Jaunieji kupiškėnai kuria ateities kaimą

Akivaizdi nauda pardavėjui ir pirkėjui

Kurdami projektą septintokai, vis paakinami mokytojų, rimtai dirbo. Viskas kaip pas patyrusius verslininkus: projekto vadovas Karolis Rotkinas, Emilė Kukenytė atsakinga už logistiką, Samanta Bernatonytė už verslo technologiją, Ineta Marmakaitė už rinkodarą, Fausta Lupeikytė – už pardavimus.

Gyvendami kaimo vietovėje mokiniai puikiai žino šalia gyvenančiųjų bėdas ir rūpesčius. Čia nemažai pagyvenusių, tačiau norinčių darbuotis ir bendrauti, žmonių. Ne vieno jų sode rudeniop nuo obuolių linksta šakos, pilna žemė. „Nei į turgų nuveši, nei kam atiduosi. Visi turi savo. Ką daryti?“, – vaidybiniame septintokų pristatyme godoja senoliai.

„Stop, močiute Birute! Mes turime sprendimą. Jei jūs negalite nuvažiuoti į miestą, pas jus atvažiuos visas fabrikas, – įtikinamai sako K. Rotkinas. – Jų tikrai nereiks išmesti“.

„Kupiškio ratai“ – tai ne šiaip mašina, tai nauja verslo idėja – paslauga į kiemą. „Žaliavos nebereikėtų niekur vežti – perdribimo įranga būtų atvežama į kiemą. Trumpiau tariant, tai tarsi mobili laboratorija. Čia mes plauname, spaudžiame, pasterizuojame ir supakuojame. Per 20 minučių obuoliai virsta skaniomis sultimis. Mes žinome kiekvieną keliuką nuo Alizavos iki Šimonių. Mūsų maršrutas optimizuotas taip, kad per dieną aplankytume penkis kaimus. Jokio kuro švaistymo, jokių „tuščių“ reisų“, – akivaizdžią naudą pristato verslo idėjos autoriai.

Siūlo ir prekiauti

Pagalvota ir apie realizaciją. Būtų sukurtas kupiškėnų krepšelis – internetinė parduotuvė, kurioje galėtų būti pardavinėjama autobusiuke pagaminta produkcija. Čia ir smulkieji ūkininkai galėtų parduoti savo produktus.

Birutės sultys, Jono medus, Onutės džiovinti baravykai... Viskas supakuota, užsakoma internetu ir pristatoma į namus –  nuo lauko iki stalo principo įgyvendinimu. Parduoti būtų galima ne tik elektroninėje parduotuvėje, socialiniuose tinkluose, perdirbimo vietoje,  savaitgaliais ir Kupiškio turguje.

Septintokai paskaičiavo ir investicijas. „Pradinėms investicijoms reikės 11 tūkst. eurų. Naudotume savas lėšas ir savivaldybės teikiamą paramą smulkiajam verslui.  Planuotume pirmaisiais metai gauti 29 tūkst. eurų pajamų, o grynojo pelno apie 6 tūkstančius. Investicijos atsipirkti turėtų per pusantro sezono. Tai tvarus, socialiai atsakingas ir pelningas verslas, o ant etiketės kupiškėnų kalba parašyta: „Obuolys gardu kaip dūšia“. Mes parduodame ne tik maistą, bet ir Kupiškio identitetą. Mobilioji stotis taptų kaimo susibūrimo vieta“, – apibendrina komandos verslo idėją Karolis.

Mokytojų palaikymas

Visi vienbalsiai pripažįsta, kad rajono konkurse  „Verslas ir tvarumas – privalumai ir iššūkiai. Tvarumo idėja Kupiškiui“ patarimais ir palaikymu pirmą vietą padėjo laimėti komandos kuratorės, mokytojos Inga Inapienė ir Vykinta Pakšė.

Pasak mokytojų, projektas gimė kūrybingų, entuziastingų septintokų dėka, kurie ne tik galvojo, kūrė, svarstė, bet buvo susikūrę ir savo feisbuko grupę.

„Gal kuris nors iš šių mokinių studijuos ekonomiką, gal kuris tokį verslą ir turės, kai užaugs. Kas žino... Jie tik septintokai, jiems 13–14 metų, – sakė mokytoja I. Inapienė, pabrėždama, kad projektai skatina iniciatyvą. ­– Kuo daugiau matai, tuo daugiau idėjų kyla“. 

Alizavos pagrindinės mokyklos direktorius Gintaras Paškauskas akcentavo, kad pernai vienas mokyklos auklėtinių pristatytas projektas dėl kavinės įkūrimo Kupiškio baseine verslių žmonių jau realizuotas. „Smagu, kad jau septintoje klasėje mokiniai imasi rimtų projektų. Kas žino, gal koks vietos verslininkas pasigaus ir „Kupiškio ratų“ idėją. Gal ir mokinius pakvies į savo verslą. Mes tuo parodėm, kad nors maži esame, bet galime daug padaryti“, – apibendrina G. Paškauskas.

Rasa LIŠKAUSKAITĖ