Juodą darbą jau padarė

Žolės laukuose mažiau

Dzūkijos regionas visos šalies kontekste šiemet kiek mažiau nukentėjo nuo sausros, tačiau jos padaryti nuostoliai jau smogė ūkininkams. „Žolės laukuose mažiau, vasarojus pageltęs, kukurūzai irgi pavargę, tačiau koks bus derlius, paaiškės vėliau. Vienas ūkininkas skundėsi, kad ankstesniais metais iš pirmosios žolės pustrečios tranšėjos šienainio ritinių prisuko, šiemet – tik vieną. Situacija ūkiuose gana skirtinga: vieni turi atsargų iš praėjusių metų ir nepanikuoja, kiti parduoda gyvulius dėl įvairių priežasčių – žemų pieno supirkimo kainų ir pašarų stygiaus. Aišku viena – sausra savo jau padarė“, – „Ūkininko patarėjui“ konstatavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Lazdijų skyriaus pirmininkas Kęstutis Sujeta. Jam pritarė ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyriaus vedėjas Žydrūnas Vasiliauskas. Pasak jo, bus didelis pašarų stygius – jei anksčiau iš hektaro, priklausomai nuo vietovės, ūkininkai prišienaudavo 20–30 ritinių, tai šiemet prisuka vos kelis – maždaug 4 kartus mažiau. Tad nežinia, kuo reikės šerti gyvulius. Kai kuriems ūkininkams teks spręsti dilemą – parduoti gyvulius ar ne. „Į savivaldybės administraciją pagalbos jau kreipėsi sodininkai, uogininkai. Vieniems sausra sunaikino apie 4,5 ha jaunų obelų sodo, kitiems – išdžiūvo nemaža dalis beveik 10 ha plote auginamų juodųjų serbentų krūmų“, – pasakojo Ž. Vasiliauskas.

K. Sujeta teigė, kad dabar didžiausias ūkininkų rūpestis – ar negalėdami įvykdyti įsipareigojimų nesulauks Nacionalinės mokėjimų agentūros (NMA) sankcijų dėl nepasiektų užsibrėžtų ūkio rodiklių.

Tikisi ištverti

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir kaimo reikalų skyriaus vedėjo Irmanto Laniausko teigimu, jau buvo ruoštasi skelbti ekstremalią situaciją, tačiau, prasidėjus lietui, nutarta luktelėti ir įvertinti padarytą žalą, kuri ypač didelė ekologiniuose ūkiuose, nes juose, nenaudojant trąšų, pasėliai labai silpni. „Kiek teko bendrauti su ūkininkais, jų situacija dar nėra tokia kritiška, kokia buvo 2018–2019 m., kai visoje valstybėje dėl sausros buvo paskelbta ekstremali situacija“, – sakė I. Laniauskas.

Ekologiškai ūkininkaujantis Varėnos rajono ūkininkas Edmundas Samauskas dirba 150 ha žemės ir laiko 40 mėsinių galvijų. „Nukentėjo grikiai, kiek mažiau avižos, kaip bus su žieminiais javais, dar neaišku, jie kol kas atrodo neblogai. Labai nukentėjo ganyklos, pievos, žolės užaugo 5 kartus mažiau nei normaliais metais. Kaip įveiksime sausros sukeltus padarinius? Mažinsime galvijų bandą, dar turiu pašarų rezervų iš praėjusių metų, turiu daugiamečių žolių sėklojų, iš kurių bus galima pasigaminti pašarų. Javai prasti pas visus ūkininkus. Per sprindį styptelėję išleido šluoteles, kuriose derliaus beveik nėra, vos po kelis grūdus, dobilai smėlingame dirvožemyje visai išdžiuvo“, – savomis ir kitų ūkininkų bėdomis dalijosi E. Samauskas.

Ūkininkas tikino kaip nors išgyvensiąs, bet žada laikytis iš paskutiniųjų ir apie ūkio likvidavimą negalvoja. „Tada reikės ieškoti darbo, o jį surasti gyvenant kaime nėra paprasta. Lauksime Europos Sąjungos (ES) išmokų, nes Dzūkijoje derliai nedideli, iš jų ūkininkai negali išgyventi, žmonės išsilaiko gaudami išmokas. Derlius pas mus kaip priedas, kitas ūkio sąnaudas dengia išmokos. Tokia ekologinių ūkių šiame krašte realybė – gerais metais prikuliame 2 t/ha, blogais tenkinamės 200–300 kg/ha“, – prisipažino E. Samauskas.

Pesimizmui nepasiduoda ir žemės ŽŪB „Kriviliai“ vadovas Eimantas Trimakas. „Dar sunku pasakyti, kiek, tačiau aišku, kad bus sunkiau. Viskas paaiškės per artimiausią savaitę. Skųstis dar nėra kuo, tačiau nerimo yra. Nesinori sakyti, kad viskas labai blogai, kai pamatysime, kad jau neišeina nieko padaryti, tada ir kalbėsime“, – tvirtino bendrovės vadovas.

Prieš 30 metų įkurtos „Krivilių“ bendrovės ūkis yra mišrus. Kriviliškiai dirba apie 600 ha žemės ir laiko 300 galvijų – 200 melžiamų karvių ir apie 100 prieauglio.

Imsis drastiškų sprendimų

„Kol kas besikreipiančiųjų dėl sausros yra tik telefonu, raštiškų prašymų neturime, tačiau ūkininkai yra sujudę ir galvoja teikti prašymą dėl ekstremalios situacijos rajone paskelbimo. Labiausiai nukentėjo pašarai, vasariniai javai. Padaryta žala ir žieminėms kultūroms, ūkininkai skundžiasi, kad nedygsta žaliasis pūdymas. Vieni jų yra susitaikę ištverti sunkmetį, kiti tikina, kad situacija – labai bloga, dar kiti sako, kad vidutiniška, tačiau, realiai vertinant, ji – nepavydėtina“, – akcentavo Alytaus rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė.

Šio rajono ūkininkas A. Nenortas nerimauja, kad sausra kelia išlikimo pavojų daugiau nei 20 metų puoselėtam ūkiui. „Sausros kartojasi, tačiau ne tomis pačiomis sąlygomis. Buvo sausrų, tačiau tada laikėme 25, 40 ar 50 karvių, gelbėdavo pašarų atsargos. Šį kartą situacija kitokia“, – tvirtino ŪP pašnekovas. Su sūnumi apie 200 ha dirbantis ir 100 pieninių karvių bei tiek pat prieauglio laikantis ūkininkas nuo praėjusio savaitgalio galvijus pradėjo šerti žiemai skirtu pašaru. „Maitinsime pašaru iš ritinių. Labai džiaugiamės, kad dar turime kukurūzų siloso ritiniuose ir grūdainių rankovėse, likusių nuo praėjusių metų“, – kalbėjo A. Nenortas. Anot jo, šiemet žolės užaugo 3 kartus mažiau. Trečdalį pievų dzūkas atnaujino pasėjęs baltyminį mišinį su vikiais ir daugiametėmis žolėmis, tačiau rezultatai – apgailėtini. „Jau turėjome šerti mišiniu, bet jis užaugo vos per sprindį, o žolė visai išdegė. Palijus mišinių gal pavyks nusipjauti, tačiau ką daryti su žole? Už pražuvusią sėklą jau sumokėta 2 tūkst. Eur. Gal reikės atsėti rudenį, bet iš ko kompensuoti patirtus nuostolius, jei pieno kainos gegužę sumažėjo dar vienu centu – iki 27 centų? Kiek mokės birželį, dar nežinome. Pievų atnaujinti nepavyko, dar 5 proc. žemės turėjome skirti žalinimui, taip per abu sklypus susidarė beveik 10 ha. Viską suskaičiavus lieka du keliai – arba mažinamės, arba viską sušeriame ir visai likviduojamės. Turimos bandos jau niekaip neišlaikysime“, – bėdojosi Alytaus rajono ūkininkas.

Trūksta ir pernykščių pašarų

„Praėjusį pirmadienį kreipėmės į LŪS dėl ekstremalios padėties paskelbimo. Savivaldybėje nedideliais plotais yra visiškai išdžiūvę apie 10 proc. vasarinių javų, apie 20 proc. pasėlių ruožų, kuriems sausra nepakenkė. Likusi dalis balansuoja ant ribos – atsigaus ar pražus“, – su pasėlių situacija Druskininkų savivaldybėje supažindino LŪS Druskininkų padalinio pirmininkas Antanas Vailionis.

Nuostolių druskininkiečiai patyrė ne tik dėl sausros, bet ir dėl šalnų. Apšalo apie 50 proc. bulvių. Jos atsigaus, bet gero derliaus augintojai jau negali tikėtis. Stipriai nukentėjo ir kitos nedideliuose šeimos ūkeliuose auginamos daržovės. „Su pašarais labai sudėtinga situacija, nupjaunama vos apie 20 proc. praėjusių metų šieno kiekio. Palijus gal atolas kiek sušvelnins situaciją, tačiau aš savo ūkyje šiuo metu turiu apie 15–20 proc. žiemai reikalingų pašarų. Geresniais metais tokiu laiku turėdavome pasiruošę didžiąją jų dalį. Liūdniausia, kad ne tik pasigaminome mažą pašarų kiekį, bet, nesulaukę žiemos, juo jau šeriame gyvulius“, – ŪP pasakojo 40 mėsinių galvijų laikantis ir 100 ha žemės dirbantis A. Vailionis.

Trūkstant šįmet paruoštų pašarų, ūkininkai suskubo ieškoti pernykščių ir net užpernykščių. Pašarų stygius lėmė kainas, kurios šoktelėjo 2–3 kartus. „Pernai ritinys šieno kainavo 10 Eur, šiemet kaina prasideda nuo 30 Eur. Už šienainio ritinį prašo maždaug 50 Eur, o būdavo 20 Eur“, – pasakojo A. Vailionis.

Žada nepalikti bėdoje

Žemės ūkio ministerija žada ūkininkų nepalikti likimo valiai. Ūkininkams dėl sausros artimiausiu metu bus taikomi palengvinimai: švelninama kontrolė, taip pat nebus taikomos sankcijos prisiimtų įsipareigojimų negalintiems įvykdyti ūkininkams. Nuo sankcijų bus atleidžiami visi ūkininkai ir paramos gavėjai, kurie apie sausros padarinius pateiks informaciją individualiai.

Nukentėjęs nuo sausros ūkininkas turės informuoti NMA ir pateikti savo nukentėjusių pasėlių nuotrauką per „NMA AGRO“ mobiliąją programėlę faktui įrodyti. Sprendimus dėl sankcijų netaikymo priims NMA, kuri vadovausis Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis bei ūkininkų pateiktomis sausros paveiktų laukų nuotraukomis.

Redakcijos nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.