Jonas Talmantas: kaip užrakinti anglį ir atrakinti neariamąją žemdirbystę

„Užrakino“ daug anglies dioksido

Europos Komisija paskelbė reglamentą, kuriame ūkininkai, miškininkai ir kiti ūkio subjektai skatinami vykdyti papildomas anglies dioksido absorbavimo veiklas, padėsiančias siekti Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato, aplinkos ir nulinės taršos tikslų, – atsodintų miškus, plėtotų neariamąją žemdirbystę, rekultivuotų pažeistas žemes, atkurtų pelkes. Tai yra veikla, kai anglies dioksidas „sugaunamas“ ir „užrakinamas“, neleidžiant jam patekti į atmosferą, tam gali būti panaudojamos įvairios pramonės technologijos ir ūkininkavimo metodai.

J. Talmantas neariamąją žemdirbystę savo ūkyje pradėjo taikyti prieš 20 metų, nors tuomet ir buvo daugybė skeptikų, kurie suko pirštą prie smilkinio sakydami, kad jis daro neteisingai. O štai pastaruoju metu jau daugelis žemdirbių yra pasirinkę supaprastintą, kad ir nepigiai pradedamą, neariamąją žemdirbystę.

„Manau, kito kelio nėra – visa Europa ir pasaulis jau taip elgiasi. Einame žalinimo kurso link, mano pasirinktas kelias buvo teisingas. Pernai buvo atvykusi viena firma, kuri domėjosi, kiek mūsų ūkis mažiau išmeta į atmosferą anglies dioksido, rezultatai buvo gana geri. Suskaičiuota, kad mano ir sūnų Pauliaus bei Ovidijaus ūkiai anglies dioksido absorbuoja tiek, kiek jo išmeta 100 nedidelių gyvenviečių. Dabar dėl to anglies dioksido „užrakinimo“ tikriausiai gausime ir šiek tiek pinigėlių“, – ŪP pasakojo J. Talmantas.

Ūkininkas tikisi, kad ir grūdų perdirbimo įmonės, kurios perka jo žaliavą, ateityje už tokius grūdus, su sutaupytu anglies dioksidu, pasidengs oro taršos rodiklius, todėl pasiūlys geresnę kainą.

Valdžios parama – abejotina

Redakcijos pašnekovas įsitikinęs, kad dėl nestabilios padėties grūdų rinkoje, kai šalia karas, ir dėl brangstančių trąšų, energetikos bei darbo jėgos pats geriausias pasirinkimas – neariamoji žemdirbystė. Ji sutaupo nemažą dalį lėšų.

„Sėjos metu traktoriaus priekyje pritvirtiname dar vieną trąšų bunkerį, todėl galime tuo pačiu metu išberti kalio, fosforo, startinių trąšų (šalia sėklų, kad šios greičiau dygtų). Šiuos darbus padarome ir dar privoluojame vienu važiavimu. Naudodami PK trąšas, negalėtume išlaikyti reikalingo kalio ir fosforo santykio, o išberdami vienanares skaičiuojame, kiek jų pagal dirvožemio tyrimus reikia vienam hektarui. Galime įterpti ir 10 cm, ir giliau – 20 cm gylyje. Kalį – giliau, fosforą – aukščiau, startines trąšas – šalia sėklų. Taip tikrai daug sutaupome. Manau, daugelis žemdirbių dabar gal ir norėtų tą pradėti, bet negali dėl finansinių problemų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė J. Talmantas.

Jis pastebėjo, kad parama kaimo plėtrai ir valdų modernizavimui yra gana nedidelė, o intensyvumas – mažas. Dirbant neariamosios žemdirbystės metodu iš tikrųjų reikalingi galingi traktoriai, naši kita žemės ūkio technika, pritaikyta šiai žemdirbystei, ji taip pat yra labai brangi.

„Paramos intensyvumas tik 30–40 proc., o dar prisideda administravimas, draudimas ir visi kiti dalykai, papildomai „suvalgantys“ apie 20 proc. paramos lėšų, todėl ūkininkai ir nebeturi noro dalyvauti valdų modernizavime. Vis dėlto yra įsipareigojimai 5 metams, reikia pasiekti tam tikrą pelno procentą, o jeigu nepasiseks, reikės tą paramą grąžinti, todėl žmonės patirs tik nuostolių. Manau, esame teisingame kelyje, ne be reikalo susikūrė ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija, kuriai vadovauja Jonas Venslovas. Esu asociacijos narys, dalijamės patirtimi, važiuojame į kitus ūkius. Teks visiems prie to prieiti, kito kelio nėra“, – įsitikinęs J. Talmantas.

Augalas protingas kaip žmogus

Ūkininkas kartu su sūnumis deklaruoja 1 100 ha dirbamos žemės. Ne taip seniai vienas sūnus dirbo Anglijoje, kitas – Airijoje. Bet tėvas juos prikalbino grįžti į tėviškę. Šiemet kaip jaunoji ūkininkė prie šeimos verslo prisijungs ir dukra Laura. „Mano žmona Aida yra ūkio direktorė, tvarko finansus. Iš ūkio pajamų išgyvename keturios šeimos ir dar penkių nuolatinių darbuotojų šeimos – iš viso 40 žmonių. Manau, iš tokio nedidelio ūkio tai yra gerai“, – džiaugėsi šeimos galva.

Ūkyje išlaikoma keturių laukų sėjomaina, atsėliavimo, kurio reikalaujama, J. Talmantas savo ūkyje netaiko. Augina pupas, rapsus, kviečius ir salyklinius miežius. Anksčiau augindavo ir cukrinius runkelius, kol tai buvo ekonomiškai pelninga. Išmoko, įsisavino pupų auginimo technologiją, svarbu, kad tik būtų rinka.

„Aišku, yra ir naujų iššūkių. Tai atsirandančios ekoschemos, reikės saugoti gamtą, nors mes ją ir taip saugome. Jeigu palygintume, kiek prieš 5 metus naudojome kalio ir fosforo, dabar keliskart mažesni skaičiai. Kiek siūlo naudoti dirvožemio tyrimai, aš dar 50 proc. sumažinau trąšų kiekį. Matuojant pagal fizinį svorį, kalio sunaudojame 80 kg/ha, fosforo, šalia sėklų kartu su azotu, – 50 kg/ha. Ir likučiai būna gana geri – 160 kg fosforo, 180–200 kg kalio. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis nuolat stebisi: „Ką jūs, vidurio Lietuvos ūkininkai, darote, kad metai iš metų kalcio ir fosforo, kurių pas jus ir taip daug yra, vis daugėja?“ – pasakojo J. Talmantas.

Ir išsamiau paaiškino, kad sumažindamas šių trąšų kiekius privertė gilesniuose sluoksniuose esančius sliekus ir kitokią gyvybę, kuri minta bakterijomis, atrišti prieinamumą ir iš gilesnio sluoksnio paimti kalį bei fosforą. Ir augalai juos pasiima. Kitaip mąstant – jeigu jie būtų laisvai prieinami dirvos paviršiuje, kodėl ieškoti giliau? Juk augalas irgi nėra kvailas, jis – kaip ir žmogus, turėdamas galimybę lengviau pasinaudoti, taip ir elgiasi. Kai paviršiuje būna daug trąšų, augalas šaknis leidžia į šonus, o kai jų nėra, norėdamas užauginti derlių ieško galimybių giliau dirvožemyje. J. Talmantas, pagal profesiją veterinarijos gydytojas, sakė žinantis, kad taip elgiasi ir gyvuliai, ir augalai, ir žmonės. Viskas čia sutampa.

Būtina turėti galingų padargų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 27, 2023 m. kovo 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.