Jeigu daržininkauji, tai kasdien...

Trečią dešimtmetį įpusėjęs Viliaus ir Reginos Valiukų ūkis Miežiškiuose (Panevėžio r.) – gera patirties mokykla daugeliui daržininkų, mat šie ūkininkai vadovaujasi praktiškumo ir modernumo kriterijais, atidžiu ir šiltu žvilgsniu į augalą. Šeimos ūkio kertelę skaitytojams sutiko atverti R. Valiukienė, šiandien rami dėl tolesnių perspektyvų, nes daržininkyste pavyko sudominti ir dukters šeimą.

Jolanta TAMAŠAUSKIENĖ

Neskubėk – ir būsi pirmas

Valiukams laiko atsikvėpti daugiau tik žiemą. Bet jau sausį prasideda sėja... Šiam konvejeriui besisukant vis smarkiau, Valiukai jėgas atgauna ne tik namuose, bet ir Miežiškių kultūros centre, kuriame jie jau seniai žinomi kaip gabūs muzikantai, saviveiklininkai. Bet mūsų tikslas – pristatyti jų požiūrį į ūkininkavimą, kuris padėtų nuspėti sėkmės raktą, rasti sprendimus daržininkams mėgėjams.

„Daržininku reikia būti šiandien, dabar ir visada, – įsitikinusi ūkininkė agronomė R. Valiukienė. – Pavasario sezonu miego lieka vos 6 valandoms per parą, juk daržininkavimas – savotiškas maratonas, bet skubėti reikia protingai... Per anksti pasėjęs, gali ir nesėkmę patirti. Svarbu rasti laiko apžiūrėti kiekvieną daigą, laiku pastebėti, kas blogai, kuriam per šalta, o kuriam maža šviesos...“

Aplinkybės ir lankstumas

Kartu su besikeičiančiomis ūkininkavimo sąlygomis Lietuvoje daug kas keitėsi ir Valiukų ūkyje. Ilgainiui teko atsisakyti gyvulininkystės ir verstis vien šiltnamių daržininkyste, o didžiausią darbo krūvį pasilikti savo šeimai. Visa laimė, kad tvirtu ūkio pastiprinimu tapo dukters Vilmos Burneikienės šeima.

Suprantama, ne ūkio dydis svarbiausia: nedideliame galima išauginti daug patikimų ir įdomių veislių daržovių, o pirmiausia – jų daigų: ne tik pomidorų, agurkų, paprikų, bet ir arbūzų, kitų augalų, kuriems karštėjantis klimatas ne toks baisus.

Šį pavasarį augintojams smogė padidėjusios sėklų, žemių, trąšų, daržininkystės inventoriaus kainos. Vietoj olandiškų kokybiškų ir pamėgtų sėklų teko ieškoti kitų gamintojų panašiomis savybėmis pasižyminčių sėklų.

Dar vienas būdas sutaupyti – augalus daigino ne apšildomame šiltnamyje, o nedideliame namų kambarėlyje su dirbtiniu apšvietimu. Tad sunaudojo mažiau malkų ir iškirto mažiau nuosavo miško.

Oras – veiksnys, su kuriuo galynėtis beveik neįmanoma. „Ir pernykštis pavasaris buvo šaltas, dėl to stabčiojo augalų augimas, šiųmetis išsiskyrė naktimis minusine temperatūra, visą balandį ir dar gegužės pradžioje, – atkreipė dėmesį R. Valiukienė. – Patalpas teko šildyti daugiau, bet augalams vis tiek trūko šilumos, kad sparčiau augtų.“

Pomidorai: pirmiau reikalavimai, paskui derlius

Pomidorai – Valiukų šeimos mėgstamiausia daržovė. Skonio ir spalvų galimybės (nuo juodų ir baltų iki margaraščių) kasmet atsiskleidžia dukters V. Burneikienės sukauptoje kolekcijoje, kurioje yra per 300 veislių. Daugumai giminėje gardžiausi saldieji pomidorai, nors kiekvienos veislės saldumas gali būti skirtingo poskonio.

Dėl vaisių kietumo visiškai atsisakyta hibridinių veislių. Ūkyje pamėgtų veislių sąrašas galėtų būti ilgas: ‘Sgt. Peppers’, ‘Niagara’, ‘Okean Cherry’, ‘Milda’, ‘Kozula 24’, ‘Maglia Rossa’ ir t. t.

Patikima pomidorų veislė dar nėra gero derliaus garantija, iki sulaukiant rezultatų, svarbu žinoti, kokių išskirtinių sąlygų šiai daržovei reikia: šilumos, gero vėdinimo ir trąšų. „Pomidorai nelepi daržovė, bet, kita vertus, kartu ir reikli...“ – apibendrina R. Valiukienė.

Dukra Vilma atkreipė dėmesį, kad pirmąjį pomidorų daigų mėnesį smarkiai padidėja fosforo poreikis, kuris lemia gerą šaknų sistemą, stiprina žiedus. Augalams pradėjus formuoti žiedus ir jau žydėjimo metu smarkiai išauga kalcio poreikis. Jis išlieka visą vegetacijos laikotarpį, nuo jo priklauso vaisiaus išvaizda, kietumas, spalva ir skonis – viskas, kas mums svarbiausia. Kalcis taip pat didina atsparumą grybinėms ligoms. Džiūvantis, pajuodęs bręstančio pomidoro vaisiaus galiukas rodo kalcio trūkumą.

Augintojų pastebėjimu, jei dirvoje per mažai kalio, lėčiau sirpsta vaisiai, jie noksta dėmėmis, viduje lieka kietos šerdys, vaisiams trūksta saldumo. Iš kalio trašų ypač tiktų lapuočių medžių pelenai arba kalio sulfatas.

Viena dažniausių klaidų, anot R. Valiukienės, – per anksti pasėti pomidorus: užsibuvę nepersodinti, laukdami praeinančių šalnų ir tinkamiausio momento perkelti į kitą vietą, jie išstybsta. Dažnokai laimi tie, kurie neskuba.

Pasak pašnekovių, ant palangės pomidorų daigams trūksta 2–3 valandų natūralaus apšvietimo. Augalai ne visada pakankamai vėdinami, grūdinami.

Agurkų daigus pakylėkime aukščiau

Ilgametės agurkų auginimo patirties paslapčių galima būtų vardyti daug, bet skaitytojus galėtų sudominti, kodėl R. Valiukienė vazonėlius su agurkų daigais pakelia aukščiau. Labai svarbu, kad jų šak­nys nebūtų ant šaltos žemės, nes agurkai labai jautrūs žemesnei temperatūrai. Kai daigui ant žemės pastatytame vazone per šalta, šaknys linkusios kilti aukštyn. Vazonėlį ant žemės galima drąsiai pastatyti tik sušilus orui.

Ūkininkė pataria anksti pavasarį, kai dar naktys vėsios, jaunus agurkų daigus sodinti ne į gruntą, kuris dar nepakankamai įšilęs, o į didesnius maišus kiauru dugnu ir palikti juos augti visam sezonui, nes per kiaurą dugną vėliau augalas galės šaknis suleisti į gruntą. Taip pasodintas augalas greičiau derės, jam bus daug šilčiau nei grunte. Reikia rinktis ir kuo ankstyvesnes agurkų veisles.

Norint geriau apsaugoti šaknyną nuo užkratų, pašnekovė pataria palaistyti silpnu kalio permanganato skiediniu. Tai neprošal ir kitiems daigams, tik per didelė kalio permanganato koncentracija gali nudeginti augalą. Pasiteisina tręšimas agurkams auginti skirtomis kompleksinėmis trąšomis.

Ką turėtumėte daryti, kad agurkėliai neapkarstų? Geriausias receptas, anot augintojos iš Miežiškių, – kalio trąšos, lemiančios vaisių saldumą, ir kuo daugiau vandens. Taip pat kartumą lemia ir veislių savybės.

Nuo seno šiame ūkyje auginamos ‘Pasalimo’, ‘Merengue’, ‘Mirabele’ ankstyvos ir derlingos veislės. Jau ne pirmus metus ūkininkai džiaugiasi atradę naujas čekų veisles: ‘Alhambra’, ‘Anya’, ‘Sonada’, ‘Dafne’, kurios derliumi ir skoniu lenkia senąsias olandų veisles.

Arbūzų bangą atrideno kaitra

Lietuvos augintojai dėl sausros vis dažniau savo daržuose griebiasi savotiškų mainų: netekę kantrybės kovoti su kenkėjais, atsisako kopūstinių daržovių, o vietoj jų augina arbūzus, kurie ne tik atgaivina nuo karščių, bet ir gali sudominti anūką ar netikėtą svečią. Laistyti, netgi ravėti beveik nereikia.

Valiukų ūkyje šiandien puikuojasi ne tik arbūzai, bet ir daigų iš šiltnamio galima įsigyti, mat užauginti juos – bene vienintelis didysis sunkumas trokštantiems šių egzotiškų vaisių. Paklausa milžiniška. Be to, pasak pašnekovės, Lietuvoje užauginti arbūzai skanesni negu pirktiniai.

Jeigu norite daigų užsiauginti patys, keletas agronomės patarimų: „Rinkitės ankstyvas veisles ir sėkite nuo balandžio vidurio. Daiginti reikia +25 °C temperatūroje, tada sėklos sudygs tolygiai. Vertėtų rinktis litrinius vazonėlius, neperlieti. Kai perkelsite į lauką, užklokite agroplėvele: pasitaiko ir labai vėlyvų šalnų, kurios arbūzų daigams pražūtingos.“

Arbūzai mėgsta lengvą, priesmėlio žemę, sunkiai augs durpingame ar molingame dirvožemyje. Ūkininkai juos tręšia „Kemira Hydro“ trąšomis, į duobes dar deda po saują pelenų.

Šiame ūkyje išbandytos ir pasiteisinusios arbūzų veislės ‘Kiemintai’, ‘Crimson Sweet’, ‘Karolina’, ‘Charleston Grey’, ‘Sugar Baby’.

Neskubėkime atsisakyti kopūstų

R. Valiukienė dalijasi optimistine nuomone apie kopūstų auginimą darže. Jos įsitikinimu, tinkamai parinkus veisles, juos įmanoma užauginti darže ir kaitriomis vasaromis. Nuo kenkėjų apsaugo agroplėvelė, po kuria atsidūrę iš šiltnamio perkelti daigeliai išgyvena beveik iki brandaus, nupjauti tinkamo kopūsto fazės. Tik iš pradžių daigus tenka nupurkšti nuo kenkėjų.

Dėl kaitrių vasarų geriau užauga ir sveikesnės būna rudens derliui skirtos vėlyvesnės kopūstų, brokolių ir žiedinių kopūstų veislės.

„Per karščius žiedinius kopūstus sunkiau užauginti negu brokolius, kurie itin jautrūs vandens trūkumui, – dalijasi patirtimi

R. Valiukienė. – Jeigu sausa ir karšta, užauga tik mažos galvytės arba žiediniai kopūstai stiebais „išeina“. Todėl daigus reikia stengtis pasodinti kuo anksčiau, kol žemė drėgnesnė, tam rinktis ankstyvesnes veisles. Auginti brokolius verta, nes jų derėjimas yra tęstinis: nuėmus galvytę, jos vietoje auga kitos.“

Valiukų ūkio nuotraukos