JAV Nacionalinio saugumo strategija skirta Europai?

Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos ir socialinės kritikos katedros vedėjas dr.  prof. Gintautas MAŽEIKIS:

„NSS, kuri ką tik paskelbta, didžiausią dėmesį paradoksaliai skiria Europos saugumui. Įvardijama, kad Europa žlunga, jos civilizacija ištrinama ir ji nyksta būtent dėl neteisingos migracijos, dėl blogos ekonominės politikos ir dėl to, kad nesupranta JAV, t. y. D. Trumpo, elgesio ir politikos tikslų. Vėliau iš kitų pareiškimų tampa aišku, jog D. Trumpas didžiuojasi, kad neremia Ukrainos, taip pat džiaugiasi savo bendradarbiavimu su V. Putinu ir pasitikėjimu juo. D. Trumpas taip pat norėtų remti Europos ultradešiniąsias jėgas. Iš viso šito matyti, kad JAV prezidentas išties yra pasukęs ES skaidymo, tokių režimų, kaip Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano, rėmimo keliu bei Rusijai norėtų atiduoti didelę dalį Ukrainos.

Žinoma, šiuo atveju ES iškilo didelis pavojus ir dėl galimos Rusijos agresijos, ir dėl vidinio susiskaidymo, kurį skatina ir Rusija, ir D. Trumpas, bei, sakyčiau, ir dėl ES vienybės stokos. Visa tai kelia papildomas grėsmes ir Lietuvai. Todėl jau kurį laiką yra aišku, kad ES turi plėsti savo pačios ginkluotės gamybą, didinti kariuomenės ir saugumo finansavimą, užtikrinti didesnę ES kariuomenių integraciją ir bandyti sukurti kaip galima didesnį vienos šalies pasitikėjimą kita šalimi. Lietuvai tai ypač aktualu ir mes neturime jokios kitos išeities.

Apie paramą Kubai aš komentuoti net nenoriu, nes man labai sunku pasakyti, ką D. Trumpas išsigalvoja ir ko neišsigalvoja. Niekada nepastebėjau kažkokių ypatingų ES ir Kubos ryšių, todėl abejoju tuo, ką D. Trumpas kalba, nes Kuba ir Rusija dar ir šiandien palaiko aktyvius tarpusavio ryšius, o nemažas skaičius Kubos kareivių yra pasirašę sutartis su Rusijos kariuomene ir kariauja prieš Ukrainą. Todėl aš D. Trumpo teiginiais apie Kubą nepasitikiu. Jis gali ir Venesuelą supainioti su ES, jis kiekvieną dieną prisigalvoja visokiausių dalykų, todėl negaliu spėti sekti paskui jo vaizduotę.“

Rytų Europos studijų centro direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, apžvalgininkas Linas KOJALA:

„Jungtinių Amerikos Valstijų NSS yra politinis ir ideologinis manifestas, atspindintis viceprezidento Jameso Davido Vanco idėjinę kryptį (ją pavadinau užsienio politikos „Vanceizacija“). Tai bandymas suformuoti nuoseklesnį D. Trumpo administracijos ideologinį rėmą, nors tai yra sudėtinga – tekstas tarsi sulipdytas iš atskirų fragmentų.

Teoriškai tai vienas svarbiausių administracijos dokumentų, tačiau praktinė reikšmė, priimant sprendimus, tikėtina, bus ribota. Šioje administracijoje galia sutelkta Baltuosiuose rūmuose, o tarpinstitucinis mechanizmas, pavyzdžiui, Nacionalinio saugumo tarybos procesas, kuriame būtų galima operacionalizuoti NSS nuostatas, – paraštėse.

Žinoma, atskiras NSS tezes reikia vertinti rimtai. Didžiausio karo Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo kontekste apsiribojama tik teiginiu, kad būtinas „strateginis stabilumas“ su Rusija. Nežinia, ką tai reikštų praktikoje. Kartu karo veiksmų nutraukimas Ukrainoje įvardijamas kaip „kertinis interesas“, taip tarsi atmetant visiško JAV pasitraukimo iš derybų scenarijų. Vis dėlto, turint omenyje anksčiau minėtą specifiką, šis tekstas prezidento veiksmų nei prognozuoja, nei įrėmina. Be to, išnykęs pirmosios D. Trumpo administracijos akcentas – Kinijos grėsmės išryškinimas. Pekino atžvilgiu pozicija fragmentuota, o griežtos arba „vanagiškos“ politikos šalininkų argumentai – kur kas mažiau ryškūs.

Matyti ir ideologinis prieštaringumas – nuo konfrontacijos su ES kaip idėjos ir civilizacinės žemyno griūties retorikos iki teiginių, kad „mums reikia stiprios Europos“ ir „Europos nurašymas būtų pražūtingas šios strategijos tikslams“. Europa (bent dalis jos) entuziastingai ideologiškai priešinama D. Trumpo administracijai, tačiau kartu pripažįstama, kad Senasis žemynas išlieka aktualus.

Galiausiai dokumentas vargiai pasitarnaus aiškinant ryškius iki šiol priimtus administracijos sprendimus – itin didelius muitų tarifus ir staigią jų peržiūrą, karinių intervencijų kritiką, bet prisiimtą riziką atakuojant Iraną, deklaruojamą nesikišimą, bet aktyvų karinį spaudimą Venesuelai, siekį paveikti Brazilijos vidaus sistemą dėl buvusio prezidento Jairo Bolsonaro teisinių procesų, raginimą suteikti malonę Izraelio premjerui Benjaminui Netanyahu ir kt.

Jei neramu, verta palaukti reikšmingesnio dokumento – netrukus pasirodysiančios Nacionalinės gynybos strategijos, ypač neviešosios jos dalies. Ji turės konkretesnį poveikį. Kaip esu minėjęs anksčiau, šaltiniai indikuoja apie apčiuopiamus, nors ir „ne dramatiškus“, JAV karinio vaidmens pakeitimus NATO rytiniame flange.

Europoje jautriai reaguojama į JAV administracijos retoriką, tačiau žemyno ateičiai didesnę įtaką turės veiksmai. Pavyzdžiui, kaip seksis įtikinti Belgiją neblokuoti sprendimo dėl Rusijos įšaldyto turto panaudojimo Ukrainai. Europos Vadovų Taryba sprendimus šiuo klausimu tikisi priimti dar iki Kalėdų. Kaip keisis šalių parama Ukrainos gynybai? Iki šiol skaičiai kai kur vos peržengė statistinės paklaidos ribas – per 3,5 metų, anot Kylio instituto skaičiavimų, Prancūzija skyrė 0,29 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Italija – 0,14 proc., Ispanija – 0,12 proc. Net ir pridėjus per ES skirtas lėšas, bendras dydis šiose šalyse nesiekia 1 proc., o štai Šiaurės ir Baltijos šalyse viršija 2 proc. BVP. Taip pat situacija priklausys ir nuo to, kokius realius karinius pajėgumus įgis NATO Europos valstybės.“

Redakcijos ir Lino KOJALOS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.