Jaunuoliai kviečiami teikti prašymus atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą

Tiems, kurie prašymo nepateiks, galimybė gauti maksimalią 30 proc. priemoką prie kaupiamosios išmokos išnyks. Po sąrašo sudarymo bus galima pareikšti norą tarnauti pirmumo tvarka – tuomet išmoka didėja 15 proc., o tarnybos vietos pasirinkimo galimybės lieka ribotos. Šių metų rezultatai rodo aktyvų jaunosios kartos įsitraukimą: 55,3 proc. pašauktųjų pasirinko tarnybą savo noru, o 44,5 proc. – pirmumo tvarka.

Nuo 2026 metų įsigaliosiantis Karo prievolės ir alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos įstatymas numato kai kuriuos pasikeitimus šaukimo tvarkoje. Pagal ją jaunuoliai bus kviečiami atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą iškart po mokyklos baigimo – nuo 18 iki 22 metų amžiaus. Šis laikotarpis pasirinktas sąmoningai: tai metas, kai jauni žmonės dar turi daugiau lankstumo, dažniausiai nėra pradėję studijų ar profesinės karjeros, todėl tarnyba netrukdys asmeniniams planams ir leis visą dėmesį skirti kariniam pasirengimui. Nepašaukti atlikti tarnybos privaloma tvarka savanoriškai ją bus galima atlikti iki 39 metų.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarnybos atidėjimo galimybės taip pat mažinamos – moksleiviai po įtraukimo į karo prievolininkų sąrašą nebegalės atidėti tarnybos, jeigu tais pačiais metais įstotų į aukštąsias mokyklas. Tačiau įstojusieji galės pasirinkti akademines atostogas privalomajai pradinei karo tarnybai atlikti ir taip nepraras studijų vietos arba pasinaudoti kitais būdais įgyti karinį parengtumą.

Kaip ir anksčiau, privalomoji pradinė karo tarnyba truks devynis mėnesius, tačiau ją baigę kariai gaus gerokai didesnes išmokas ir papildomas kompensacijas. Tarnybą labai gerai įvertintiems kariams bus išmokėta iki 7 503 eurų, o tiems, kurie tarnybą pradės savo noru, išmoka didės 15 arba 30 proc. Be to, baigę tarnybą kariai per 12 mėn. nuo privalomosios pradinės karo tarnybos baigimo dienos turės galimybę susigrąžinti sumokėtas lėšas už sėkmingai baigtus B kategorijos vairavimo kursus – tai papildoma paskata pasirinkti tarnybą.

Plečiasi galimybės ir tiems, kurie siekia suderinti tarnybą su studijomis. Aukštųjų mokyklų studentams, norintiems tarnauti, sudaromos lanksčios sąlygos suderinti studijas ir pareigą Tėvynei. Studentai galės rinktis vieną iš dviejų tarnybos formų. Pirmoji – nuo 160 iki 200 dienų trukmės tarnyba pagal Jaunesniųjų karininkų vadų mokymų programą. Ji vykdoma dalimis ir trunka iki trejų metų. Sėkmingai ją baigę studentai tampa atsargos karininkais ir įgyja atsargos leitenanto laipsnį. Antroji – nuo 90 iki 120 dienų trukmės tarnyba pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintas programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti. Abi šios tarnybos formos suteikia galimybę tęsti studijas ir kartu įgyti vertingų karinių žinių bei patirties.

Karių gretas papildys ir specialistai, turintys kariuomenei svarbias profesijas – inžinerijos, medicinos, aviacijos technologijų ir kitų sričių atstovai. Jiems numatyta trumpesnė, trijų mėnesių trukmės tarnyba, kurios metu bus įgyjami baziniai kariniai įgūdžiai. Po tarnybos šie specialistai bus įtraukiami į aktyvųjį rezervą, o geriausiai įvertinti už tarnybą gaus iki 3 685 eurų.

Siekiant sustiprinti kariuomenės rezervą, jau nuo 2025 metų pradžios pradėtas tarnybos trukmės jame ilginimas nuo dešimties iki penkiolikos metų, o kariai reguliariai kviečiami atnaujinti žinias kartotiniuose mokymuose. Tai leidžia užtikrinti, kad įgytos žinios ir įgūdžiai būtų palaikomi ir nuolat tobulinami.

2026 metų karo prievolininkų sąrašo sudarymo procesą stebės nepriklausomi stebėtojai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos šaulių sąjungos, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, kurių dalyvavimas užtikrins procedūros skaidrumą ir objektyvumą. Sudarytą sąrašą planuojama paskelbti sausio 9 d. Svetainėje www.karys.lt (skyriuje sauktiniai.karys.lt) jaunuoliai, suvedę reikiamus duomenis, galės pasitikrinti savo vietą sąraše ir sužinoti, į kurią regioninę karo komendantūrą jiems reikia kreiptis dėl tolesnių veiksmų.

Lietuvos kariuomenės informacija