Juodieji serbentai dar teikia vilčių

Įtakos turi teisinė bazė

„Lietuvoje deklaruojama beveik 3 tūkst. ha juodųjų serbentų. Per paskutinius dvejus metus jų plotai sumažėjo maždaug 100 ha“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė Pramoninių uogynų augintojų asociacijos (PUAA) pirmininkas Adolfas Jasinevičius. Kaip situacija pasikeitė šiais metais, duomenų dar nėra.

Daugiausia juodųjų serbentų auginama Biržų krašte, nemažai Anykščių r., Šiaulių r., Radviliškio r., Kauno r., Marijampolės savivaldybėse, o Dzūkijos regione nėra nė vieno augintojo, priklausančio asociacijai.

Anot A. Jasinevičiaus, jau prieš 7 metus ekologinių serbentų plotai sumažėjo apie 30 proc. „Viskas priklauso nuo taisyklių. Per griežtas taisykles sukuria, žmonės nebegali įgyvendinti reikalavimų, ir plotai sumažėja. „Atpalaiduoja“ taisykles, plotai pradeda didėti. Įsipareigojimai prisiimami penkeriems metams, o per tą laiką taisykles kaitalioja 13–14 kartų. Tai viena pagrindinių problemų, su kuria susiduria juodųjų serbentų augintojai. Kaip žmogui orientuotis, planuoti ateitį?“ – svarstė PUAA pirmininkas.

Jo nuomone, nors šiokia tokia plotų mažėjimo tendencija yra, bet, palengvinus ekologinio ūkininkavimo taisykles, jau esantys augintojai gali pereiti į ekologinę uogininkystę. „Buvo įvestas minimalaus derliaus reikalavimas, kurio neįgyvendinęs augintojas netenka išmokų, o be jų ekologams – garantuotas bankrotas“, – paaiškino A. Jasinevičius.

Skriaudžia ir gamta

Kita didelė problema, kurios teisės aktais neįmanoma pakoreguoti – gamtos sąlygos. Šylant klimatui, padaugėjo augalų ligų. „Mes esame šiaurinėje zonoje pagal pesticidų naudojimą. Kaimynai lenkai – vidurinėje, todėl jie gali naudoti gerokai daugiau pesticidų. Negalime apsiginti nuo kenkėjų, todėl mūsų derlius mažesnis ir nuo to kenčia konkurencingumas. Įtakos turi ir klimato sąlygos – didelė orų kaita pavasarį. Uogienojai pradeda sprogti, užklumpa šalčiai – ir sumažina derlių“, – pasakojo juodųjų serbentų augintojas.

A. Jasinevičius atkreipė dėmesį, kad griežtėja reikalavimai sodinukams. Pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentą, ekologiniuose ūkiuose gali būti sodinami tik sertifikuoti sodinukai, turintys veislės pažymėjimus. „Nepakanka to, kad augintojas, nusipirkęs sodinukų, uogas augintų ekologiškai, dar reikia daug visokių kitokių dalykų. Nemaža ir biurokratinė našta. Augintojui, turinčiam apie 20 ha uogynų, reikia samdyti žmogų, kuris spėtų tvarkyti popierius ir siuntinėti juos“, – tvirtino PUAA pirmininkas.

Beveik 40 metų juodųjų serbentų auginimo patirtį sukaupęs A. Jasinevičius piktinosi, kad iš kitų šalių žemesnėmis kainomis įvežama produkcija neatitinka ES standartų, o vietiniams augintojams užkraunami griežti reikalavimai.

Vis dėlto ŪP pašnekovas džiaugėsi, kad bėdų su juodųjų serbentų derliaus realizavimu nėra. Jis visą derlių parduoda vietinėms įmonėms ir eksportuoja į užsienį. Nėra ir skynėjų problemos, nes derlius nuimamas Radviliškio gamybos kombainais „Jovaras“ arba kita technika. „Jei nebūtų skynimo kombainų, juodųjų serbentų niekas neaugintų, nes rankų darbas būtų brangesnis nei kaina, kurią mokėtų supirkėjai, neskaitant auginimo kaštų“, – aiškino juodųjų serbentų augintojas.

130 ha juodųjų serbentų uogyną Biržų r. turintį A. Jasinevičių šios uogos sužavėjo dar sovietmečiu. Jo pėdomis žengia pasiruošę verslą atėjus laikui perimti sūnūs Vytautas ir Žilvinas.

Nėra kam ravėti

Anykščių r. ūkininkas Rimantas Ribokas juoduosius serbentus augina nuo 2000-ųjų metų. Per ketvirtį amžiaus jo ekologinių serbentynų plotai išsiplėtė iki 76 ha. „Gyvename netoli Anykščių, todėl kai „Anykščių vyno“ gamykla paskelbė ieškanti juodųjų serbentų augintojų, susigundėme – manėme, kad šias uogas nėra sunku auginti, o supirkėjai buvo čia pat“, – pasakojo R. Ribokas.

Iš pradžių ūkininkas tik domėjosi ekologiniu ūkininkavimu, tačiau labai greitai nusprendė ir pats taip dirbti žemę.

Dėl uogų pardavimo R. Ribokas problemų neturi, nebūna taip, kad neturėtų, kur dėti, tačiau supirkimo kainos – žemos. Esą buvo keli šuoliai į viršų, bet buvo ir rekordinių nuosmukių. Beveik visą derlių anykštėnas parduoda Švenčionėlių ir Alytaus supirkėjams tiesiai iš lauko. Šiaip pirkėjų nėra daug, nes daugelis prie namų augina vieną kitą krūmą.

Ekologiškai auginant, juodųjų serbentų derlius nedidelis. Ekologiškų priemonių priežiūrai pakaktų, jei jos būtų veiksmingos. Dėl šios priežasties serbentų augintojams tenka nuolat bandyti naujas priemones ir tikėtis gero rezultato.

Kita problema – kova su piktžolėmis. „Pokrūmius išpurename purentuvais, bet krūmo viduje esančias piktžoles reikia išrauti rankomis, čia technika padėti negali. Ravėjimo rankomis ypač reikia naujai pasodintiems uogakrūmiams, o pasisamdyti nėra ką. Norinčių ravėti beveik nėra. Pažada ateiti trys, o sutartą dieną nepasirodo nė viena. Ravėtojas riboja ir darbo sezoniškumas. Šiemet atsodinome 4 ha uogakrūmių ir niekaip negalime nuravėti“, – konstatavo ūkininkas.

ŪP pašnekovas buvo įdarbinęs ukrainietes, bet pasibaigus sezonui moterys ūkį turėjo palikti ir ieškoti kito darbo, kurį susirado Panevėžyje.

Dėl visa reikalinga technika aprūpinto ūkio ateities R. Ribokas nesijaudina, jį perims iš tėvų patirties įgijusi dukros Ritos šeima. 

Išmoko auginti

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Adolfo JASINEVIČIAUS ir redakcijos nuotraukos

Viršelyje PUAA pirmininkas Adolfas Jasinevičius: „Per paskutiniuosius dvejus metus juodųjų serbentų plotai šalyje sumažėjo maždaug 100 ha.“

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.