Ką galima pasigaminti iš arbūzų?

Kruša suniokojo ne visus

„Šiemet susivėlinome išsodindami arbūzų daigus į lauką, pradėjome tik birželio 16 d., nors visada sodindavome gerokai anksčiau, – atkreipė dėmesį Daniūnų kaime, Panevėžio rajone, arbūzus auginanti V. Rakauskaitė-Žukienė. – Dėl to buvo ir pliusų, ir minusų. Pliusai tokie, kad nereikėjo daigų saugoti nuo šalnų ir dangstyti plėvelėmis ar agrodanga. Minusai – derlių galėjome ragauti tik rugpjūtį, kai ankstesniais metais valgydavome jau liepą.“

Apibendrindama pašnekovė teigė, kad šie metai nebuvo blogi arbūzams, kurie gerai augo ir derėjo, tačiau daugelį sugadino užklupusi kruša – suskaldė juos ir pažeidė. Arbūzai pradėjo pūti iš vidaus.

Tačiau šiemet, kaip ir kiekvienais metais, panevėžiečių Vilmos ir Jono Žukų šeimyna sėkmingai išbandė auginti nemažai gerai užderėjusių arbūzų veislių, kurių daugelis augintojų galbūt nė negirdėjo. Minėtinos ‘Borisfen’ (apvalūs, plona žievele, raudonu saldžiu minkštimu, vidutinis svoris 4–6 kg), ‘Zodiak F1’ (hibridinė veislė, labai derlinga, arbūzai labai skanūs, vidutinis 7–10 kg), ‘Honey F1’ (kita gera hibridinė veislė, arbūzai pailgos formos, su geltonu, saldžiu ir skaniu minkštimu), ‘Pata Negra F1’ (ankstyva hibridinė veislė, arbūzai apvalūs, su nestora žieve, minkštimas raudonas, saldus ir sultinga).

Kuo puikiausiai pasiteisino veislė ‘Mančester F1’, išskirtinė raudonu, traškiu ir saldžiu minkštimu su mažomis sėklytėmis, kurių labai nedaug, vaisiai užauga 8–10 kg dydžio. Šių hibridinių arbūzų žievelė žaliai dryžuota ir plonytė.

Šiemet labai gerai mezgė ir derėjo arbūzai ‘Žarok’, kurių vidutinis svoris – 4–6 kg, minkštimas geltonas, saldus, kvapnus ir sultingas, sėklos didelės, bet jų nėra labai daug.

Ir ką bekalbėti apie tokius nepamainomus arbūzus, kuriuos panevėžietė padėjo atrasti daugeliui Lietuvos augintojų, kaip ‘Charleston Grey’ (pailgi, salotine žievele, saldaus raudono minkštimo arbūzai, užaugantys iki keliolikos kilogramų).

Arbūzų veislių įvairovė šiemet viršijo 60, bet, kaip ir kasmet, užteko vietos ir melionams. Šį sezoną geriau pasiteisino jų auginimas šiltnamyje negu lauke. Iš naujesnių veislių minėtina ‘Radužnaja’ – pailgos formos melionai, keičiantys spalvą: iš pradžių žievė margai žalia, o kai sunoksta, tampa visiškai geltona. Minkštimas kreminės spalvos, saldus, labai kvapnus ir gardus. Tarp Žukų auginamų melionų – ir nepakeičiamoji veislė ‘Ethiopka’, saldi ir kvapni kaip medus.

Nuo sulčių iki saldainių

Jau daugybę metų Žukų šeima gaivinasi arbūzų sultimis – gamina arbūzus kartu su įvairiais vaisiais ir uogomis: obuoliais, slyvomis, Kaukazo slyvaitėmis, avietėmis, braškėmis ir kt. „Norint, kad arbūzų sultys būtų skanios, jas būtina su kažkuo maišyti, taip išgaunant skirtingus, vieną už kitą savitesnius skonius“, – pastebėjo Vilma.

O štai kaip pašnekovė iš arbūzų verda uogienes. Nulupusi žievę, arbūzus supjausto kubeliais. Nakčiai užpila cukrumi ir taip palieka iki ryto. Ryte apie pusvalandį paverda, palaukia, kol atvės ir vėl verda, kol arbūzų gabaliukai pasidaro gintaro spalvos – peršviečiami. Pagardinimui deda išspaustos citrinos ir cinamono.

Saldainiukų receptas iš esmės toks pats kaip uogienės, tik išvirti arbūzų gabaliukai dedami į džiovyklę ir išdžiovinami, o išdžiūvę apvoliojami cukraus pudra.

Vilmos RAKAUSKAITĖS-ŽUKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.