Juodasis ūkininkų auksas praranda spindesį

Aukso amžius baigiasi

Lietuvoje daugelyje ūkių žieminiai rapsai jau pasėti ir daug kur jau sudygę. Tikėtina, kad bus auginami panašūs plotai, kaip ir pastaraisiais metais. Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, 2023 m. žieminių rapsų buvo deklaruota 300,4 tūkst. ha, 2022 m. – 336,5 tūkst. ha, o, pavyzdžiui, 2015 m. rapsų buvo auginama 123,4 tūkst. ha. Taigi, per pastarąjį dešimtmetį žieminių rapsų plotas išsiplėtė daugiau nei 2,5 karto. Priešinga kryptimi judėjo vasarinių rapsų plotai – jie susitraukė nuo 63,8 tūkst. ha 2018 m. iki vos 7 tūkst. ha 2023-iaisiais.

Žieminių rapsų plėtra – akivaizdi, tačiau javų augintojai prakalbo, kad vadinamasis juodasis žemdirbių auksas praranda savo patrauklumą.

„Lietuvoje baigėsi rapsų auginimas: nėra derlingumo, nes prisižaidėme su sėjomaina, nebegauname gero derliaus dėl ligų, pagrindinė jų – verticiliozė, kuriai suvaldyti nėra vaistų. Rekordiškai prisėta rapsų, kurių jau per daug mūsų sėjomainoje, ir jų auginimas jau tampa finansiškai nebepatrauklus“, – „Ūkininko patarėjui“ rapsų augintojų problemas išklojo Pasvalio r. ūkininkas Aurimas Garlauskas.

Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas sutiko, kad kolegos pasvaliečio žodžiuose yra tiesos. Jo teigimu, akivaizdu, kad augalų kaita, kai rapsai kas 4–5 m. grįžta į tą patį plotą, dar nesprendžia visų atsiradusių problemų. O juk buvo ir turbūt tebėra tokia praktika, kai tiek metų neišlaukiama ir kviečiai bei rapsai keičia vieni kitus.

„Mano ūkyje taip niekada nebuvo, bet kitur taip darydavo. Tada iškyla daugiau problemų dėl rapsų ligų, kurių chemija neįveikia, aštrėja problemos ir dėl kenkėjų. Manau, kad reikės dar rečiau auginti rapsus ir jau kas 6 ar 7 metus juos grąžinti į sėjomainą. Bet kai nori kažką keisti, iškyla klausimas, ką auginti ir kuo pakeisti rapsus? Jau ir su kviečiais tuoj gali prasidėti problemos, tad situacija nėra vienareikšmiška“, – samprotavo A. Bardauskas. Ūkininkas ŪP pasakojo, kad rapsus pasėjus naujai įdirbtame lauke, kuris anksčiau nėra matęs rapsų sėklos, augalai būna sveikutėliai, nes dirvoje nėra užkrato. Tiesa, pirmaisiais metais derlius būna nedidelis, nes nedirbama žemė tinginiauja ir prastėja. Jis prisiminė, kad, kai prieš trisdešimt metų augino vasarinius rapsus, juos purkšdavo tik nuo piktžolių ir rapsinio žiedinuko, ligų nebuvo, o iš 1 ha byrėjo tiek, kiek dabar duoda žieminiai, kurių tuomet ūkininkai dar nemokėjo auginti, – 3,5–4 t. „Dabar apie vasarinius rapsus nėra ko ir kalbėti, nors kartais dar pamatau jų laukuose, bet nesuvokiu, kodėl jie sėjami. Jų gal prikuliama 1–1,5 t/ha, gal juos kas laiko dėl reikalaujamos augalų kaitos“, – spėliojo grūdininkas.

Greitiems pinigams

Jau yra tokių atvejų, kai ūkiuose tenka visai atsisakyti rapsų, nes žemdirbiai  nesuvaldo situacijos. „Tikrai taip, žinau tokių ūkių, ir kaimynystėje toks yra. Jeigu prikuli 2–2,5 t/ha, finansiškai jau nebeverta rapsų auginti, todėl ir „uždaro“ šį reikalą. Aišku, negali kategoriškai vertinti, kokį reikia gauti derlių, mažiausiai galėtų būti apie 3,5 t/ha, bet čia jau savikainos klausimas, ji gali būti skirtinga“, – ūkiškus niuansus dėliojo A. Bardauskas.

Jis pridūrė, kad kai neteisingai ūkininkauji, nepaisai agronomijos mokslo, atsiranda problemų ir gali iškristi iš šios veiklos. „Galėtume sakyti, kad tokiu atveju mažėja konkurentų – tokie rinkos dėsniai. Pats nenorėdamas turėjau pasididinti ūkį, nes greta ūkininkavo žmonės, kurie turbūt manė, kad čia labai lengva, augino kviečius ir rapsus, bet ilgainiui įsitikino, jog ne viskas taip paprasta, ir pabėgo. Pamatė, kad reikia dirvą kalkinti, tvarkyti melioraciją, ir ūkininkavimas baigėsi. Jeigu į žemės ūkį ateini tik greitų pinigų užsidirbti, tada kelias yra trumpas“, – konstatavo ŪP pašnekovas.

Patyręs žemdirbys teigė, kad pastaraisiais metais vis mažiau girdi, jog kas būtų prikūlęs 5 t/ha rapsų. Šiemet geresniais derliais – 4–4,2 t/ha – džiaugėsi nebent Šakių ar Vilkaviškio r. rapsų augintojai. „Bet reikėtų klausti tų ūkininkų, kaip augino, kokia buvo sėjomaina ir t. t. Pavieniais atvejais būna ir stebuklų, bet tendencija tokia, kad rapsai tampa vis mažiau patrauklūs, todėl turime apie ką pamąstyti“, – kalbėjo Raseinių krašto javų augintojas.

Netinkama sėjomaina

Kėdainių r. ūkininkas Šarūnas Šiušė taip pat iš dalies sutiko, kad rapsų auginimas nėra toks jau sklandus, kaip žemdirbiams norėtųsi. „Ir Vakarų Europoje rapsų plotai traukiasi, nes kažkuriuo metu nebuvo laikomasi sėjomainos reikalavimų, ši kultūra dažniau buvo sėjama į tą pačią vietą. Tokią problemą iš dalies turime ir Lietuvoje. Rapsai į sėjomainą turi grįžti po 5 metų, mes taip ir dėliojame, bet kituose ūkiuose būta kitaip“, – ŪP kalbėjo ūkininkas. Tačiau jis teigė nemanantis, kad Lietuvos laukuose rapsų nebeliks. Š. Šiušė įsitikinęs, kad ūkininkai sąmoningėja ir apgalvočiau dirba, tobulėja selekcija ir augintojų žinios, todėl rapsai liks sėjomainoje. „Tikrai nebūčiau toks pesimistiškas, manau, kad žieminių rapsų auginimas Lietuvoje išliks ir ateityje sugrįš tie derliai. Tik mes protingiau auginsime, kad jie pasėlių struktūroje turės tokią dalį, kokią ir turėtų užimti. Gal ir mažiau auginsime, jau dabar kreivė yra mažėjanti, bet žmonės grįžta į normalią sėjomainą“, – aiškino javų augintojas.

Ką beliks auginti?

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.