Ką iš tikrųjų pilame į sėjamąją?

Lauke – kitos sąlygos

Gavę laboratorijos atsakymus, augintojai dažniausiai ieško tik vieno skaičiaus – sėklų daigumo: 99, 95, 90 ar 88 proc. Atrodytų, kad skirtumas tarp 99 ir 88 proc. nėra dramatiškas, vos 11 proc. Tačiau sėklas pasėjus lauke, skirtumas gali tapti gerokai didesnis. Kadangi bandymuose mažesnio nei 90 proc. laboratorinio daigumo sėklos nebuvo tirtos, 88 proc. sėklų elgsenos tiesiogiai aprašyti negalime. Tačiau palyginus žemiausią tirtą – 90 proc. daigumo – mėginį su aukščiausios kokybės, daugiau nei 98,5 proc., mėginiu, matyti itin ryškus skirtumas: lauko daigumas siekė atitinkamai 66,7 ir 91,4 proc. Laboratorinis sėklų daigumas ir sėklų gebėjimas sudygti lauke nėra tas pats.

Standartinis daigumo tyrimas atliekamas kontroliuojamose sąlygose. Tyrimo tikslas yra nustatyti sėklų gebėjimą suformuoti normalius daigus standartizuotomis sąlygomis. Dėl to 99 proc. laboratorinis daigumas nereiškia, kad lauke sudygs 99 proc. pasėtų sėklų, jis rodo, kad laboratorijos sąlygomis 99 iš 100 sėklų sugebėjo suformuoti normalų daigą. Lauke prisideda visiškai kitos sąlygos: dirvos temperatūra, drėgmė, aeracija, sėjos gylis, sėklos kontaktas su dirva, dirvos pluta, suslėgimas, augalinės liekanos, patogenai ir kiti veiksniai. Visuomet kartoju, kad laboratorinis sėklų daigumas apibūdina jų potencialą, o lauko daigumas – realizuotą potencialą. Minėjau, kad netyrėme tokio žemo sėklų daigumo, bet įvertinkime teoriškai, kiek augalų prarandama pasėjus 99 ir 90 proc. laboratorinio daigumo sėklas? Tarkime, ūkininkas sėja 4,5 mln. sėklų/ha, tai būtų 450 sėklų/kv. m. Iš 1 lentelės matyti, kad skirtumas tarp prasčiausios ir geriausios kokybės sėklų yra labai didelis. Pasėjus vienodą sėklų normą (450 sėklų/kv. m), esant 66,7 proc. lauko daigumui, sudygtų maždaug 300 augalų/kv. m, o esant 91,4 proc. lauko daigumui – apie 411 augalų/kv. m. Skirtumas – 111 augalų/kv. m, arba apie 1,11 mln. augalų 1 ha, nors abiem atvejais pasėta ta pati sėklų norma.

1 lentelė. Žieminių kviečių sėklų kokybės įtaka augalų augimui ir vystymuisi rudens vegetacijos periodu (lauko vegetaciniai bandymai, VDU ŽŪA).

Mokama du kartus

Vadinasi, laboratorijoje skirtumas atrodo tik apie 9 proc. p., o lauke pagal šiuos duomenis skirtumas tampa maždaug 25 proc. Manau, kad tai jau ne laboratorinė smulkmena, o visiškai kitoks būsimo pasėlio tankumas. Augintojams turėtų būti įdomūs ir kiti lentelės duomenys. Kai sėklų laboratorinis daigumas yra iki 90 proc., dygimas trunka 9–14 parų, o kai siekia daugiau kaip 98,5 proc., tik 6–9 paras. Krūmijimosi trukmė vienam ūgliui atitinkamai sutrumpėja nuo 6–7 iki 3–4 parų. Skirtumai dar ryškiau matomi rudeninės vegetacijos pabaigoje. Antžeminė vieno augalo sausoji masė, pasėjus aukščiausios kokybės sėklas, 2,25 karto didesnė, nei pasėjus žemiausios mūsų atveju kokybės sėklas. Atitinkamai 75 proc. didesnė buvo ir požeminės dalies masė. Štai čia, mano nuomone, atsiranda reikšmingai svarbesnė sėklų kokybės prasmė. Prarandame ne tik augalus, bet ir laiką. Silpnesnės sėklos ilgiau dygsta, vėliau pradeda vegetaciją, lėčiau krūmijasi ir iki vegetacijos pabaigos suformuoja mažesnę antžeminę bei požeminę masę. Tokie augalai lengviau pažeidžiami ligų, ypač šaknų puvinių. Kitais metais ilgai diskutuosime, iš kur atsirado tos ligos ir kodėl pasėliai atrodo silpnoki. Todėl 300 augalų/kv. m iš prastesnės sėklos fiziologiniu požiūriu nebūtinai yra tas pats, kas 300 augalų/kv. m iš labai gyvybingos sėklos.

Sėklų kokybės nuostolių negalima skaičiuoti tik nesudygusiais augalais, reikia skaičiuoti ir prarastas vegetacijos dienas, silpnesnę šaknų sistemą, mažesnę rudens biomasę, nevienodą pasėlį bei didesnį augalų užsikrėtimą ligomis. Anksčiau sudygę augalai anksčiau formuoja stipresnę šaknų sistemą, didesnį lapų plotą, intensyviau vykdo fotosintezę ir užima erdvę. Vėliau sudygę augalai nuo pirmųjų dienų patenka į konkurenciją su stipresniais kaimynais. Už prastos kokybės sėklas mokama du kartus: pirmą kartą, kai nepasirodo daigai, antrą – kai pasirodęs augalas startuoja per vėlai ir per silpnai.

Aritmetika sau, biologija – sau

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2026 m. rugsėjo 22 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.