Jotvingių keliais žingsniavo ir Skruzdėlynės žemaitukai

Šiemet žygis dedikuotas Jotvingiams. Karietomis važiuota ir žirgais jota Jotvingių keliais vardan jų atminimo.

Aštuoni raiteliai ir keturios karietos

Žygį organizavo Lazdijų žirgininkų klubas ir Jotvingių kiemo muziejaus įkūrėjas Donatas Mazurkevičius. Žygio dedikacija: „Žygiuojame Jotvingių keliais vardan jų atminimo „užsispyrimu šlovingi (In adversitatae gloriosi)“.

Taip pratęsta Vyčių rinktinės žygių tradicija, kai 2018 mjetais pradėti organizuoti žygiai žirgais, skirti Lietuvai svarbiems istoriniams įvykiams ir asmenybėms.

Šis tradicinis, kultūrinis, edukacinis, patriotinis žygis – jau šeštasis. Žygiais parodoma lietuvių meilė žirgui ir pagarba Vyčiui. Jo kaip ir kitų Vyčio žygių tikslas priminti istorinių įvykių svarbą šalies istorijai, akcentuoti pilietinį ugdymą ir asmens tapatybės raišką.

Žygio dalyviai važiavo keturiomis žirgais pakinkytomis karietomis guminiais ratais. Aštuoni jojo ant žirgų.

Tarp raitelių buvo ir Kelmės rajono Skruzdėlynės viensėdžio šeimininkas, ūkininkas, žemaitukų žirgų veisėjas Marijus Čekavičius ir du jo ūkyje išauginti žemaitukų veislės žirgai Auris ir Aidis. Vienu Marijus jojo pats. Kitą paskolino vienintelei žygyje dalyvavusiai moteriai, kaunietei Editai Rumševičienei.

Per tris dienas 115 kilometrų

Jotvingiai buvo Vakarų baltų gentis, įsikūrusi šalia Prūsijos. Dalis jų teritorijos priklauso šiandieninei Lenkijai – Palenkės vaivadija, dalis Vakarų Baltarusijai, dalis Lietuvai – pietvakarinė Dzūkijos dalis.

Jotvingiai garsėjo narsiais kariais, laisva, nepriklausoma dvasia. Deja, didžioji jų dalis buvo sunaikinta kryžiuočių. Kiti pasitraukė į Lietuvą ir asmiliavosi.

Per tris dienas žygio dalyviai įveikė 115 kilometrų atstumą. Išvyko iš Jotvingių kiemo muziejaus Lazdijų rajone. Pasiekė Senąją Radiškę, sustojo Reketijoje, apžiūrėjo Kačergų kalną, pabuvojo Liubave, nakvojo sodyboje Kalvarijos savivaldybėje. Vėliau maršrutas tęsėsi per Akmenynų kaimą, Aistiškius, Vygrelius, Pagraužius, Būdvietį.

Kai kuriose vietovėse žygeiviai susitiko su vietos bendruomenėmis, kur išgirdo įdomių istorijų, apžiūrėjo gamtos paminklus ir kitas lankytinas vietas.

„Pakeliui buvo daug pirmapradžių miškelių, natūralios gamtos, daug laukinių gyvūnų – pasakoja Marijus Čekavičius. – Ežeriukų, piliakalnių. Labai pasisekė, nes buvo geras oras. Žygiui parinktas geras laikas. Nevargino karštis, mašalai, musės, uodai kaip būdavo per vasaros žygius. Buvo gerų vietų pailsėti žirgams. Liubave susitikome su seniūnu, aplankėme knygnešių sodybas.“

Dalyvavo ir kituose Vyčio žygiuose

Pasak M. Čekavičiaus, šiuo žygiu pratęstos Vyčio rinktinės žygių tradicijos. Pirmasis žygis žirgais surengtas 2018 metais Lietuvos šimtmečiui. Jame dalyvavo du Skruzdėlynės viensėdžio žirgai.

2021 metais surengtas žygis iš Kražių į Kretingą, dedikuotas Jonui Karoliui Chodkevičiui. Pasirinktas maršrutas, kuriuo šis didikas jodavo pas savo žmoną.

M. Čekavičius ir jo žirgai dalyvavo ir žygyje Melno sutarties 600–osioms metinėms. Jota iš Kriukų iki Sudargo.

2023 metais buvo prisimintas Mažosios Lietuvos prijungimas prie didžiosios. Jota iš Smalininkų į Klaipėdą.

Pernai Vyčio rinktinės žygiu pagerbtas Tado Kosčiuskos atminimas. Jota iš Trakų į Seinus.

Regina MUSNECKIENĖ / ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Organizatorių nuotr.