Jonas Jagminas laimėjo dvikovą su LNK

Situacija, kurioje atsidūrė gerai visuomenėje žinomas žmogus, iš tiesų nepavydėtina. Tačiau blogiausia yra tai, kad norėdamas įrodyti tiesą ir apginti savo garbę bei orumą, jis susidūrė su sistema, kuri visai nėra suinteresuota apginti neteisingai apšmeižtą. Nors pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas yra konstitucinės vertybės, teisminės bylos, kuriose ginama garbė ir orumas prieš žiniasklaidą, gali tapti tikru iššūkiu Lietuvoje.

Išplūdo ir nesumokėjo?

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, teisminės procedūros gali būti itin sudėtingos, o įrodyti garbės ir orumo pažeidimą gali reikėti itin stiprių argumentų. Tačiau kaip elgtis, jei nusikaltimo vietoje net nebuvai, bet buvai apkaltintas?

Jonas Jagminas – žinomas žmogus, aktyviai dalyvaujantis politiniame ir visuomeniniame šalies gyvenime. Dar prieš keletą metų jį matydavome ekranuose, Seimo posėdžiuose, kur jis atstovavo savo rinkėjams.

Milžinišką patirtį sukaupęs J. Jagminas gali papasakoti daug reikšmingų ir svarbių epizodų iš Lietuvos žemės ūkio bei savo gyvenimo, tačiau tai, kas įvyko prieš porą metų, liepos mėnesį, jį sukrėtė iki širdies gelmių.

Sulaukęs garbingo amžiaus, J. Jagminas pasirinko ramesnę aplinką ir darbo sritį – ūkininkavimą. Tačiau įprotis ir noras domėtis Lietuvos reikalais nedingo. 2021 m. liepos 26 d., stebėdamas UAB „Laisvo ir nepriklausomo kanalo“ (LNK) laidą „Labas vakaras, Lietuva“, jis išvydo reportažą, kuriame kriminalinių laidų žurnalistas Ričardas Šimkus kalbina taksi vairuotoją, kuris porina apie keleivį, pasak jo, J. Jagminą, buvusį Seimo narį, kurį prieš kelias dienas vežė ir kuris jį išplūdo, labai grubiai elgėsi ir nesumokėjo už taksi paslaugą. Reportaže toliau pasakojama apie J. Jagmino darbą Seime, rodoma, kaip jis duoda priesaiką, primenamos neva kažkokios nuodėmės ir pan. „Reportažas siaubingas, žeminantis garbę ir orumą, aš sėdžiu ir negaliu patikėti savo akimis, kad taip gali būti, – kalbėdamas su „Ūkininko patarėju“ prisiminė tą įvykį J. Jagminas. – Anonsuojama, esą plačiau apie viską sužinosite LNK žiniose. Puoliau skambinti į LNK ir sakau – gerbiamieji, jūs kažką supainiojote, aš net nebuvau tuo metu Vilniuje, praleidau tas dienas Tytuvėnuose, Ariogaloje, valdybos posėdyje. Paprašiau sustabdyti tą reportažą, sakau, visa tauta žiūri, tai tikras absurdas. Tiesa, reportažo per žinias neparodė, tačiau tas filmukas su kriminaliniu atspalviu visą vakarą buvo transliuojamas ir po žinių.“

Išprašė pro duris

Kitą rytą J. Jagminas nuvyko į LNK televiziją ir pabandė paaiškinti – gerbiamieji, įvyko klaida, geranoriškai atsiprašykite. „Manęs net neįsileido, išprašė. Tuomet beliko kreiptis į advokatų kontorą ir taip bandyti apginti savo garbę ir orumą, – ŪP  pasakojo pašnekovas. – Istorija tęsėsi daugiau kaip dvejus metus. Pasibaisėjau teismų sistema ir struktūra. Pirmos instancijos Vilniaus apylinkės teisme dalyvavo ir LNK nusamdyti trys advokatai. Akivaizdžiai jautėsi, kad visi galimai gerai pažįstami su teisėju, kuris mano pateiktą ieškinį tenkino tik iš dalies, iš manęs dar priteisdamas ir dideles bylinėjimosi išlaidas, nuo kurių pašiurpau – supratau, kad tiesiog negirdi, ką mes kalbame, nors mano advokatas pateikė įrodymus, kad tikrai tuo metu nebuvau Vilniuje.“

Nenuleidęs rankų, J. Jagminas kartu su advokatu kreipėsi į aukštesnįjį Vilniaus apygardos teismą. Jo teigimu, ten jau buvo atidžiau išnagrinėtos visos aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas. Visgi viskas tuo nesibaigė. LNK su kasaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT), ginčydama Vilniaus apygardos teismo sprendimą. Galiausiai LAT buvo priimta galutinė nutartis, kurią išgirdęs J. Jagminas lengviau atsikvėpė – jo atžvilgiu padarytą neteisybę teismas įvardijo ir priėmė palankų sprendimą: reportažas žemina jo garbę ir orumą. „Tačiau ir čia pabandyta išsukti taip, esą reportažas buvo nuomonė, o ne žinia. O iš tiesų akivaizdžiai yra ne taip, – redakcijai teigė J. Jagminas. – Kreipiausi į Visuomenės informavimo etikos komisiją ir čia vienareikšmiškai buvo pripažinta, kad reportažas akivaizdžiai yra grubus, pažeidžiantis žmogaus garbę ir orumą, pareikalauta LNK atsiprašyti, tačiau jie to nepadarė.“

Tuo tarpu Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba jokio pažeidimo nematė – J. Jagminas juos taip pat padavė į teismą.

„Įsivaizduokite, kaip galima žmogų apjuodinti – pirmos instancijos teismui taip ir sakiau, jūs bijote televizijos, kadangi gyvenime norite daryti karjerą, nežiūrite teisybės, bet ieškote, kaip interpretuoti ir išsukti žiniasklaidos atstovus nieko neišspręsdami – neslėpė kartėlio J. Jagminas. – Nors padarytas akivaizdus, šiurkštus pažeidimas, žeminantis garbę ir orumą, ačiū Dievui, kad Aukščiausiasis teismas sudėjo visus taškus, priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį.“

Priėmė galutinį sprendimą byloje

Advokatas Robertas Naruševičius priminė ikiteisminio tyrimo detales – taksi vairuotojas, vežęs nepagarbų keleivį, pats savo nuožiūra ėmėsi tyrimo ir internete ieškojo informacijos apie pastarąjį, nuotraukų ir padarė išvadą, kad kaltasis tikriausiai yra J. Jagminas. Todėl kreipėsi į policiją, žiniasklaidą, paviešino informaciją, kad taip elgėsi buvęs Seimo narys. Tuomet ir paaiškėjo, kad nepagarbiai elgęsis keleivis buvo ne J. Jagminas, o visai kitas asmuo. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nutarta, kad ši veika nėra garbės ir orumo įžeidimas, o spręstinas klausimas susijęs su civiline atsakomybe. J. Jagmino advokatas R. Naruševičius ikiteisminio tyrimo įstaigų sprendimus apskundė.

Advokato teigimu, LAT reabilitavo J. Jagminą, pripažinęs, kad LNK rodytoje laidoje transliuoto reportažo metu, taip pat per šį reportažą paviešintame interviu su pašnekovu buvo paskelbta ne tik J. Jagmino garbę ir orumą žeminanti pašnekovo nuomonė, bet ir orumą žeminantis vedėjų komentaras. Nors LNK žurnalistas ir pasitikrino informaciją, gavo iš policijos pranešimą, kad taksi vairuotojas kreipėsi į „ePoliciją“, jis Savivaldybės įstaigos darbuotojas, dirbantis viešajame tvarkos skyriuje, be to, buvęs policininkas, tačiau juo netikėti LNK žurnalistas neturėjo pagrindo. „O štai J. Jagminas pripažintas viešuoju asmeniu, jam taikomi platesni standartai nei kitiems, jis turi būti pasirengęs tokiai informacijai ir ji neįžeidžia jo garbės ir orumo, – ŪP aiškino teismo sprendimą advokatas. – Tačiau juk jo ten net nebuvo, tai ir tokio reportažo net negalėjo būti.“

Viešasis asmuo turi būti pakantesnis

Lietuvos teismų, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad viešojo ir privataus asmens garbės bei orumo gynimo ribos nėra tokios pat. Viešasis asmuo turi būti pakantesnis jo atžvilgiu reiškiamai kritikai, pakęsti ir toleruoti apie jį skelbiamą kritiką (nors ir nevisiškai tikslią), kuri privataus asmens aspektu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Bet tai nereiškia, kad apie viešąjį asmenį galima skelbti bet kokią informaciją. Įvairūs akivaizdžiai įžeidžiantys ir žeminantys pasisakymai, teiginiai, kuriais asmuo kaltinamas nusikaltimo padarymu, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo yra privatus, ar viešasis asmuo, laikytini pažeidžiančiais asmens garbę ir orumą.

Šiandien po teismų karuselės R. Naruševičius pripažįsta: „Televizija, mano galva, ieškodama skandalų, norėjo pasikelti reitingus ir paviešino šį reportažą. Tai yra amoralu, negarbinga, nes žiniasklaida yra penktoji valdžia. Ir kai masinės informacijos priemonės tai paviešina, jos turi atsakyti už savo veiksmus. J. Jagminas bylą laimėjo, tačiau takoskyra pripažinta – yra žinia ir yra nuomonė, kuriai taikomi skirtingi kriterijai. Taigi, piliečio išsakyta informacija buvo pripažinta nuomone, o tai iš esmės šalina žiniasklaidos atsakomybę.“

Paprastai žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas, o nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad atskirti žinią nuo nuomonės nėra sudėtinga, bet praktiškai tai padaryti – nelengva.

Siaubinga patirtis

Ir vis dėlto net ir atsiradus galimybei pasidžiaugti proceso baigtimi, kartėlis liko. Dvejus su puse metų besitęsiantis procesas pareikalavo labai daug. „Sveikata, finansai, nervai, kai tave tiesiog „kala“ prie sienos, kad tu išsigalvoji, esi neteisus, – svarstė advokatas. – Tačiau, ar taip turi elgtis žiniasklaidos priemonės, kai visiškai nėra jokių ribų, o juk žmogus bandė tartis geranoriškai, tiesiog paprašė viešo atsiprašymo, tačiau visa tai buvo atmesta. Kita vertus, kyla klausimas, kodėl patikėta taksi vairuotoju, pranešusiu apie įvykį – ar dėl to, kad jis buvęs policininkas, dirba savivaldybėje, o ne J. Jagminu?“

Šiandien „Agroaves Group“ savininkas J. Jagminas bando suprasti, kodėl taip atsitiko. „Esu žinomas žmogus, Kelmės ir Rietavo r. garbės pilietis, Kazachstano garbės konsulas Lietuvoje, tačiau šio įvykio patirtis – siaubinga. Sulaukiau tiek daug pažįstamų skambučių, klausimų, ar neturiu pinigų už taksi susimokėti, kodėl taip žeminu žmones ir pan. Šiandien užduodu klausimą, kas buvo suinteresuotas, tačiau juk visą aktyvią politinę veiklą baigiau, – svarstė jis. – Ar taip gali būti, kad mazuto kibirą išpylė ant galvos, o muilo nusiprausti nedavė? Bandžiau tartis su LNK  geruoju, jei būtų pavykę, tikrai nebūčiau jautęs tokios nuoskaudos.“

„Ūkininko patarėjas“, siekdamas objektyvumo, norėdamas išklausyti abi konflikto puses ir vadovaudamasis žurnalistinio darbo etika, net tris kartus kreipėsi į LNK vadovus – generalinę direktorę Zitą Sarakienę ir programų direktorių Jurgį Jefremovą, tačiau jokio atsakymo nesulaukė. Regis, tai parodo šio medijos kanalo komunikavimo standartus.

Už J. Jagmino pečių – ne tik solidi patirtis, bet ir kapitalas, padėjęs apginti savo vardą. O ką daryti, jei tai atsitinka žmogui, neturinčiam nei pinigų, nei galimybių, nei paramos. Kaip jam apginti savo garbę? Pokalbio pabaigoje šį klausimą ŪP uždavė R. Naruševičiui.

„Tai yra pražūtis, jei toks atvejis. Žmogus gali susigadinti savo karjerą, sulaukti pasmerkimo, nepasitikėjimo, gali būti atleistas iš užimamų pareigų ir pan., – konstatavo advokatas. – O ir bylinėjimosi išlaidos yra nemažos. Tai paprastam žmogui gali sukelti didžiulių sunkumų.“

Redakcijos nuotraukos

Titulinė nuotr. – Nors pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas yra konstitucinės vertybės, teisminės bylos, kuriose ginama garbė ir orumas prieš žiniasklaidą, gali tapti iššūkiu Lietuvoje.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.