Ashburn +13,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024
Ashburn +13,9 °C Debesuota
Trečiadienis, 28 Vas 2024

Jonas Talmantas: kaip užrakinti anglį ir atrakinti neariamąją žemdirbystę

2023/03/08


Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos ūkininkas Jonas Talmantas 2008–2021 m. ėjo Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pareigas. „Ūkininko patarėjas“ apie jį rašydavo tik kaip apie šios žemdirbių organizacijos vadovą, pateikdavo jo nuomonę vienais ar kitais klausimais, nušviesdavo kovą su valdžios biurokratizmu. Šį kartą apsilankėme pačiame J. Talmanto ūkyje, domėjomės, kaip jam sekasi. Pokalbis buvo įdomus, sukosi apie neariamąją žemdirbystę ir  anglies  programą.

„Užrakino“ daug anglies dioksido

Europos Komisija paskelbė reglamentą, kuriame ūkininkai, miškininkai ir kiti ūkio subjektai skatinami vykdyti papildomas anglies dioksido absorbavimo veiklas, padėsiančias siekti Europos Sąjungos ir Lietuvos klimato, aplinkos ir nulinės taršos tikslų, – atsodintų miškus, plėtotų neariamąją žemdirbystę, rekultivuotų pažeistas žemes, atkurtų pelkes. Tai yra veikla, kai anglies dioksidas „sugaunamas“ ir „užrakinamas“, neleidžiant jam patekti į atmosferą, tam gali būti panaudojamos įvairios pramonės technologijos ir ūkininkavimo metodai.

J. Talmantas neariamąją žemdirbystę savo ūkyje pradėjo taikyti prieš 20 metų, nors tuomet ir buvo daugybė skeptikų, kurie suko pirštą prie smilkinio sakydami, kad jis daro neteisingai. O štai pastaruoju metu jau daugelis žemdirbių yra pasirinkę supaprastintą, kad ir nepigiai pradedamą, neariamąją žemdirbystę.

„Manau, kito kelio nėra – visa Europa ir pasaulis jau taip elgiasi. Einame žalinimo kurso link, mano pasirinktas kelias buvo teisingas. Pernai buvo atvykusi viena firma, kuri domėjosi, kiek mūsų ūkis mažiau išmeta į atmosferą anglies dioksido, rezultatai buvo gana geri. Suskaičiuota, kad mano ir sūnų Pauliaus bei Ovidijaus ūkiai anglies dioksido absorbuoja tiek, kiek jo išmeta 100 nedidelių gyvenviečių. Dabar dėl to anglies dioksido „užrakinimo“ tikriausiai gausime ir šiek tiek pinigėlių“, – ŪP pasakojo J. Talmantas.

Ūkininkas tikisi, kad ir grūdų perdirbimo įmonės, kurios perka jo žaliavą, ateityje už tokius grūdus, su sutaupytu anglies dioksidu, pasidengs oro taršos rodiklius, todėl pasiūlys geresnę kainą.

Valdžios parama – abejotina

Redakcijos pašnekovas įsitikinęs, kad dėl nestabilios padėties grūdų rinkoje, kai šalia karas, ir dėl brangstančių trąšų, energetikos bei darbo jėgos pats geriausias pasirinkimas – neariamoji žemdirbystė. Ji sutaupo nemažą dalį lėšų.

„Sėjos metu traktoriaus priekyje pritvirtiname dar vieną trąšų bunkerį, todėl galime tuo pačiu metu išberti kalio, fosforo, startinių trąšų (šalia sėklų, kad šios greičiau dygtų). Šiuos darbus padarome ir dar privoluojame vienu važiavimu. Naudodami PK trąšas, negalėtume išlaikyti reikalingo kalio ir fosforo santykio, o išberdami vienanares skaičiuojame, kiek jų pagal dirvožemio tyrimus reikia vienam hektarui. Galime įterpti ir 10 cm, ir giliau – 20 cm gylyje. Kalį – giliau, fosforą – aukščiau, startines trąšas – šalia sėklų. Taip tikrai daug sutaupome. Manau, daugelis žemdirbių dabar gal ir norėtų tą pradėti, bet negali dėl finansinių problemų“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė J. Talmantas.

Jis pastebėjo, kad parama kaimo plėtrai ir valdų modernizavimui yra gana nedidelė, o intensyvumas – mažas. Dirbant neariamosios žemdirbystės metodu iš tikrųjų reikalingi galingi traktoriai, naši kita žemės ūkio technika, pritaikyta šiai žemdirbystei, ji taip pat yra labai brangi.

„Paramos intensyvumas tik 30–40 proc., o dar prisideda administravimas, draudimas ir visi kiti dalykai, papildomai „suvalgantys“ apie 20 proc. paramos lėšų, todėl ūkininkai ir nebeturi noro dalyvauti valdų modernizavime. Vis dėlto yra įsipareigojimai 5 metams, reikia pasiekti tam tikrą pelno procentą, o jeigu nepasiseks, reikės tą paramą grąžinti, todėl žmonės patirs tik nuostolių. Manau, esame teisingame kelyje, ne be reikalo susikūrė ir Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacija, kuriai vadovauja Jonas Venslovas. Esu asociacijos narys, dalijamės patirtimi, važiuojame į kitus ūkius. Teks visiems prie to prieiti, kito kelio nėra“, – įsitikinęs J. Talmantas.

Augalas protingas kaip žmogus

Ūkininkas kartu su sūnumis deklaruoja 1 100 ha dirbamos žemės. Ne taip seniai vienas sūnus dirbo Anglijoje, kitas – Airijoje. Bet tėvas juos prikalbino grįžti į tėviškę. Šiemet kaip jaunoji ūkininkė prie šeimos verslo prisijungs ir dukra Laura. „Mano žmona Aida yra ūkio direktorė, tvarko finansus. Iš ūkio pajamų išgyvename keturios šeimos ir dar penkių nuolatinių darbuotojų šeimos – iš viso 40 žmonių. Manau, iš tokio nedidelio ūkio tai yra gerai“, – džiaugėsi šeimos galva.

Ūkyje išlaikoma keturių laukų sėjomaina, atsėliavimo, kurio reikalaujama, J. Talmantas savo ūkyje netaiko. Augina pupas, rapsus, kviečius ir salyklinius miežius. Anksčiau augindavo ir cukrinius runkelius, kol tai buvo ekonomiškai pelninga. Išmoko, įsisavino pupų auginimo technologiją, svarbu, kad tik būtų rinka.

„Aišku, yra ir naujų iššūkių. Tai atsirandančios ekoschemos, reikės saugoti gamtą, nors mes ją ir taip saugome. Jeigu palygintume, kiek prieš 5 metus naudojome kalio ir fosforo, dabar keliskart mažesni skaičiai. Kiek siūlo naudoti dirvožemio tyrimai, aš dar 50 proc. sumažinau trąšų kiekį. Matuojant pagal fizinį svorį, kalio sunaudojame 80 kg/ha, fosforo, šalia sėklų kartu su azotu, – 50 kg/ha. Ir likučiai būna gana geri – 160 kg fosforo, 180–200 kg kalio. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorijos vedėjas prof. habil. dr. Gediminas Staugaitis nuolat stebisi: „Ką jūs, vidurio Lietuvos ūkininkai, darote, kad metai iš metų kalcio ir fosforo, kurių pas jus ir taip daug yra, vis daugėja?“ – pasakojo J. Talmantas.

Ir išsamiau paaiškino, kad sumažindamas šių trąšų kiekius privertė gilesniuose sluoksniuose esančius sliekus ir kitokią gyvybę, kuri minta bakterijomis, atrišti prieinamumą ir iš gilesnio sluoksnio paimti kalį bei fosforą. Ir augalai juos pasiima. Kitaip mąstant – jeigu jie būtų laisvai prieinami dirvos paviršiuje, kodėl ieškoti giliau? Juk augalas irgi nėra kvailas, jis – kaip ir žmogus, turėdamas galimybę lengviau pasinaudoti, taip ir elgiasi. Kai paviršiuje būna daug trąšų, augalas šaknis leidžia į šonus, o kai jų nėra, norėdamas užauginti derlių ieško galimybių giliau dirvožemyje. J. Talmantas, pagal profesiją veterinarijos gydytojas, sakė žinantis, kad taip elgiasi ir gyvuliai, ir augalai, ir žmonės. Viskas čia sutampa.

Būtina turėti galingų padargų

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 27, 2023 m. kovo 7 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

 

 

ŪP korespondentas Stasys BIELSKIS

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2024/02/27

Žemės ūkio ministrai sutarė dėl atsako į krizinę padėtį žemės ūkyje

Atsižvelgdami į tebesitęsiančius ūkininkų protestus ir remdamiesi pirmininkaujančios Belgijos informacija bei Europos Komisijos parengtu neoficialiu dokumentu dėl reikalavimų supaprastinimo, Europos žemės ūkio ministrai vasario 26 d. Taryboje...
2024/02/27

Prof. Robertas Van Vorenas: šiandien Rusija yra praradusi teisę egzistuoti

„Teoriškai kalbant, nematau priežasties, kodėl Rusija negalėtų grįžti į civilizuotą pasaulį. Juk Vokietija tai padarė po Antrojo pasaulinio karo, po visų žiaurumų, masinių žudymų ir naikinimų. Tačiau su Rusija bus gerokai sudėtingiau:...
2024/02/27

Elektros kaina biržoje artėja prie mažiausios praėjusių metų kainos

Vidutinė elektros energijos kaina vasario 1–27 d. siekė 0,075 Eur/kWh be PVM, o tai 36 proc. mažiau už šių metų sausio mėnesio vidutinę kainą, kuri buvo 0,117 Eur/kWh be PVM. Biržoje „Nord Pool“ vidutinė elektros kaina &sc...
2024/02/27

Tarptautinės operacijos metu sulaikyti asmenys, neteisėtai per Lietuvoje veikusią finansų įstaigą legalizavę daugiau kaip 2 mlrd. eurų

Šiandien Lietuvos, Latvijos ir Italijos teisminės ir teisėsaugos institucijos tarptautinės operacijos metu sulaikė du asmenis, įtariamus neteisėtu lėšų legalizavimu per anksčiau Lietuvoje veikusią finansų įstaigą. Įtariama, kad nuo 2...
2024/02/27

APVA: 12 mln. eurų saulės elektrinėms išdalinta per pusantros valandos

Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) antradienį pradėjus priimti paraiškas paramai gyventojų saulės elektrinėms įsirengti, tam skirta 12 mln. eurų suma išdalinta per pusantros valandos, sako APVA atstovė Eglė Pliuskuvienė.
2024/02/27

EP pritarė planui atkurti 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų

Antradienį, vasario 27 d., Europos Parlamento (EP) nariai patvirtino gamtos atkūrimo įstatymą, kuriuo siekiama iki 2030 m. atkurti bent 20 proc. ES sausumos ir jūrų teritorijų, o iki 2050 m. – visas nualintas ekosistemas.
2024/02/27

Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų

Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina pradėti skiepyti 11 metų sulaukę berniukai. Per pirmuosius vakcinacijos metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis n...
2024/02/27

Smulkiajam verslui apie atsiskaitymų priėmimo negrynaisiais pinigais galimybes

Vartotojų galimybės pasirinkti jiems priimtiną atsiskaitymo būdą gerėja, tačiau dalis gyventojų vis dar susiduria su situacijomis, kai prekybos vietoje negali atsiskaityti norimu būdu. Verslo atstovai svarsto, koks būdas priimti atsiskaitymus jiem...
2024/02/27

2 iš 10 lietuvių mokėtų gynybos mokestį, trečdalis – prieš daugiau lėšų krašto apsaugai

Du iš dešimties Lietuvos gyventojų pritartų siūlymui patys mokėti vadinamąjį gynybos mokestį, tačiau daugiau nei trečdalis apskritai nemano, kad lėšų krašto gynybai reikia skirti daugiau, rodo BNS užsakymu „Vilmor...