Ką pasėjęs, nebūtinai pjausi

Mėnuo beliko teikti paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) dėl skatinamojo pasėlių draudimo išmokų kompensavimo. Nespėjusieji gali likti be paramos, tačiau ir jų išlaidas pasėlių draudimui veikiausiai mažins pradėjusi augti šias paslaugas teikiančių draudikų konkurencija.

Ribojamas terminas

Vasarinių kultūrų pasėlių draudimo paraiškas NMA pradėjo rinkti kovo 1 d., o paskutinė diena – birželio 30-oji, nors draudikai pasėlius draudžia iki birželio vidurio. Panašiai žiemkenčių pasėlių draudimo kompensavimo paraiškas NMA renka iki rugsėjo 30 d., o draudimo sutartys bent pernai buvo sudaromos iki lapkričio vidurio.

Vaiva Kovaliūnienė, NMA Komunikacijos skyriaus vedėja, „Ūkininko patarėjui“ teigė, kad pagal Pasėlių draudimo kompensavimo taisykles pasėlių draudimo kompensacijos yra mokamos tik žemės ūkio subjektams – fiziniams arba juridiniams asmenims, deklaravusiems žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, visiškai sumokėjusiems draudimo įmokas pagal sutartis, sudarytas tik su Lietuvoje registruotomis draudimo bendrovėmis.

Pasėlius bei augalus galima drausti nuo nuostolių, kuriuos sukelia stichinėms nelaimėms prilyginamos nepalankios oro sąlygos (šalna, speigas, kruša, ledas, lietus, audra ir kt.). Šiųmetė naujovė – dalinai kompensuojamos ir draudimo nuo iššalimo bei sausros įmokos. Šią paslaugą kol kas siūlo tik dabartinė rinkos senbuvė, nors jos konkurentai to nelaiko visaverčiu produktu, kuris būtų patrauklus ūkininkams, ir patys Lietuvoje dar nepasirengę imtis šios rizikos.

Pasak V. Kovaliūnienės, pareiškėjui, apdraudusiam pasėlius ir augalus nuo iššalimo ir sausros, kai draudžiamasi nuo didesnių kaip 20 proc. produkcijos nuostolių, kompensuojama iki 70 proc. draudimo įmokos sumos, atsižvelgiant į didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis (žr. lentelę).

Vadovaujantis Draudimo įmokų dalinio kompensavimo taisyklėmis, nepaisant to, ar įvyko draudžiamasis įvykis, ar ne, žemės ūkio veiklos subjektams, apdraudusiems augalus, kompensuojama 50 proc. draudimo įmokų sumos, atsižvelgiant į didžiausius draudimo įmokų įkainius 1 ha deklaruoto ploto pagal augalų rūšis.

Draudikai skubina ir skuba

„Dabar pats pasėlių draudimo įkarštis, mūsų vadinamoji pasėlių draudimo javapjūtė“, – ŪP sakė tarptautinės savidraudos draugijos „Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ (VH) filialo Lietuvoje „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

Anot jo, galutinius sprendimus žemdirbiai priima, atsižvelgdami į orus. Atitinkamai sprendimus priima ir savidraudos draugijos nariai, kurie daugiausia yra tie patys žemės ūkio subjektai. Jie spaudžia ir pasėlių draudimo įmokų kainas į vieną ar kitą pusę.

Pasak M. Rusteikos, pastaraisiais metais matyti, kad žemdirbiai renkasi vis įvairesnius draudimo produktus ir stengiasi jų pasirinkti kuo daugiau. „Anksčiau būdavo pasirenkama tik viena kita rizika, o dabar jau stengiamasi pasirinkti didesnius paketus, nes šiomis permainingomis klimato sąlygomis niekas nežino, nuo kokių rizikų reikia labiausiai saugotis. Niekas nenori dalyvauti loterijoje renkantis vieną ar kitą produktą“, – svarstė jis.

Anot „VH Lietuva“ vadovo, išgirdę apie nuostolius Prancūzijoje dėl pavasarinių šalnų, Lietuvos žemdirbiai teiraujasi, ar ir Lietuvoje bus galima nuo to apsidrausti. „Mes šį produktą pradėjome siūlyti pernai ir džiaugiamės dėl to, juo labiau kad šiemet Lietuvoje nelabai buvo pavasarinių šalnų. Apsisaugoti nuo tokių nelaimių dabar galime naudodamiesi ir Olandijos, Vokietijos patirtimi, kur VH irgi veikia“, – sakė jis.

Kita vertus, anot M. Rusteikos, 2020 m. pavasarį iškritęs sniegas buvo išimtis, nemažai kainavusi savidraudos draugijos padaliniui Lietuvoje, tačiau ir šiemet tai pasikartojo. Nuo tokių rizikų jau gali apsaugoti ir „VH Lietuva“. Pašnekovas pažymėjo, kad nuspėti gamtą vis sunkiau: juk prieš trejetą metų buvo stichinė sausra, o dabar – daug kritulių. Žemės ūkio verslo sėkmė pirmiausia priklauso nuo gamtos.

Lėtesnį startą šiemet pradėjo pasėlių draudimo naujokas – Latvijos draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje „BTA draudimas“. Pasak su ja bendradarbiaujančios uždarosios akcinės draudimo brokerio bendrovės „Draudimo bitės“ vadovo Mindaugo Šatkausko, dar sunku ką nors lyginti su praėjusiais metais, nes neseniai baigėsi šiųmetė sėja ir tik šią savaitę pradedama aktyviau bendrauti su ūkininkais.

Konkurencijos grimasos ir nauda

M. Rusteika tvirtino, kad per pastaruosius keletą metų žemės ūkio subjektų poreikis apdrausti savo pasėlius smarkiai išaugo, visa tai ne be „VH Lietuva“ įdirbio susitikimuose su žemdirbiais, tačiau kol jos apimtis šalyje ganėtinai maža, į rinką ateina ir daugiau draudimo bendrovių, patikėjusių šios rinkos perspektyvomis. Nuo praėjusių metų drausti pasėlius Lietuvoje, be „BTA draudimo“, ėmėsi ir Austrijos kapitalo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Taigi, Lietuvos pasėlių draudimo rinka sujudo ir buvusi vienvaldė „VH Lietuva“ sulaukė konkurentų. M. Šatkauskas puse lūpų prasitarė girdėjęs, kad gal iki šių metų rudeninės sėjos dabartiniai pasėlių draudikai sulauks dar vieno konkurento.

Tačiau konkuruojama ir su pasėlių draudikais dirbančių draudimo brokerių rinkoje. Antai praėjusių metų kovą Lietuvoje įsiregistravo Latvijos draudimo brokeris UAB „Eurorisk“, turinti stiprių žemės ūkio specialistų. Latvijoje „Eurorisk“ bendradarbiauja daugiausia su „Compensa“ ir VH padaliniu Latvijoje, tačiau Lietuvoje – kol kas tik su „Compensa“, taip pat turi sutartį su „BTA draudimu“. Bendrovės savininkas Janis Avučenko „Ūkininko patarėjui“ telefonu kalbėjo, kad bendrovės tikslas Lietuvoje – pasėlių draudimą padaryti populiaresnį, kad šis draudimas imtųsi vis daugiau rizikų ir mažintų paslaugų kainas. „Kuo daugiau draudimo konkurencijos, tuo daugiau naudos žemdirbiams“, – pažymėjo jis.

Iš pradžių, prieš 11 metų, ir Latvijos pasėlių draudimo rinkoje buvo vienintelis VH padalinys, tačiau ten labai greitai išplito ir šio draudimo brokerių tinklas, o netrukus pasėlius ėmė drausti 4 bendrovės. „Iškart sumažėjo ir draudimo kainos, pagausėjo draudimo variantų nuo įvairių rizikų“, – teigė „Eurorisk“ atstovas.4

M. Šatkauskas tvirtino manąs, kad ir „BTA draudimo“ atsiradimas padėjo labai sutaupyti Lietuvos ūkininkams, nes kai kuriais atvejais jiems praėjusių metų rudenį pasėlių draudimo įmokos atpigo daugiau nei dvigubai, palyginti su ankstesnėmis. „Laimėjo tie, kurie nesuskubo drausti rugpjūtį ir palaukė rudens. Spalį–lapkritį jie sutaupė, nors paraiškas žiemkenčių draudimo daliniam kompensavimui NMA priėmė tik iki rugpjūčio 30 dienos“, – „Ūkininko patarėjui“ tvirtino „Draudimo bičių“ atstovas.

Latvijos draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje UAB „BTA draudimas“ Marketingo skyriaus vadovas Boris Kuzmas „Ūkininko patarėjui“ nepatvirtino, kad panaši pasėlių draudimo kainodara bus ir šiemet. Vis tik visuotinai žinoma, kad įprastai naujos įmonės, įžengiančios į rinką, stengiasi smarkiai numušti nusistovėjusias kainas. Juk kitaip į rinką ir nepakliūsi.

„Savo kainų politiką formuojame atsižvelgdami į rinkos poreikius bei konkurenciją. Kainas peržiūrime nuolat, nes siekiame suteikti mūsų klientams geriausias paslaugas geriausiomis sąlygomis, – santūriai komentavo B. Kuzmas. – Labai gerai, kad valstybė bei ES prisideda prie dalies pasėlių draudimo įmokos kompensavimo. Kai pasėlius saugo draudimas, ūkininkai gali auginti rizikingesnius, tačiau pelningesnius augalus, iš kurių galima gauti daugiau pajamų.“

Atsigręžia į daržininkus

Iki šiol Lietuvoje daugiausia apdraudžiami javų ir aliejinių, baltyminių kultūrų pasėliai, tačiau, ėmus didėti konkurencijai, „VH Lietuva“ atsigręžė ir į daržininkus, nors anksčiau kuklūs draudikų siūlymai jų neviliojo.

„Jau šiemet po ilgų pokalbių su daržininkais startavome su produktu, skirtu bulvių, svogūnų, morkų ir kopūstų augintojams. Jau turime tokių sutarčių ir tikimės, kad jų gausės, – tikino M. Rusteika. – Apie tai kalbėjomės su Daržovių augintojų asociacija,  po keleto metų diskusijų jie jau džiaugiasi, kad nėra užmiršti draudikų. Mes žengiame į šią rinką žinodami, kad ji labai sudėtinga ir brangi finansiškai. Juk daržininkai investuoja didžiulius pinigus, keleriopai didesnius negu grūdininkai. Tai mums, draudikams, yra iššūkis, tačiau turime ir daug patirties Europoje, todėl manau, kad susiklosčiusi daržininkystės padėtis nesutrukdys žemdirbiams rinktis visokeriopos jų interesų apsaugos. Daržininkai į kultūras investuoja daugiau nei kiti žemdirbiai, todėl ir patiriamos žalos atitinkamai didesnės, ir jų pasėlių draudimas kainuoja brangiau. Viską skaičiuojame, kad įmokos būtų tinkamos ir kad nebūtų taip, kad niekas negalėtų apsidrausti, nes įmokos yra per didelės.“

Anot jo, dabar daržininkai draudžiasi ganėtinai intensyviai, nors tokia perspektyva anksčiau buvo mažai tikėta, todėl „VH Lietuva“ tiki sugebėsianti apsaugoti ir šį žemės ūkio segmentą.

Rinkos naujokai jau siūlo ir naujų pasėlių draudimo rizikų. Pavyzdžiui, su „Compensa“ bendradarbiaujanti „Eurorisk“ savo interneto tinklapyje, be kitų rizikų, siūlo rinktis ir laukinės gamtos žalos: laukinių gyvūnų ar paukščių padarytos žalos augalams.

M. Rusteika abejoja, kad šios rizikos turėtų imtis draudikai, nes pagal Lietuvos įstatymus jų dalį turi kompensuoti Aplinkos ministerija. Kita vertus, pats žemdirbys galėtų rinktis, ar gerą pusmetį laukti dalinės kompensacijos iš ministerijos, ar gauti gerokai anksčiau iš draudimo bendrovės, tačiau NMA šio draudimo nekompensuoja.

Bendrovė ar brokeris

Ūkininkui gali kiltis klausimas, į ką kreiptis dėl pasėlių draudimo: į draudiką ar į brokerį. Vieno atsakymo nėra, tačiau savo argumentų turi ir brokeriai (draudimo tarpininkai).

Kol rinkoje buvo vienas dalyvis, buvo paprasta – užteko kreiptis į draudiką, tačiau, atsiradus daugiau žaidėjų, galvas pakėlė brokeriai. Pasak M. Šatkausko, vienam žemdirbiui pernelyg sudėtinga ne tik perskaityti 20 puslapių draudimo įmokų kompensavimo taisyklių, bet ir lyginti kelių draudimo bendrovių pasiūlymus. Be to, draudimo brokeris turi derybinių galių išreikalauti draudėjui (pavyzdžiui, ūkininkui) palankiausias draudimo sąlygas, o atsitikus draudžiamajam įvykiui – draudėjui derančios išmokos, o ne tokios, kokią draudikas nustatys. Taigi, brokeris – tai savotiškas draudėjo, t. y.  žemdirbio, advokatas.

Kita vertus, stambi draudimo kompanija ir juolab savidraudos draugija turi tvirtą finansinį pagrindą, kuris akumuliuoja nuostolius atsitikus didelei nelaimei kurioje nors didelės teritorijos dalyje, o mažesnę draudimo bendrovę gali nušluoti ir vienas didelis įvykis.

Pasak M. Rusteikos, pasėlių draudimas dabartinio permainingo klimato sąlygomis yra itin rizikinga sritis. Pavyzdžiui, vien 2020 m. savidraudos draugija išmokėjo 8,5 mln. eurų Lietuvos žemdirbių patirtų žalų, tačiau tai nėra tolygus verslas – vien stichinė sausra ar stichinės liūtys gali nusinešti visą uždirbtą pelną ir, jei nėra patikimo finansinio pagrindo, sužlugdyti visą bendrovę, jei ji neturi sukaupusi pakankamai rezervų iš kitų draudimo rūšių, kurios nemaža dalimi irgi gali priklausyti nuo vasaros ar žiemos rizikų.

Kazimieras ŠLIUŽAS

ŪP korespondentas

2021-06-01