Vilnietė psichologė, trijų vaikų mama Jūratė Bortkevičienė įsitikinusi, kad blogų vaikų nėra, tik jie kartais netinkamai elgiasi. Dažniausiai dėl to kalti tėvai, jiems neskyrę laiko ir dėmesio, pritrūkę kantrybės. Jūratė su vyru Justinu taip pat daro klaidų, tačiau stengiasi tobulėti. Žinutę apie tinkamą auklėjimą jie norėjo paskleisti plačiau, taip prieš kelerius metus atsirado konferencija „Atsakinga tėvystė“.
Ne gąsdina, o kantriai aiškina Pagrindinė J. Bortkevičienės veiklos sritis – verslo psichologija, bet ji labai domisi įvairiais vaikų auklėjimo aspektais, naujovėmis, skaito apie tai paskaitas tėvams. Trimečio Fausto, penkerių Luknės ir dvidešimt vienų Paulos mamai kasdienybėje dažnai kyla abejonių, kaip vienoje ar kitoje situacijoje geriau elgtis. Pavyzdiniais tėvais tampama tikrai ne per vieną dieną. „Kai mūsų Kaune studijuojanti vyriausioji parvažiuoja, juokiamės, kad namuose valdo merginos. Kai jos nėra, jėgos pasiskirsto po lygiai, – pasakojimą apie šeimą pradeda Jūratė. – Dar kai laukėme vaikučių, su vyru aptarėme, kad auklėsime juos kryptingai, vienodai. Nors vis dėlto tėtukas daugiau leidžia, o mamytė truputį griežtesnė, bet jis irgi stengiasi, mokosi nepasiduoti mažųjų manipuliacijoms. Norėdami, kad vaikai kuo daugiau visko išbandytų, tėvai žodį „negalima“ stengiasi vartoti kuo rečiau. Žinoma, yra taisyklės, kurių laikytis privalu, ir vaikams tai puikiai sekasi, pavyzdžiui, kambaryje yra vienas stalčius, skirtas jų daiktams, tad į kitus nelenda. Jei nori ką nors pasiimti iš mamos ar tėčio stalčių, turi paklausti. Vaikai žino, kur padėti saldainiai, bet niekada neima patys, nors už tai tėvai nebaudžia ir nemoralizuoja. Kantriai aiškina, kad cukrus nėra sveika, kad dantukus gali užpulti mikrobai ir ėduonis. Faustas dar nelabai supranta, bet klausosi akis išpūtęs. Luknei viskas aišku. Bendru sutarimu saldainiai valgomi tik savaitgaliais, kitomis dienomis vaikai jų nereikalauja. Per atostogas daroma išimtis ir galima saldumynais mėgautis kasdien, bet mažieji jų net nenori, matyt, jau susiformavo toks įprotis. „Pastebėję, jog dukra, jeigu jai kas nors nepavyksta, iškart sugalvoja įvairių pasiteisinimų, kad nereikėtų mokytis, dedame pastangų ir siekiame įkvėpti pabandyti dar sykį. Aiškiname, kad reikia kantrybės. Nors kartais ir labai norisi numoti ranka, pagalvoji, na, nenori ir nereikia, ką čia versi, bet taip tik skatintume atidėti, – svarsto J. Bortkevičienė. – Nesame griežti, bet gana reiklūs, – apibendrina ji. – Jeigu vaikai netinkamai elgiasi, dažnai užtenka tik pasižiūrėti ir pasakyti: „Prisimeni, kaip kalbėjome.“ O patys savęs iškart klausiame: kodėl jie taip daro, gal trūksta dėmesio, gal neteisingai su vienu ar kitu pasielgėme, analizuojame savo veiksmus. Kai ima abu nevaldomai dūkti, stabdome ir sakome, kad dabar visi kartu ką nors smagaus veiksime.“ Tokiais atvejais tėvai nieko nelaukdami atideda savo darbus ir skiria laiką vaikams. Dažnai po pusvalandžio bendrų žaidimų, skaitymo, piešimo ar maisto gaminimo jie patys pasitraukia nuo suaugusiųjų ir pasineria į savo veiklas. Dabar Luknė ir Faustas tokio amžiaus, kad pradėjo žaisti dviese, tapo komanda, vienas kitam padeda, vienas kitą paskatina, džiaugiasi Jūratė ir Justinas.
Prie stalo kalbasi apie tai, ką jaučia Bortkevičių šeimoje labai svarbus vakarienės ritualas. Jis neįvyksta tik išskirtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai vienas iš tėvų išvykęs į ilgesnę komandiruotę. O kai kuris nors dėl darbų nespėja kartu pavakarieniauti, jei sugrįžta, kol vaikai dar nemiega, visi susėda bent puodelio arbatos. Per tuos pasisėdėjimus išsipasakoja, kaip praėjo jų diena, ką veikė, kokie buvo susitikimai, įvykiai. Pasakoja ir tėvai, ir vaikai, gana detaliai. „Vaikai jau įpratę, kad susėdę prie bendro stalo kalbamės apie save, savo norus, jausmus“, – aiškina J. Bortkevičienė. Po vakarienės kiekvieną vakarą laukia kokia nors bendra veikla: visi stato spektaklį, rengia diskotekėlę ar organizuoja estafetes. Aktyvios pramogos padeda išlieti energiją prieš miegą. Žinoma, kas vakarą skaitomos ir pasakojamos pasakos. Vieną vakarą tai daro mama, kitą tėtis. „Kai kas nors klausia, ar mes pykstamės, atsakau – ne, mes kalbamės“, – paprastu, bet veiksmingu receptu dalijasi pašnekovė. Jeigu tarp tėvų atsiranda įtampa, vaikai tai iškart pajunta ir tampa dirglūs. Tada suaugusieji sako sau „Stop“ ir aiškinasi, kodėl vienas ar kitas negerai jaučiasi, kodėl tokia nuotaika ir ką gali padaryti, kad vienas kitam padėtų. Sprendimas visuomet atsiranda. Pavyzdžiui, Jūratė kartais pasijunta pernelyg pavargusi nuo darbų gausos, ruošos namuose, apima pyktis. Tada ji Justinui sako: man trūksta tavo dėmesio, jaučiuosi blogai. Ir žino, kad jau kitą dieną vyras ką nors sugalvos, gal komplimentą pasakys, gal gėlių parneš. Kartais Justinas papasakoja susidūręs su kokia nors problema ir paprašo pagalbos, patarimo dėl vienos ar kitos situacijos. „Didžiausias įvertinimas ir pripažinimas, kai vyresnioji dukra sako, kad esame jai pavyzdys, kad ir savo šeimoje kada nors norėtų tokių tarpusavio santykių, kokie yra tarp manęs ir Justino. Jai atrodo, kad tie santykiai tobuli, nors, mūsų akimis žvelgiant, dar yra ką taisyti. Pavyzdžiui, daugiau laiko stengiamės pabūti tik dviese, be vaikų, todėl kartą per mėnesį juos paliekame močiutei parai ar savaitgaliui“, – pasakoja trijų vaikų mama. Štai per Valentino dieną vieni išvažiavo į Rygą. Jūratė ir Justinas įsitikinę, kad tai padeda atitolti nuo buities, išsivaduoti iš rutinos, išvengti trinties. Kartais užtenka ir porai valandų ištrūkti į miestą kavos išgerti. Išėję pasivaikščioti ar važiuodami automobiliu jie mėgsta susikibti rankomis, bet stengiasi palikti vienas kitam erdvės, turi individualių veiklų ir pomėgių. Vyras vienas eina sportuoti arba pjauti žolės, jam tai patinka daryti, kai niekas nesipainioja po kojomis. Žmona tuo metu užsiima su mažaisiais. Jūratei svarbu vienai ramiai paskaityti. Tada tėtis su vaikais kur nors išeina porai valandų, o ji su malonumu lieka viena namuose. Bendros laisvalaikio veiklos kol kas neturi, tačiau abu labai mėgsta šokti, tad kai vaikai paūgės, planuoja lankyti šokių pamokas.
Namuose laikas skiriamas šeimai Daugelis tėvų teisinasi, kad šeimai, vaikams lieka mažai laiko, nes yra užsivertę darbais. Kaip viena ir kita pavyksta suderinti Jūratei ir Justinui? „Mes esame sutarę: darbas lieka darbe, o namuose laikas skiriamas šeimai. Nors turiu savo verslą ir pasitaiko dienų, kai tenka dirbti ilgiau, tai yra išimtys. Labai stengiuosi, kad taip neatsitiktų dažniau nei kartą per mėnesį“, – aiškina J. Bortkevičienė. Tokiais atvejais vienas būna namuose su vaikais, o kitas ilgiau pasilieka biure tam, kad padarytų būtinus darbus. Arba atsikelia anksčiau ryte, važiuoja į darbą ir susitvarko tai, ko nesuspėjo. Vienu momentu abu buvo labai stipriai pasinėrę į savo veiklas, bet pajuto, kad tolsta nuo vaikų. Tada paklausė savęs, ar jiems tikrai to reikia, ar tikrai taps laimingesni daugiau uždirbę. „Nusprendėme, kad dabar mums užtenka to, ką turime, jei ims didėti norai, skirsime daugiau laiko darbui. Tačiau kol vaikai maži, jiems reikia daugiau dėmesio. Visada įvertiname, ar naujo daikto tikrai reikia, pasvarstome, kur galime pataupyti, o kur paišlaidauti, kad galėtume išgyventi iš to, ką uždirbame. Kol kas tai puikiai pavyksta. Tikrai nevalgome tik duonos su sviestu, turime ko ir ant jo užsidėti“, – tikina pašnekovė. Šeimos biudžetas kruopščiai planuojamas, skiriama tam tikra suma pramogoms, maistui, kitoms reikmėms ir stengiamasi jos neviršyti. Kasmet Jūratė su Justinu išsikelia sau tikslus, ką nori nuveikti kaip šeima, kokios vertybės svarbiausios. Šių metų vertybės – kelionės. Neseniai su vaikais pailsėjo Turkijoje, o vasarą pakeliaus po Lietuvą, supažindins su ja vaikus, o patys tikisi atrasti iš naujo. Tėvai beveik nežiūri televizoriaus, laisvą minutę renkasi knygą. Vaikams leidžiama rinktis – filmukai (senoji animacija, V. Disnėjaus filmai) arba žaidimai lauke. Smagu, kad dažnai nusveria noras pabūti gryname ore. Nei išmanusis telefonas, nei planšetinis kompiuteris Luknės ir Fausto per daug nevilioja, nors juose turi savo edukacinių žaidimų ir programėlių. Matyt dėl to, kad ir Jūratė su Justinu būdami namuose, kol vaikai nemiega, yra sutarę kompiuteriu nesinaudoti. Aišku, ne visada tai pavyksta, kartais kokią naujieną pamatę užsimiršta ir nejučia ima skaityti, bet tada vienas kitam tuoj primena susitarimą. Mažiesiems sumigus tėvai prisijungia prie socialinių tinklų, nėra nuo jų atsiriboję, tačiau kuo toliau, tuo labiau įsitikina, kad ir be jų puikiausiai galima apsieiti. Dar vienas labai gražus principas, kurio laikomasi Bortkevičių šeimoje – neapkalbinėti ir neaptarinėti kitų žmonių, nes tam paprasčiausiai gaila laiko. „Todėl aptarinėjame patys save, savo jausmus, santykius, norus“, – juokiasi Jūratė. Kita svarbi taisyklė: nesijaudinti, ką kiti, kaimynai, pažįstami ar giminės, apie jų šeimą pagalvos ar pasakys, nes tai jų gyvenimo vis tiek nepakeis.
Apie projektą „Atsakinga tėvystė“ Jūratė dirba verslo psichologijos srityje, turi savo įmonę „Galimybių Arsenalas“, kuri rengia mokymus vadovams, pardavėjams, vadybininkams, atlieka darbuotojų atranką, teikia konsultacijas, susijusias su verslo plėtra. Justinas yra bendrovės, organizuojančios renginius, tarptautines konferencijas, vadovas. Taigi abu dirba vadovaujamą darbą, turi savo darbuotojų komandas. „Dažnai pasišnekame, kad abu bendraudami su savo kolektyvu taikome tokius pat principus kaip namuose su vaikais ir pastebime, kad darbe jie taip pat veiksmingi. Juk ir vienur, ir kitur galioja tos pačios taisyklės“, – lygina J. Bortkevičienė. Ir ji, ir vyras džiaugiasi tuo, ką daro, jaučia prasmę, o tai svarbiausia, nes gyvenimas per trumpas, kad dirbtum nemėgstamą darbą. Jų skirtingos veiklos sritys ir patirtys netikėtai susijungė organizuojant konferenciją „Atsakinga tėvystė“. Jūratės aistra yra padėti tėvams įveikti su vaikų auklėjimu susijusius sunkumus, ji studijuoja naujausią literatūrą, skaito paskaitas. Kol vaikai buvo mažesni, šiai veiklai skirdavo daugiau laiko ir matė, kiek daug yra įdomių, profesionalių lektorių, gvildenančių šias temas. Kartą kalbėdamasi su vyru išsitarė, kaip norėtų juos visus sukviesti į vieną vietą, kad pamokytų tėvus, kaip elgtis su savo vaikais. Psichologei dažnai tenka gatvėje matyti ant vaikų šaukiančius, juos purtančius tėvus, bet kištis negali, nes tai sumenkintų tėvų autoritetą. Tokia situacija gąsdina ir rodo, kad jiems reikia pagalbos. Tada Justinas ir pasiūlė bendromis jėgomis surengti konferenciją tėvams, pasitarė su savo komanda ir jai entuziastingai palaikant abu nusprendė: darome. Jūratė sukūrė pranešimų ir diskusijų temas, ieškojo įdomių lektorių, visus kitus darbus atliko vyras su savo darbuotojais. Pirmoji konferencija surengta pernai, antroji įvyko šiemet, šiuo metu kaip tik sprendžiama, ar renginys taps tradicinis ir bus rengiamas ateinančiais metais. „Labiausiai palaiko teigiami dalyvavusių tėvų atsiliepimai, padėkos. Norime žinutę apie atsakingą tėvystę paskleisti dar plačiau, sukviesti ir tuos tėvelius, kurie finansiškai negali sau leisti susimokėti už dalyvavimą. Sakau, kad jeigu bent vienas vaikas po šios konferencijos taps laimingesnis, mūsų tikslas bus pasiektas“, – komentuoja renginio sumanytoja. Jūratei ir Justinui norisi, kad Lietuvoje nebūtų tiek patyčių, savižudybių. Didžiausia atsakomybė tenka tėvams, nes patyčios gimsta namų aplinkoje. Sutuoktinių tikslas – skleisti pozityvias idėjas, kurios gali padėti pasikeisti tėvams, tada pasikeis ir vaikai. Užaugs karta, kuri nelauks, kad juos kažkas turi remti, kažką duoti, neišvyks laimės ieškoti į užsienį. „Turime patys kurti aplinką, kurioje gera gyventi“,– sako Bortkevičiai.
Apie šeimos narius trumpai
Paula – šeimos filosofė. Ji visada įneša į šeimą šviežio oro gurkšnį. Paula daug keliauja, skaito ir savo įspūdžiais apdovanoja šeimą. Ji mažųjų vaikų autoritetas. Luknė – tikra rimtuolė. Jai labai svarbu, kad būtų aiškios taisyklės. Pati jų laikosi ir to reikalauja iš kitų. Ji šeimoje įvairiausių renginių organizatorė: režisuoja spektaklius, vaidina, dainuoja ir įtraukia visus šeimos narius. Faustas – pozityvumo bomba. Jis jau gimė su šypsena, o savo originaliu juoku visus užkrečia gera nuotaika. Labai mėgsta būti dėmesio centre. Justinas – šeimos vairas. Įvairiausių išdaigų ir pramogų autorius. Su Justinu niekada nebūna nuobodu. Jūratė – šeimos vertybių kūrėja ir puoselėtoja.
Giedrė Budvytienė
Bortkevičių šeimos nuotrauka