Javapjūtės įkarštyje pasiūlė žemdirbiams „programėlę“

Įgyvendino projektą

Internetiniame ŽŪM tinklalapyje rašoma, kad Tręšimo programėlė sukurta įgyvendinant projektą „Paraiškų priėmimo informacinės sistemos tręšimo planavimo ir trąšų naudojimo apskaitos posistemės ir vieningos tręšimo planų rengimo metodikos kūrimas“, finansuojamą iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Įgyvendinant projektą dalyvavo Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos bei VĮ Žemės ūkio duomenų centras. Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo ŽŪM Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyrius, Tręšimo programėlė buvo sukurta įgyvendinant AM projektą pagal Europos Sąjungos fondų bendrai finansuojamą priemonę „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“. Tręšimo programėlei sukurti buvo išleista 305 101,50 Eur. ŪP pasiteiravo ŽŪM, ar projekto data spaudė naujosios Tręšimo programėlės pristatymą daryti javapjūtės įkarštyje, kuomet didžioji dauguma ūkininkų jame dalyvauti negali? Pasak ministerijos, Tręšimo programėlė buvo pradėta kurti 2023 m. birželį. Numatyta projekto pabaigos data – šių metų liepos galas, todėl Tręšimo programėlė buvo pristatyta baigus projektą.

Pateikė nuomonę

Apie naujosios Tręšimo programėlės pristatymo laiką, kuris ūkininkams nepalankus, Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) socialiniame tinkle pateikė iliustraciją ir nuomonę: „Iliustracija – kaip biurokratams nusispjauti: kuriamas įrankis ūkininkams, bet jo pristatyme ūkininkai nereikalingi. Tokiu metu kviesti ūkininkus į mokomąjį filmą, puikiai žinant, kuo jie dabar yra užsiėmę, gali tik visiškas neišmanėlis apie žemės ūkyje veikiančius dėsnius. Renginys skirtas varnelei užsidėti.“

Socialiniame tinkle užvirusioje diskusijoje žemdirbiai svarstė: ar demokratinėje šalyje viskas vyksta demokratiškai? Ar galima buvo sugalvoti dar kvailesnę datą? Ar buvo grįžtamasis ryšys?

Kaip socialiniame tinkle rašė Tauragės r. ūkininkas Mindaugas Pocius: „Kada garsiai deklaruojama, kad šalis demokratinė ir, kad viskas vyksta demokratiškai, tai yra pasitariant su socialiniais partneriais, bet realybė...“ Šiai minčiai pritarė ir Akmenės r. ūkininkė Asta Kiminienė, teigdama, kad ūkininkai tuo metu intensyviai dirba laukuose. Todėl į pristatymą prisijungti galėjo tik vienetai.

Eilinis nesusikalbėjimas

Anykščių r. ūkininko Dainiaus Arlausko nuomone, naujosios Tręšimo programėlės pristatymo laikas parodo absurdišką ŽŪM ir AM specialistų supratingumo lygį, nes dabar ūkininkai visus žmogiškuosius resursus ir visas pastangas skiria derliaus nuo laukų nuėmimui ir tinkamam jo sutvarkymui. „Ne tokiu metų laiku daryti tokius dalykus. Tam yra kiti mėnesiai. Kam jie taip daro?“ – svarstė ūkininkas. Jis mano, kad Tręšimo programėlių, šiuo metu esančių rinkoje, gali būti daug. Tačiau varžtą vis tiek reikia prisukti žmogui. Ar stengiamasi, kad gerai būtų padaryta praktiškai, ar teoriškai? „Programėlė nesukontroliuos, kiek į kvadratinį metrą bus ištręšta mėšlo. Bet jei joje bus blogai suvesti duomenys, tada ūkio valdytojas ar programėlės naudotojas greičiausiai gaus nuobaudą. Aš manu, kad ir vėl, kaip eilinį kartą, vyksta nesusikalbėjimas. Ministerijos kėdėse sėdintys žmonės savo ruožtu daro pinigų įsisavinimą. Manau, kad pinigai, išleisti tokių programėlių kūrimui, yra netinkamai panaudoti. Jie galėtų būti geriau investuoti ir išleisti“, – kalbėjo D. Arlauskas.

Per darbymetį Tręšimo programėlės pristatyme nepavyko dalyvauti Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Pakruojo r. vicepirmininkui, LŪS vicepirmininkui Gedui Špakauskui. ŪP jis sakė, kad prasidėjus javapjūtei nereikėtų daryti kažkokių svarbių pristatymų, kad ir nuotolinių. „Šiuo laikotarpiu ir nuotoliniuose pristatymuose neišeina sudalyvauti. Aišku, kad tai netinkama data. Pritariu kolegų mintims“, – kalbėjo G. Špakauskas.

Reikia „pačiupinėti“

LŪS vicepirmininkas viliasi, kad ūkininkai galės rasti nuotolinio Tręšimo programėlės pristatymo vaizdo įrašą ir kad į iškilusius klausimus vėliau bus atsakyta. „Ar naujoji programėlė bus naudinga ūkininkams? Tręšimo programėlės pristatymas – sveikintinas. Ar tai nebus dar vienas pinigų įsisavinimas? Vertėtų ją „pačiupinėti“. Bet koks įrankis, kuris ūkininkams padeda sumažinti biurokratinę naštą, ar nudirbti žemės ūkio darbus, jei jis iš tikrųjų padeda, tai – geras reikalas. Kaip bebūtų, visi einame į skaitmeninę erdvę, skaitmeniniai įrankiai yra reikalingi“, – teigė G. Špakauskas.

Prie naujosios Tręšimo programėlės pristatymo prisijungti turėjęs noro, bet neturėjęs galimybių LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius ŪP sakė, kad augalininkystės ūkiuose ir mišriuose ūkiuose šiuo metu darbo režimas yra daugiau nei 8 valandos. Dienos – ilgos, varginančios, žmonės persitempę. Todėl akivaizdu, kad susidomėjimo renginiu nebuvo. „Manau, kad bus galima rasti vaizdo įrašą ir vėliau, turint laiko, jį bus galima peržiūrėti ir įvertinti. Tik kyla klausimas, ar pavyko programėlę padaryti geresne už kitas, esančias rinkoje? Esu susipažinęs su tuo, kas siūloma rinkoje. Buvo reikšmingų trūkumų, kurie neleido aklai pasitikėti. Su programų kūrėjais esu kalbėjęs, rodęs, kur jie klysta. Kalbant apie naująją programėlę, padarytą už valdiškus pinigus, kyla klausimas, ar ji yra tobula? Kol nepabandysiu, negalėsiu komentuoti, ar tą padaryti pavyko“, – ŪP sakė R. Juknevičius. Ar ūkininkai ta programėle naudosis? Pasak LŪS pirmininko, akivaizdu tai, kad naudosis ja tuo atveju, jeigu neras geresnių alternatyvų. „Pasikartosiu, kad patyrę agronomai mato didžiojoje dalyje rinkoje esamų produktų spragas. Todėl tikiuosi, kad tas spragas valdiškais pinigais pavyko užtaisyti, kad turėsime išsamesnę programą, kuri buvo sudaryta atsižvelgiant į visas agronomų pastabas“, – vylėsi R. Juknevičius.

Programėlė su trūkumais

Pristatymą apie naująją Tręšimo programėlę išklausiusi VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Pakruojo biuro vyresnioji augalininkystės konsultantė Asta Dalangauskienė ŪP sakė, kad ūkininkai aktyviai negalėjo dalyvauti, nes dabar jie laukuose nuiminėja derlių. „Buvo pavienių ūkininkų, kurie aktyviai išsakė savo nuomonę, bet skaičius nebuvo įspūdingas, kaip būdavo kitais atvejais. Pristatyme buvo ir mano kolegų – konsultantų. Todėl ūkininkai iš mūsų sulauks konsultacijų, kaip ir visais kitais atvejais“, – teigė A. Dalangauskienė. Kuo ši programėlė bus naudinga ūkininkams? Pasak augalininkystės konsultantės, kaip ir kiekviena programėlė, taip ir ši – tobulintina, yra trūkumų. Su ja gali dirbti labai nedideli ūkiai, turintys nedaug laukų. „Tačiau jei ūkis yra didelis, dirbant su kiekvienu lauku atskirai, bus žaidimas. Įsivaizduokite, kiek laiko prireiktų tūkstančius ha turinčiam ūkiui, dirbančiam 150–200 laukų. Kada tai būtų įmanoma padaryti?“ – dėstė A. Dalangauskienė.

LŽŪKT Telšių biuro augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika pristatymą apibūdino taip: „iš didelio debesies – mažai lietaus“. „Įstatymai pakeisti. Sudarius tręšimo planą, azoto normos gali būti didesnės – iki 250 kg/ha, tačiau Tręšimo programėlėje azoto norma – sena, nurodanti, kad per kalendorinius metus į dirvą bendrai patenkančio azoto kiekis negali viršyti 210 kg/ha. Padarė šį darbą. Gal ir protingai? Tuo metu naudojosi tuometiniais įstatymais. Tačiau kol produktas perėjo iki realaus kūno, pasikeitė įstatymas. Tad praktiškai tas projektėlis yra niekinis, pristatymas – taip pat. Labai apmaudu klausytis, kad ūkininkai, dalyvavę pristatyme, apie tręšimą išmano daugiau nei projektą pristatinėjantys ministerijos atstovai. Ministerija nesupranta, ko ūkininkai klausia ir kaip viskas vyksta. Jie apie tręšimą nieko nenutuokia. Akivaizdu, kad tai buvo senas projektas, bet juk galėjo atnaujinti bent tą azoto normą... Įsivaizduokite, jei jums mašina leidžiama važiuoti didesniu greičiu, bet spidometras to neleidžia“, – nusistebėjimo neslėpė A. Mažeika.

Viršelyje socialinio tinklo iliustracija: ŽŪM tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas, kad ūkininkams vyks nuotolinis naujosios Tręšimo programėlės pristatymas.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.