Žadamas didesnis derlius
Dar nepradėjus kulti kukurūzų, USDA tvirtino, kad šiemet derlius bus didesnis nei pernai. Atsižvelgę į prastas oro sąlygas, specialistai liepos mėnesio prognozes sumažino 11 mln. t, tad naujausiais duomenimis šiųmetis derlius gali išaugti 5,4 proc. palyginti su 2022 m.
Analizuodamas situaciją kukurūzų rinkose žemės ūkio portalo agrofakt.pl korespondentas Sławomir Głuszek atkreipė dėmesį tai, kad gausesnis derlius bus skaičiuojamas visose šią kultūrą auginančiose ir eksportuojančiose šalyse. Europos Sąjungoje derlius sieks 59,7 mln., pernai buvo 52,2 mln. Ukrainoje derlius gali siekti 27,5 mln. Savo ruožtu Kinijoje kukurūzų šiemet gali būti prikulta 277 mln. t. Rekordinį derlių šį sezoną nuėmė Brazilija, o Argentina vėl grįžo į kukurūzų augintojų klubą.
Antro pagal dydį rezultato istorijoje laukiama ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, jai prognozuojamas 383,8 mln. t derlius. Taip nutiko dėl to, kad šioje šalyje kukurūzai ne tik geriau užderėjo, bet ir buvo apsodinti didesni plotai.
Taigi pagal naujausią USDA prognozę, pasaulinė kukurūzų produkcija šį sezoną sieks 1 213,5 mln. tonų. Nors liepos prognozes teko pakoreguoti (JAV -5,3 mln. t m/m, ES -3,7 mln. t m/m ir Kinija -3 mln. t m/m), didelės panikos ES ir JAV rinkose, pasak S. Głuszek tai nesukėlė. Paryžiaus biržoje lapkričio mėnesio kontraktai sumažėjo 1,2 proc. iki 222,75 Eur/t, o Čikagoje kukurūzų kaina nukrito 1,8 proc. iki 191,8 USD/t.
Verda karšta kova pardavimų rinkose
Regis, geras derlius turi džiuginti ir žadėti gerus pinigus. Tačiau augintojai į puikius šių metų rezultatus žvelgia su nerimu. Grūdus eksportuojančios šalys aktyviai konkuruoja pardavimų rinkose ir kiekviena tikisi kuo didesnės kainos. Ši kova daro didelį įtaką ir vidaus pardavimų rinkoms, o tai pirmiausia pajaučia žemdirbiai.
Pavyzdžiui, kaimyninėje Lenkijoje pastebima, kad supirkėjai neskuba supirkti iškultų kukurūzų, o siūlomos kainos netenkina žemdirbių. Žemės ūkio temomis rašančiame portale agropolska.pl teigiama, kad rugsėjo pabaigoje už drėgnus kukurūzus buvo mokama apie 300 PLN/t. Komentuodamas situaciją žemės ūkio viceministras Janušas Kovalskis teigė, kad kainų lygį ir pokyčius vidaus rinkoje lemia ne tik Lenkijos, bet ir tarptautinės, įskaitant ES, rinkos, taip pat padėtis Ukrainoje.
Jis teigė: „Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais Lenkija buvo trečia grūdų eksportuotoja ES. Kviečių eksportuota 4,6 mln. t, kukurūzų – 2,9 mln. t. Pernai tuo pačiu laikotarpiu iš Lenkijos išvežta 2,35 mln. t kviečių ir 1,3 mln. t kukurūzų. Kviečių į trečiąsias šalis eksportuota 3,5 mln., tai yra maždaug 3 kartus daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (1,1 mln. t).“
Lenkijos centrinės statistikos tarnyba paskutinėmis rugsėjo dienomis pateikė vertinimą, kad šalyje kukurūzų gali būti prikulta apie 8,7 mln. t, t. y. apie 3 proc. daugiau nei pernai. Viceministras atkreipė dėmesį, kad pastaraisiais metais šalyje kukurūzų užauginama vis daugiau: 2021 m. šis rodiklis siekė 7,5 mln. t, 2020 m. – 6,8 mln. t., o 2019 m. – apie 4 mln. t, o šiai kultūrai skiriamas plotas nuo 2019 m. padidėjo maždaug dukart. Tačiau kukurūzų suvartojimas vidaus rinkoje nepasižymi tokia sparčia dinamika: 2023 m. suvartota 4,9 mln. t, 2022 m. – 4,5 mln. t, o iki 2019 m. – maždaug 2,8–4 mln.
„Tai reiškia, kad norint subalansuoti rinką, būtina vis daugiau eksportuoti“, – pastebėjo J. Kovalskis, pridurdamas, kad svarbūs žaidėjai kukurūzų rinkoje yra Pietų Amerikos šalys, daugiausia Brazilija, taip pat Ukraina.
Kita vertus, grūdų kainų mažėjimas pastebimas ne tik Lenkijos vidaus, bet ir kitų ES šalių rinkose. Ir nors šiuo metu vidaus kainos šiek tiek ūgtelėjo, jos vis dar žemos. Tad atradus patogų ES kukurūzų rinkų balansą, tikimasi, kad šis santykis lems ir kainą Lenkijos vidaus rinkoje.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros ministerijos Integruotos žemės ūkio rinkos informacinės sistemos surinktais duomenimis, rugsėjo 18–24 d. sausų kukurūzų kaina buvo 896 PLN/t, t. y. 0,9 proc. didesnė nei prieš savaitę, bet 2,3 proc. mažesnė nei rugpjūtį ir 36,5 proc. mažesnė nei prieš metus. Šlapių kukurūzų supirkimo kaina svyruoja nuo 350 PLN/t iki 500 PLN/t.
Vis tik supirkimo kaina – ne vienintelis kaimyninės valstybės žemdirbių rūpestis.
Šią savaitę pietvakarių Lenkijos regionuose fiksuojamos kainos nuo 420 PLN iki 470 PLN/t. Jeigu oro drėgmė žemesnė nei 30 proc., pridedama 5–6 PLN, bet jeigu drėgmė viršija 30 proc. ribą, supirkėjai nuo tonos nuskaičiuoja 10–15 PLN už toną, dėl ko svyruoja kainos paaiškina portalas farmer.pl. Rugsėjo ir spalio sandūroje oro drėgmė santykinai žema ir tai yra gera žinia supirkėjams, nes džiovinimo kaštai bus šiek tiek mažesni.
Bet žemdirbiai pastebi, kad kai kurios perkančiosios įmonės į šiųmetį derlių žvelgia atsargiai ir kukurūzų supirkti neskuba. Kai kurių įmonių atstovai teisinasi, kad per maži džiovyklų pajėgumai. Viena vertus, nenorima priimti per daug žaliavos, nes, matyt, baiminamasi, kad grūdai dar nepasiekę džiovyklos pradės pūti kieme, kita vertus, laikinai sustabdytas pirkimas leidžia atsikvėpti ir palaukti didesnių kainų pokyčių.
Situaciją analizuojantis korespondentas Karol Bogacz tuo nesistebi, nes kai kurie supirkimo centrai ir patys ūkininkai pernai prarado daug pinigų džiovindami kukurūzus. „Prisiminkime, kad spalį regione šlapi kukurūzai (net ir esant 40 proc. oro drėgnumui) kainavo apie 900 PLN/t, o po kelių mėnesių sausi kukurūzai buvo vertinami apie 800 PLN/t“, – rašo jis.
Aptardamas pietvakarinius šalies regionus, korespondentas pastebi, kad ten, kur pasėliai nenukentėjo nuo drėgmės pertekliaus, prikulta per 10–11 t/ha. Tačiau daugelyje ūkių iš hektaro prikulta 7–8 t kukurūzų, o skurdžiausiose žemėse rezultatai nesiekia 5 t/ha, bet tokių vietų mažai.
Parengta ŪP pagal agrofakt.pl, agropolska.pl ir farmer.pl informaciją
Asociatyvi 123rf nuotr.