Jaunoji raitelė R. Veckaitė: „Tai ir prasmingas, širdžiai artimas darbas“

Viskas prasidėjo vaikystėje

„Viskas prasidėjo, kai pirmą kartą ant žirgo mane pasodino tėtis. Tuomet man buvo treji. To momento tiksliai neatsimenu, bet žinau, kad pirmose varžybose dalyvavau būdama septynerių“, – prisiminė Rugilė.

Per visus tuos metus mergina jau laimėjo įvairių titulų.

„Šiais metais su Nistral Z žirgu Raudondvaryje (Vilniaus raj.) 120 cm konkūrų rungtyje užėmiau trečią vietą, 110 cm rungtyje – pirmą vietą. Su žirgu Vendi esu dalyvavusi ir vaikų šventėje, kur užėmiau pirmas vietas. Taip pat teko dalyvauti Europos taurės etape, kur užėmiau antrą vietą. Po to dalyvavau ir čempionatuose. Tikrai ne kartą teko laimėti prizines vietas, tačiau visų nė neatsimenu“, – paaiškino Rugilė.

Jojimo mokytoja

Nors šiandien ji ne tik joja, bet ir treniruoja vaikus bei suaugusiuosius, pati vis dar mokosi – ne tik iš studijų (baigė žirgininkystę ir logistiką), bet ir iš kasdienės praktikos su žirgais.

„Kai pats joji, viskas atrodo lengviau, o paaiškinti kitam ne visada paprasta. Todėl pati vis dar mokausi, kaip geriau perduoti žinias“, – sakė jaunoji raitelė.

Mergina pripažino, kad vaikai, besimokydami jojimo, pasikeičia.

„Vaikai dažniausiai tampa labiau susikaupę ir dėmesingi, rūpestingesni ir drąsesni. Labiau užsispyrę ir siekiantys savo tikslo. Kai daug vaikų, jie tarpusavyje susibendrauja ir kai kurių net kalba pagerėja“, – kalbėjo Rugilė.

Darbas su vaikais – iššūkis, bet kartu ir džiaugsmas.

„Su vienais lengviau, su kitais sunkiau, bet taip pat ir su žirgais – jie kartais primena žmones. Vieni jautresni, kiti uždaresni. Tačiau žirgai – labai nuoširdūs gyvūnai, kurie itin pasitiki žmonėmis. Iš prigimties žirgai yra labai geri, o juos blogais gali paversti tik žmogaus ranka“, – teigė ji.

Įdomu tai, kad į žirgyną ateina ir suaugę žmonės, kurie pirmą kartą ant žirgo atsisėda sulaukę 30 ir daugiau metų. Ir viskas – tik iš noro įgyvendinti seną svajonę, o kartais – pagerinti laikyseną.

Vardai – su prasme, o išsiskyrimai – sunkūs

Veckų žirgyne šiuo metu prižiūrima daugiau nei 30 žirgų. Vieni jų jau dalyvauja varžybose, kiti dar tik apmokomi. Kiekvienas turi savo vardą, parinktą pagal ypatingą sistemą: „Jei gimsta patelė – vardą duodame pagal mamos pirmą vardo raidę, jei patinas – pagal tėčio. Pavyzdžiui, jei mama Fila, tai dukra – Filadelfia. Kartais tenka gerokai pasukti galvą.“

Kaip prisipažino Rugilė, su žirgais atsisveikinti nėra lengva.

„Parduodame ketverių–šešerių metų žirgus, bet per tiek laiko prie jų labai prisirišu. Jie – ne daiktai. Kiekvienas turi savo charakterį, savo istoriją“, – sakė ji.

Tėvo ir dukros duetas

Žirgynas – tai ne tik Rugilės darbas, bet ir šeimos projektas. Su tėčiu Audriumi dirbti, pasak jos, lengva.

„Žinoma, kartais pasiginčijame, bet iš esmės labai gerai sutariame. Dirbti kartu man patinka – darbas čia nemonotoniškas, kiekviena diena skirtinga“, – tikino mergina.

Audrius – žirgų veisėjas, o Rugilė – ta, kuri „atidirba“ su jaunais žirgais: juos treniruoja, ruošia mokymams ar varžyboms. Ji taip pat padeda prižiūrėti jojimo mokyklą, kuri žirgyne veikia jau porą metų.

Mylimiausia – Vendi

Tarp visų žirgų vienas išsiskiria labiausiai – tai Vendi. Žirgo patelės vadinti kumele kažkaip nesinori, tegu ji bus žirgė.

„Tėtis ją padovanojo per mano ketvirtąjį gimtadienį. Ji – mano mylimiausia, dabar jau nebejojama, nes veda kumeliukus. Su ja visada laimėdavome varžybas. Juokauju, kad ją valdau mintimis“, – šypsojosi Rugilė.

Vendi – daugiau nei žirgas. Tai ištikima partnerė, kuri gelbėdavo net sudėtingiausiose situacijose, kai raitelė varžybų metu padarydavo klaidą.

„Gaila duoti ją joti vaikams – bijau, kad nutampys“, – atviravo Rugilė, kuri itin saugo savo numylėtinę.

Iššūkiai ir terapija

Nors daugeliui žirgai atrodo kaip terapija, Rugilė neslėpė – kasdienis darbas su jais reikalauja jėgų.

„Tenka pavargti. Kiekvienam reikia dėmesio. Tačiau kartu tai ir prasmingas, širdžiai artimas darbas“, – pabrėžė ji.

Jos įprasta diena atrodo taip: ryte keliasi apie 6 val. ryto, pašeria žirgus, tada važiuoja treniruoti privatų žirgelį. Kai grįžta namo, prasideda vaikų treniruotės, savų žirgų jojimas ir treniravimas. Dar kiti įvairūs darbai dienos eigoje – tvėrimai, girdymai, žirgų maudymai ir pan. Dar yra vakarinės treniruotės.

Žirgynas „Veckų žirgai“ – tai daugiau nei tik verslas. Tai šeimos istorija, pašaukimas ir kasdienis darbas, atliekamas su meile ir pagarba gyvūnams. Rugilės ir Audriaus tandemas įkvepia – čia auga ne tik žirgai, bet ir svajonės.

Samanta ILONYTĖ / JP.lt

Domo URBONO nuotr.