Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +27,8 °C Mažai debesuota
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

JK gaivinama idėja salose apgyvendinti eurazinių lūšių – avių augintojai griebiasi už galvos

2024/06/06


Žemyninės Europos avių augintojai visai įmanomais būdais kovoja su jų bandas puldinėjančiais vilkais ir viltingai dairosi į europarlamentarus, kurių valioje sušvelninti šių plėšrūnų apsaugą. Tuo metu Jungtinės Karalystės (JK) ūkininkai šiurpsta nuo minties, kad jų ganyklos gali tapti reintrodukuotų lūšių medžioklės plotais. Karčios patirties turintys norvegai jau prieš kelerius metus yra perspėję britus, kad tai gali baigtis sparčiu avininkystės ūkių mažėjimu.

Avių augintojų bendruomenė kaip reikiant sunerimo pasklidus žiniai, kad nevyriausybinė gamtosauginė organizacija svarsto galimybę į laukinę gamtą paleisti plėšriąsias eurazines lūšis. Tvirtą „Ne“ tokiems planams iškart pasakė Nacionalinė avių augintojų asociacija (NSA). Ji paragino surengti „išsamias konsultacijas“ prieš priimant bet kokį sprendimą dėl reintrodukcijos.

Nortumberlando laukinės gamtos fondas (Northumberland Wildlife Trust) pareiškė, kad sieks dar vieno „pokalbio“ šia tema, o Škotijoje panaši iniciatyva jau vykdoma įgyvendinant projektą „Lifescape“.

NSA atstovai priminė, kad toliau laikosi pozicijos, kurią išreiškė 2018 m., kai gamtosauginė organizacija „Lynx Trust UK“ pateikė tokią paraišką. Tarptautinė gamtosauginė organizacija jau kuris laikas siekia įkurdinti eurazinių lūšių Didžiosios Britanijos salose. Jų įsitikinimu, lūšys sumažintų išaugusį elnių skaičių, o kartu jų bei smulkiųjų gyvūnų miškams daromą žalą.

„Mums, kaip avių augintojams, tai turės daug didesnį tiesioginį poveikį nei daugeliui kitų, todėl turime pareigą ir teisę pareikšti savo nuomonę“, – portalui „FarmingUK“ tvirtina NSA.

JK avininkystės sektoriaus atstovai teigia, kad lūšių reintrodukcijos poveikis turės sunkių pasekmių, įskaitant stresą, kurį patirs ūkininkai, žinodami, kad netoliese vaikštinėja plėšrūnai.

„Žinome, kai ūkininkai nerimauja dėl šunų užpuolimų ir koks atgarsis nuvilnija visuomenėje dėl jų puldinėjimų“, – priminė vyriausiasis vykdomasis NSA pareigūnas Philas Stockeris.

Pasak jo, prieš atsivežant lūšių reikia gerai pagalvoti apie gyvulininkystės sektorių ir kaip jo žlugdymas pakeistų kaimo vietoves, kaimo bendruomenes ir ekologiją bei gamtą, kurią dauguma ūkininkų stengiasi pagerinti.

Rimtų ketinimų reintrodukuoti eurazinių lūšių organizacija „Lynx Trust UK“ turėjo jau 2018 m. Tada britų ūkininkų delegacija, siekdama geriau išsiaiškinti galimas pasekmes, vyko pas kolegas Norvegijoje.

Avių augintojus apstulbino šios šalies statistika. 2016 m. Norvegijos valdžios institucijos išmokėjo kompensacijas už beveik 20 000 plėšrūnų sudraskytų avių. Didžiąją dalį avių (apie 34 proc.) pražudė šunys, lūšys – 21 proc., meškos – 15 proc. ir 9 proc. – vilkai.

Nors per pastaruosius 10 metų avių nuostoliai mažesni, tačiau ne dėl to, kad sumažėjo plėšrūnų, o dėl to, kad daugelis kalnuose ūkininkaujančių ūkininkų nustojo jas auginti.

Norvegijos ūkininkų sąjungos skaičiavimais, per dešimtmetį apie 1 000 kalnų ūkininkų atsisakė avininkystės, nes dėl didelio plėšrūnų skaičiaus nebegali tęsti veiklos.

„Labai gerai, kad gaunamos kompensacijos, tačiau tai neatspindi psichologinio poveikio, kurį ūkininkai patiria dėl tokio masto nuostolių. Atsidūręs jų vietoje, galiu suprasti, kodėl jie pasidavė, – įspūdžiais po kelionės Norvegijoje dalijosi Škotijos avių sąjungos (NFU Scotland) viceprezidentas Martinas Kennedy‘is. – Mes užsiimame šiuo verslu, kad gamintume geros kokybės maistą, o rūpinimasis gyvūnais yra prioritetas, todėl būtų siaubinga matyti, kaip sveiką veislinį gyvūną ankstyvuoju jo gyvenimo metu papjauna plėšrūnas.“

Taigi JK avių augintojai lengviau atsipūtė, kai 2018 m. Aplinkos, maisto ir kaimo reikalų departamentas atmetė „Lynx UK Trust“ paraišką užveisti lūšių šalies miškuose. Kažin, kaip bus dabar?

 

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.

Dalintis