Juodoji diena grūdininkams

Po liepos 12-osios, kuri dėl prakiurusio dangaus ir vėjo jau pavadinta juodąja diena, nemažai žemdirbių aprauda derlių – daug kur širdį spaudžia ištisais plotais išguldyti javai, paskandintos daržovės. Grūdų pirkliai ir eksportuotojai jau preliminariai įvertino netektis – nukentėjo daugiau nei 20 proc. pasėlių, prarasta mažiausiai 0,5 mln. t grūdų. Ūkininkai apimti nerimo dėl artėjančios javapjūtės sąlygų ir grūdų kainų, kurias jau dabar nuogąstavimai dėl kokybės patraukė žemyn. 

Pavojingas lietus

Kai viešai pateikiamos derliaus prognozės, ne vienas patyręs ūkininkas turi savo nuomonę: „Kol jis nesupiltas į aruodus, visos spėlionės dėl kiekio ir kokybės tėra oro virpinimas ir emocijų kėlimas.“ Akivaizdu, kad viena diena gali aukštyn kojomis apversti visus lūkesčius. Panašu, kad tokia buvo liepos 12-oji, kada kai kuriose vietovėse iškrito milžiniškas kiekis vandens – kone viso liepos mėnesio kritulių norma. „Iš vakaro javai stovėjo kaip siena, o kitą dieną atrodė kaip kovoje kritę kariai“, – taip savo pasėlius „Ūkininko patarėjui“ apibūdino vienas susikrimtęs ūkininkas.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) informavo, kad vietomis tądien iškrito daugiau nei du trečdaliai liepos mėnesio kritulių normos. Daugelyje vietovių buvo užfiksuoti pavojingo lietaus atvejai, kai per 12 ar mažiau valandų iškrenta 15–49,9 milimetrų (mm) kritulių. Didžiausias kritulių kiekis (per 36 val.) buvo išmatuotas Šiaulėnuose (Radviliškio r.) – 75 mm, t. y. apie 91 proc. liepos kritulių normos, Žuvinte (Alytaus r.) – 62,4 mm (66 proc. normos), Joniškyje – 57,6 mm (70 proc.), Pakruojyje – 52,7 mm (64 proc.), Elektrėnuose – 52,2 mm (58 proc.).

Nuostoliai neišvengiami

„Pas mus tądien iškrito maždaug 85 mm kritulių. Javai išguldyti, laukuose stovi vanduo, paskandintos daržovės, – prakiurusio dangaus vaizdą ŪP nupiešė Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Ignas Hofmanas. – Žalos padaryta labai daug. Pirmiausia suguldytus javus bus labai sunku nuimti. Kitas dalykas: jeigu dar laikysis drėgni orai, bus prarandama grūdų kokybė. Grūdas bus smulkesnis, nes stiebas nulūžęs, nemaitina grūdo. Dar viena grėsmė – kad sugulusių javų grūdai nesudygtų.“

 Ūkininkui akivaizdu, kad dėl išgulimų bus nemenki derliaus praradimai, tačiau kokio jie bus masto, priklausys nuo tolesnių orų. Suprantama, kad situacija nėra vienoda visoje Lietuvoje, nes lietaus ir vėjo visur būta skirtingo intensyvumo. „Kai kur laukai visai neišgulę, kai kur prie žemės priglaustų yra gal 10–20 proc. pasėlių, bet yra ir tokių plotų, kur išguldyta 80 proc. ar net daugiau javų. Tai kokio derliaus galima tikėtis iš tokio lauko?“ – retoriškai klausė I. Hofmanas.

Lietus negailestingai plakė ir kaimyninio rajono ūkininkų pasėlius. „Per dieną kai kuriose vietose iškrito nuo 45 iki 75 mm kritulių, be to, dar buvo didelis vėjas. Nuostoliai neišvengiami: grūdai bus nekokybiški, smulkūs – pašariniai“, – atsiduso Lietuvos ūkininkų sąjungos Pakruojo skyriaus vadovas Albinas Navickas, pastebėjęs, kad grūdų supirkėjai jau iš karto drastiškai sumažino ketvirtos klasės grūdų kainas.

Vieni javai guli, kiti – stovi

Lietaus ir vėjo suguldytus pasėlius aprauda ir derlingojo Joniškio krašto grūdininkai. Gataučių žemės ūkio bendrovės direktorius Darius Stonis ŪP sakė, kad labiau nukentėjo vasariniai javai: miežiai, avižos, bet yra ir užmirkusių bei sugulusių žiemkenčių.

To paties rajono Alsių žemės ūkio bendrovės vadovo Romučio Lipšto tonas buvo ramesnis: jo vadovaujamo ūkio laukuose nėra taip jau blogai. „Šalia kaimyno ūkininko javai guli, o mūsiškiai – stovi. Vaizdas priklauso nuo auginamos veislės, taikytų technologijų. Kiek girdžiu, labiausiai išgulė ‘Skagen’ veislės kviečiai. Ši veislė populiari, gerai žiemoja, yra derlinga, bet šiemet nuvylė dėl išgulimo. Tiesa, ir pas mus ‘Skagen’ kviečiai išgulę, bet vietomis ir ne iki pat žemės. Priežastis technologinė: neišgulė tie javai, kurie buvo nupurkšti augimo reguliatoriumi“, – technologinius javų auginimo niuansus atskleidė žemės ūkio bendrovės vadovas.

Jis preliminariai skaičiavo, kad iš bemaž 1 400 ha Alsių žemės ūkio bendrovės pasėtų javų apie 10 proc. bus nukentėję. „Aišku, dabar dar anksti kalbėti apie konkrečius derliaus praradimus, dar dvi savaitės iki kūlimo, tad dar visko gali būti: ir blogo, ir gero oro. Bet, suprantama, kad ten, kur nulūžę javų stiebai, netektys bus didelės. Be to, ir kūlimas bus sunkesnis, jau nekalbant apie didesnius grūdų džiovinimo kaštus“, – sudėtingos javapjūtės iššūkius minėjo R. Lipštas.

Nepadėjo ir patirtis

Itin gausūs krituliai grybštelėjo ir dalį Jonavos krašto laukų. Šio rajono ūkininkų organizacijos vadovas Ričardas Žebrauskas redakcijai sakė, kad rajone per dieną iškrito 45–50 mm kritulių. Kai kurie javų augintojai neišvengs žalos, nes išguldyta nemažai žieminių kviečių, dalis žieminių rapsų, pupų pasėlių, apsemti daržovių laukai.

„Tai reiškia, kad nusimato gana sudėtinga javapjūtė, nes kūlimo sąlygos bus nepaprastos, aišku, pablogės žieminių kviečių kokybė. Negalima sakyti, kad viskas pražuvo, dar kol kas nepanikuojame, nors nuogąstavimų yra. Dabar atidžiai stebime tolesnes orų prognozes, žiūrime į dangų – ten neprognozuojamas mūsų verslo partneris, su kuriuo nei telefonu, nei žinutėmis, nei laiškais nepasiderėsi“, – su humoru kalbėjo nuotaikos nepraradęs ūkininkas. Jis pastebėjo, kad pasėlių išgulimas priklauso nuo veislės: jeigu ūkininkas pasirinko tam atsparesnes veisles, išlošė, jeigu mažiau – kremtasi. „Tiesa, šiemet ir pas patyrusius augintojus yra suguldytų javų. Kai kurioms jų veislėms nepadėjo ir augimo reguliatoriai, kuriuos naudojo ūkininkai. Varpos dabar yra pakankamai sunkios, pieninės brandos, neatlaikė galingo lietaus ir vėjo. Jeigu ne vėjas, gal ir nebūtų sugriuvę“, – aiškino R. Žebrauskas.

Bandys gelbėti grūdus

Jonavos r. ūkininkų sąjungos vadovas užsiminė, kad grūdininkai dar gali bandyti gelbėti derlių: „Lietus išplauna medžiagas iš dirvožemio, pirmiausia azotą. Ir tai lemia kokybę, nes grūdui formuojantis labai svarbios azoto ir sieros medžiagos. Nesugulusius pasėlius ūkininkai gal dar skubės pamaitinti karbamidu, kad grūdai atitiktų maistinius parametrus.“

Jeigu grūdų kokybė kris iki pašarinių, kris ir kainos. Jau dabar jos gadina grūdininkų nervus. „Kainos stipria nučiuožė žemyn: tona rapsų anksčiau kainavo 800–820 Eur, o dabar – 670–680 Eur, kviečiai buvo pabrangę iki 390–420 Eur, o dabar, priklausomai nuo kokybės, kainuoja 320–360 Eur. Taigi kainodara akivaizdžiai keičiasi mums nepalankia kryptimi. Kai liūtys numušė kai kurių javų kokybę, kainos gali dar nukristi“, – svarstė ūkininkas.

Nukentėjo ne kartą

Meteorologų pavojingu įvardijamas lietus neaplenkė Rokiškio r. ūkininko Manto Jočio valdų. „Gal 10 ha pasėlių prilenkti prie žemės. Labiau suguldyti vasariniai javai: avižos, mišiniai. Tiesa, kai kurie dar nėra visai priploti prie dirvos, gal dar atsilaikys, jeigu pasikeis orai. Bet jeigu visai išguldys, grūdai varpose ims dygti, kokybės nebus, geriausiu atveju tiks pašariniams, jeigu tik tokius pirks“, – su rūpesčiu balse kalbėjo mišraus ūkio savininkas.

Rokiškėnui šiemet jau teko atsėti bene 10 ha nuo pavasario šalnų nukentėjusių rapsų, dabar stichija dar kartą pasidarbavo jo dirbamuose laukuose. „Kad tik dar kruša neužeitų, nes tada iš viso neliks ko kulti. Žemės ūkis labai priklauso nuo gamtos, vieną dieną pasėliai gražūs, o kitą, žiūrėk, jau guli. Štai kas atsitiko po stipraus lietaus“, – ūkininkų darbo trapumą akcentavo M. Jočys.

Ant parako statinės

I. Hofmanas antrino kolegai, kad žemės ūkis dėl gamtos poveikio yra ypač jautri veikla, todėl prognozės šioje srityje itin nedėkingas reikalas. Jis užsiminė, kad šių metų sezonas gana permainingas, šaltas ir lietingas pavasaris buvo nepalankus vasarinėms kultūroms, bet žieminiai pasėliai vėliau atsigavo, jų potencialas buvo neblogas.

„Bet dabar akivaizdu, kad pavasarį spręsti apie derlių labai anksti ir neatsakinga. Ūkininkai yra praktiški žmonės, nelabai mėgstantys ankstyvas derliaus prognozes, nes, kaip matome, viena labai lietinga diena gali sugadinti derlių, o kruša net ir per valandą niekais paverčia visų metų investicijas bei darbą. Todėl mūsų žemės ūkio ministro pasisakymai pavasarį, kad viskas gražu ir nuostabu, laukia geras derlius, tik parodo, kaip šis žmogus yra nutolęs nuo žemės ūkio“, – Kęstučiui Navickui kepštelėjo Radviliškio r. ūkininkas.

Dabar didžiausias grūdininkų nerimas dėl javapjūtės sąlygų: ar galės technika įvažiuoti į laukus, kokia bus derliaus kokybė, kokio drėgnio grūdai byrės ir kt. „Energetikos kaštai milžiniški, džiovinimas bus brangus, nebent įvyktų stebuklas ir rugpjūtis būtų panašus į vasarą. O dabar sėdime kaip ant parako statinės“, – pripažino vienas iš šalies ūkininkų organizacijos lyderių.

Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos nuotrauka

2022.07.16

Susijusios temos - skaitykite: liūtys, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kritulių kiekis, išguldyti javai