Ką šilta žiema žada mūsų augalams?

Tiek mūsų skaitytojai, tiek ir įvairūs socialinių tinklų entuziastai nuolat dalijasi kelia žydinčių augalų nuotraukomis, vis pasvarstydami: ar tai normalu, kad jie žydi vidury žiemos. Ką jiems atsakytumėte? Ar augalams jau atėjo pavasaris?

Situacija tikrai dabar yra ne pati smagiausia... Viskas dabar priklausys nuo to, ar bus rimtų šalčių, ar jau nebus. Jeigu tokius orus turime dar sausio pradžioje, tuomet paprastai dar panikos "laive" nėra – daugeliui rūšių tas natūralus ramybės laikotarpis dar nėra pasibaigęs, didelės grėsmės, kad viskas masiškai pradės vegetuoti ir užėjus šalčiams kils didelių problemų, dar nėra. Bet štai jau sausio pabaiga ir didelio užtikrintumo bei drąsos taip teigti jau nebėra... Žinoma, viskas priklauso nuo augalų rūšių: vieni reaguoja į dienos trukmę, kiti jautresni temperatūros pokyčiams ir pan., tikrai ne visiems augalams iškyla ta pernelyg ankstyvos vegetacijos grėsmė. Grubiai tariant, jeigu ramybės periodas tęsiasi maždaug 2-3 mėnesius, tai vis dėlto daliai augalų jų vidinis laikrodis jau yra sutiksėjęs, kad laikas pradėti, kaip mes vadiname, priverstinę vegetaciją. Jeigu temperatūra yra +5 laipsniai, tai dauguma augalų pradeda žadintis. Daliai augalų natūrali ramybės būsena jau yra praėjusi, o jų vegetaciją stabdydavo tik normalios žiemos. Tačiau dabar turime apie 0, o kartais temperatūra pakyla iki +6 ar +7, kas augalams signalizuoja apie pavasarį.

Kitaip sakant, dėl tokių temperatūrų ir stebime žiedų skleidimosi efektą? Kas tame blogo?

Na, jeigu tas „pavasaris“ tikrai dabar prasidėjo, o vasario mėnesį staiga temperatūra nukris iki -5 ar -10 ilgesniam laikui ir be sniego, tuomet tikrai bus nemažų problemų. Žinoma, nebūtinai visi augalai staiga „numirs“ – augalų pasaulyje yra toks „apsidraudimas“, kaip miegantys pumpurai. Jeigu „normalūs“ vegetaciniai pumpurai dėl oro sąlygų yra pažeidžiami, tuomet išsprogsta tie miegantys pumpurai, o tai nebūtinai reiškia, kad tas augalas žus, tačiau neišvengiamai jis bus nusilpęs. Kita vertus, visada anksčiausiai sprogsta žiediniai pumpurai, pavyzdžiui, magnolijos. Net jeigu jie dar nėra visiškai išsiskleidę, tai ten jau prasideda brinkimo procesai ir, užėjus šalčiui, yra didesnė tikimybė, kad žiediniai žus, o lapiniai – išgyvens, priklausys nuo temperatūrų. Kalbant apie žolinius augalus, tai čia taip pat bus įvairiai – kai kurie atsistatys po kurio laiko, kai kurie – ne, čia priklauso nuo augalo biologijos, morfologijos ir kitų dalykų, sukrenta daugybė faktorių. Daugeliui rūšių, vis dėlto, tai nėra kažkokie ekstremalūs pokyčiai – jos prisitaiko prie tokių svyravimų ir nenukenčia. Tačiau yra rūšių, kurios prie tokių gamtinių sąlygų tikrai negali prisitaikyti.

Ūkininkams svarbus faktorius yra ligos ir kenkėjai: juk kuo šiltesnė žiema, tuo palankesnės sąlygos visokiems parazitams plisti ir veistis. Kaip ši žiema juos veikia?

Žiemos neturime, o tai reiškia, kad ligų, kenkėjų ir netgi kai kuriais atvejais piktžolių bus daugiau, nes jų kiekius visada ribodavo šaltos žiemos. Pavasarį mes tikrai turėsime jų daugiau, jeigu ir toliau tokia žiema tęsis. Kol kas dar nėra panikos, kaip sakiau, kad bus blogas pavasaris, bet dar savaitė-kita ir aš jau neramiai žiūrėčiau į sprogstančius pumpurus gamtoje., nes natūralus rimties periodas kai kurioms rūšims jau bus pasibaigęs. O grįžtant prie kenkėjų, tai ir dabar nesunku tai pastebėti, ypač tiems, kurie laiko šunis: prie pliusinės temperatūros erkės yra gyvybingos ir savo augintinių kailiuose jų tikrai rasite... Tas pats liečia ir kitus – jų daug išgyvens. Kita vertus, mes šiais laikais nesame izoliuoti, tad dalis piečiau gyvenančių kenkėjų bei ligų sukėlėjų neišvengiamai atsiras ir pas mus – juk jų plitimą į šiaurę anksčiau tradiciškai stabdydavo žemos temperatūros, kurioms jie nėra atsparūs. Globaliame pasaulyje viskas juda, viskas keliauja, o gyviems organizmams atsiranda vis geresnės galimybės greitai išplisti. Jeigu gamtoje gyvi organizmai keičiantis klimatui natūraliai juda keliasdešimt kilometrų per kelis metus, tai šiais laikais galime per parą jų atsivežti ir jie puikiai čia adaptuosis, ypač jeigu išliks tokios žiemos, kaip dabar. Pusiau linksmai galima pastebėti, kad jau ir papūgos mūsų miestuose skraido, išgyvena ir netgi peri. Biologinės įvairovės požiūriu tame nieko nėra gero, galbūt žmonėms tai atrodo visai egzotiškai, tačiau be papūgų į mūsų klimatą ateina ir daugybė kitų gyvasties formų bei organizmų, kurie gali sunaikinti čia tradiciškai gyvenančias rūšis, kurios yra labai pažeidžiamos. Taigi, čia yra labai daugialypis klausimas.

Benaršydamas šioje temoje aptikau sodininkų bei sodybų šeimininkų susirašinėjimus: kai kurie jų sako, jog jau sodina vaismedžius, pušaites ar eglaites – esą, žiemos jau nebus, tad medžiai puikiausiai prigis ir nėra čia ko laukti pavasario... Ar tikrai prigis? Ar nepakenksime jauniems medeliams, jeigu dabar pradėsime jos sodinti?

Jeigu žmogus nori pasisodinti kelias obelaites, tai sakyčiau – ne, nevertėtų to daryti. Jeigu, kaip mes čia Botanikos sode, kur augalų sodiname tūkstančiais, tai į tuos procesus mes žiūrime kiek kitaip, nes mums svarbu optimaliai išnaudoti darbuotojus ir jų darbo laiką. Štai ir prieš Naujuosius metus sodinome kai kuriuos augalus, tačiau rizikos, ar jie prigis ir gerai vystysis yra daugiau, nei sodinant pavasarį. Reikia žiūrėti taip: kuo augalas yra plikesnėmis šaknimis, tuo mažiau šansų, kad jis gerai prigis. Jeigu tai yra vazonas, suformuotas žemės gumulas ant šaknų, tuomet jokių problemų – jis dabar neprigis, bet bus po žeme ir šaknys nesušals. Taip, tokioje temperatūroje vegetacija nevyks, jis neįsišaknys, tai bus labiau perkėlimo momentas, prikasimas. Tokiu metu gali šitaip sodinti medelius tie, kuriems reikia persodinti didelius kiekius, bijant, kad štai staigiai ateis pavasaris, šiluma, prasidės greita vegetacija ir jis tiesiog nespės. Bet, jeigu reikia 10 obelaičių ar pušaičių pasodinti, tuomet tikrai neskubėkite – viską spėsite pavasarį. Žodžiu, jeigu nuo šaknų nubyrėjusios žemės ir tokiu metu sodiname, tuomet augalui padarome labai blogą paslaugą... Žiema nėra tas laikas, kai augalai įsitvirtina, turi būti šaknų augimas, todėl aš į tai žiūriu kaip į saugų augalo prikasimą, ne daugiau – tai nėra labai sveikintina, jeigu nesodinate didelio kiekio.

Kalbėjosi Ričardas Čekutis