Prašo skelbti ekstremaliąją situaciją

Milžiniški praradimai

ŽŪM duomenimis, šalnos fiksuotos 47 savivaldybėse, kai kurios iš jų ketina savo teritorijose skelbti ekstremaliąją situaciją. Tačiau uogų, vaisių, daržovių ir javų augintojų asociacijų atstovai ragina skelbti ekstremaliąją situaciją visos valstybės mastu. „Asociacijos narių duomenimis, kai kuriuose ūkiuose pasėliai, pavyzdžiui, bulvių, smidrų, yra visiškai sunaikinti. Šiaurės Lietuvoje yra ūkių, kur praradimai siekia net iki 100 proc., todėl prašome paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją padėtį. Tai suteiktų ūkininkams galimybę laikinai atidėti ir koreguoti prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, kad būtų užtikrintas sektoriaus veiklos tęstinumas ir finansinis stabilumas“, – kvietė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Indrė Lukoševičienė.

Kauno r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Mindaugas Maciulevičius teigė, kad tokių ekstremalių sąlygų nematė daug metų: „Labai daug ūkių patyrė šalnų poveikį, padariniai yra akivaizdūs – uogininkai, sodininkai prarado daugiau nei pusę derliaus, ankstyvosios uogos beveik visos nušaldytos, dar labiau nerimą kelia tai, kad nušalo ir rapsai bei javai, viename ūkyje specifiškai nukentėjo 140 ha, iš kurių 30 ha nieko neliko.“ Jis pastebėjo, kad šalnų padarytų žalų mastas kasmet tik didėja, todėl reikėtų galvoti apie kompensavimo mechanizmą ir investicijas į apsaugos priemones.

„Lietuviškų vyšnių, trešnių tikrai nebus, o obuolių derlius, tikėtina, bus labai mažas, gal 10 proc. bus likę“, – sodininkų situaciją lakoniškai pristatė Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė Vitalija Kuliešienė. Ji antrino kolegoms, kad būtina skelbti valstybės lygio ekstremaliąją padėtį ir prašyti Europos Komisijos (EK) paramos, kad mūsų valstybei būtų mažiau naštos kompensuojant praradimus. Pernai tokią paramą gavo lenkai.

Gyvulių augintojų atstovai išsakė nerimą, kad gali kilti problemų dėl pašarų.

Prašys išskirtinės paramos

Žemės ūkio viceministras Andrius Palionis sakė, kad ŽŪM gali tik inicijuoti ekstremaliosios situacijos skelbimą. „Pagal Vyriausybės nutarimą savivaldybė ekstremaliąją padėtį gali skelbti, jeigu pažeista daugiau nei 10 ha, o dabar kai kur nukentėjo ir 200, ir daugiau kaip 300 ha. Kai bent dvi savivaldybės paskelbs ekstremaliąją padėtį, Vyriausybei siūlysime tai daryti valstybės mastu“, – aiškino žemės ūkio viceministras. Jis teigė, kad bus bandoma kooperuotis su latviais, lenkais ir prašyti EK išskirtinės paramos dėl ekstremalių šalnos padarinių. „Sodai dar žydi ir nėra galutinio įvertinimo, bet ateinantį pirmadienį žemės ūkio ministras dalyvaus Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryboje ir bandys kelti šią problemą. Ir lenkai nukentėjo nuo šalnų, todėl tikimės platesnio supratimo“, – vylėsi A. Palionis.

Birželį bus aiškiau

Žemės ūkio viceministras Gediminas Tamašauskis akcentavo, kad ŽŪM deda pastangas, jog būtų užtikrintas greitas ir efektyvus žalų įvertinimas ir sudarytos sąlygos paramai gauti bei skatinti pasėlių draudimą. Taip pat ketinama imtis veiksmų kuriant ilgalaikę prevencijos sistemą, kad galima būtų žemės ūkį apsaugoti nuo nuolat kintančio klimato poveikio.

Pasak viceministro, dar balandį, kai pasirodė pirmieji signalai apie galimus šalnų padarinius, ŽŪM kreipėsi į savivaldybių administracijas ir rekomendavo sudaryti žalos nustatymo komisijas. „Kol kas daugiausia kreipiamasi dėl nušalusių uogų, sodų, daržovių, rapsų. Mūsų duomenimis, daugiausia prašymų ir didžiausi plotai yra fiksuoti Vilkaviškio, Jurbarko, Kaišiadorių, Šakių, Anykščių r. Birželio pradžioje ŽŪM oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie žalų mastą ir pobūdį, ir tai leis priimti sprendimus dėl paramos mechanizmo aktyvavimo ir kitų tolesnių veiksmų“, – aiškino G. Tamašauskis.

Žemės ūkio viceministras minėjo, kad ŽŪM jau ėmėsi aktyvių veiksmų informuojant EK apie situaciją Lietuvoje, tikintis, jog ši problema bus svarstoma ir ten. Viešai paskelbta informaciją apie tai, kaip ūkininkai turi informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą, jeigu dėl šalnų negalės įvykdyti tam tikrų įsipareigojimų pagal paramos priemones.

KRK buvo informuota, kad ŽŪM ūkininkams kompensuos force majeure pažymų, kurias išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, gavimo išlaidas. Tokių pažymų reikia tiems, kurie turi įsipareigojimų kredito įstaigoms, produkcijos supirkėjams. „Vertinant 2024 m. šalnų padarytą žalą, sodams, uogynams yra numatyta skirti 1,3 mln. Eur kompensacijų. Jos bus išmokėtos pagal valstybės pagalbos taisykles, tai yra ilgas procesas, taisykles reikės suderinti su savivaldybėmis ir EK“, – aiškino G. Tamašauskis. Jis kartu pridūrė, kad ūkininkai gali teikti paraiškas dėl paramos pasėlių draudimui.

A. Palionis atkreipė dėmesį, kad šalnų padaryta žala yra milžiniška, kai kurie ūkiai gali negeneruoti pajamų net darbo užmokesčio fondui, todėl bus stengiamasi, jog parama ūkius, pasiektų kaip galima greičiau, gal bus ir avansiniai mokėjimai.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.