Jei ne sūriai, kaime neišgyventų

Darbo daugiau

„Jei neperdirbčiau pieno, seniai būčiau viską „uždaręs“ – išpardavęs karves. Privalėjau rinktis – arba „užsidarau“ ir nieko nedarau, arba gaminu sūrius ir, juos pardavus, lieka pinigų. Turint iki 50 melžiamų karvių, neįmanoma išgyventi, parduodant pieną. Nesąmonė jas laikyti vien pienui! – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino V. Navickas. – Ne vienerius metus gautomis išmokomis padengdavau ūkininkavimo išlaidas. Tai stiprino norą išgyventi perdirbant pieną. Jei neperdirbčiau, tektų ieškoti samdomo darbo, bet nenoriu dirbti valdiškame darbe ar privatininkams. Savo ūkyje galiu darbą pradėti ir baigti, kada noriu. Žinoma, dabar dirbu ilgiau ir daugiau, nei dirbčiau kitur. Užtat niekas negali pykti ar bartis, kad pramigau ar kitkuo prasikaltau. Pats kompensuoju nuostolius, atsiradusius dėl mano kaltės.“

Pasak pašnekovo, norint daugiau turėti, reikia daugiau plušėti. Jis ir plušąs.

„Sūrininkų, gaminančių sūrius iš karvių pieno, mažėja, nes žmonės pavargsta. Juk tai labai sunkus darbas. Reikia ir karves prižiūrėti, ir pašaro joms parūpinti, ir sūrius gaminti, parduoti“, – vardijo V. Navickas ir pripažino, kad ne kiekvienas pieno ūkio šeimininkas turi sveikatos tokiai įvairiapusei darbinei veiklai, padedančiai išgyventi.

Lietuvoje tokių nerado

Kuriuo keliu traukti – parduoti karves ar jas pasilikti ir gaminti sūrius rinkai – V. Navickas sprendė prieš 8–9 metus. Jau tada suprato, kad neverta puoselėti vilčių apie teisingas pieno supirkimo kainas.

Kodėl vienintele pieno ūkio išsaugojimo galimybe jis iškart pasirinko sūrių gamybą, o ne kitų produktų gamybą? Prieš atsakydamas į šį klausimą, V. Navickas prisiminė nelabai tolimą praeitį. Jis, baigęs tuometę Veterinarijos akademiją, kur įgijo gyvulininkystės technologo specialybę, išvyko dirbti svetur. Iš pradžių plušėjo mėsinių galvijų ūkyje Norvegijoje, vėliau – pieno ūkiuose Švedijoje, Airijoje, daržovių ir sodininkystės ūkyje Anglijoje.

„Grįžęs gyventi į Lietuvą, pieno ūkį kūriau nuo nulio – įsigijau žemės, technikos, reikėjo įsirengti elektros, vandens tiekimo sistemas, padedamas tėvo pasistačiau tvartą, kitus pastatus. Kai dirbom, mama rūpinosi, kad nebūtume alkani – gamino valgį. Mano ūkio gyvavimo pradžia – 2012 m. Gimtinėje neradau man patikusių sūrių, kurių valgiau Švedijoje, Šveicarijoje, Airijoje, Anglijoje, kitose šalyse. Kadangi turėjau pieno, nutariau pats pasigaminti sūrių“, – pasakojo ŪP pašnekovas.

V. Navickas pabrėžė, jog jo ūkio fermentiniai sūriai – rankų darbo, pagaminti iš gyvo – nepasterizuoto – karvių pieno. Jų brandinimo sąlygos panašios į tradicines – į tas, kuriomis kieti ir pusiau kieti sūriai nuo senų laikų brandinami Italijoje, Ispanijoje, kitose šalyse. „Ten rankų darbo fermentiniai sūriai brandinami olose įrengtose patalpose. Norint Lietuvoje sukurti tokias pat sąlygas sūriams brandinti, kokios yra olose, reikia raustis giliai po žeme – brandyklą įrengti maždaug 13 m gylyje. Netrukus „kraustysiuosi“ į ketvirtą rūsį (brandyklą), jis – po žeme“, – aiškino ūkininkas.

Pasak jo, naujoji sūrių brandykla – betoninė, įrengta 2,5 m gylyje po žeme ir yra didesnė už ankstesnes, kuriose sūriai jau netilpo, mat dėl padidėjusios paklausos tenka daugiau jų gaminti. Betoninė aplinka kuria panašias sąlygas sūriams bręsti kaip akmeninė. Kadangi naujoji brandykla yra gana giliai po žeme, siekiant joje palaikyti nuolatinę tam tikrą drėgmę ir temperatūrą, reikės mažiau elektros, nei reikėjo ankstesnėse brandyklose. Jos buvo antžeminės arba įrengtos mažesniame gylyje.

Kuklinasi

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelio nuotr.: Vilmantas Navickas. Virš naujosios brandyklos įrengtas sūrių degustavimo kambarys.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.