministerijos pastanga perkelti jiems dalį atsakomybės už priimamus sprendimus, esą jie suderinti su socialiniais partneriais. Tačiau įtakos sprendimams iš tiesų jie neturėtų. Taip manyti skatina dalyvavimo Kaimo plėtros programos (KPP) stebėsenos komitete patirtis: į jį traukti žemdirbių atstovai kaip ir dalijasi atsakomybe, tačiau įtakos KPP įgyvendinimui neturi, nes komitete jų yra mažuma.
Neaiškios žaidimo taisyklės
J. Sviderskis svarsto, kad ministras turėtų pakeisti bendradarbiavimo su socialiniais partneriais aprašą, nes dabartinis etikos kodeksas draudžia žemdirbių organizacijoms dalyvauti ŽŪM kuriamuose tvariniuose dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto: „Mus išvadina lobistais, o paskui kviečia bendradarbiauti.“
Jam antrindama D. Karalevičienė stebisi – jiems siūloma garantuoti už deleguojamus asmenis, kad jie yra nepriekaištingos reputacijos: „Man atrodo, kad mes visi nepriekaištingos reputacijos. Kokių dar reikia ministrui garantijų? Kad balsuosime taip, kaip jam reikia?“
LŽŪT pirmininkės pirmieji pasvarstymai sulaukus kvietimo dalyvauti ministerijos kolegijoje buvo apie skirtingą būsimųjų jos narių „svorį ir galimybes“ – vieni finansuojami valstybės (Rūmai), kiti ne (Taryba). „Supratau, kad jie dėl šventos ramybės kone kiekvieną įsakymą norėtų su mumis aptarti. Bet kodėl mes turime dirbti už ačiū, aukoti savo asmeninį laiką? Suprantu, kad ŽŪR patogu, jiems sumoka už atvažiavimus. Antra, mes dirbantys žmonės, pirmiausia turime pasidaryti savo darbus“, – ŪP pašnekovė įžvelgia praktinių papildomų kliūčių dalyvauti kolegijos darbe.
Tarybos nariai taip pat vieningai sutarė, kad negali atsiliepti į ministerijos kvietimą nežinodami, kokios bus jų teisės, pareigos, galimybės ir pan. – nėra matę kolegijos darbo reglamento. Iškėlus tokią sąlygą, ŽŪM sujudo, ketvirtadienį vakarop LŽŪT sulaukė preliminaraus dokumento.
Nuomonės Taryboje krypo į tai, kad pabandyti dalyvauti patariamojo organo veikloje galima. Kaip pabrėžė D. Karalevičienė, sprendimas turi būti vienbalsis. Pagal įstatus, bent vienam nariui prieštaraujant Taryba savo atstovo į Ministerijos kolegiją nedeleguotų. Tačiau pamėginti verta, o jei bendradarbiavimas pasirodys nepriimtinas, po pirmojo posėdžio bus galima oficialiai pasitraukti.
Galutinį nutarimą LŽŪT priims pirmadienį.
2022-01-22 ŪP korespondentė Irma DUBOVIČIENĖ Redakcijos nuotrauka ŽŪM kolegija, Danutė Karalevičienė, Ignas Jankauskas, Jonas Sviderskis, Irma Dubovičienė, Ūkininko patarėjas