Kada DI sukurtą turinį reikia ženklinti, o kada – ne

„Skaidrumo reikalavimais siekiama ne riboti DI naudojimą, o užtikrinti, kad žmogus galėtų suprasti, kada sąveikauja su DI, kada jo atžvilgiu naudojamos tam tikros DI sistemos ir kada jo matomas ar girdimas turinys yra sukurtas arba pakeistas naudojant DI. Tai svarbu tiek pasitikėjimui DI technologijomis, tiek mažinant dezinformacijos, manipuliavimo ar sukčiavimo riziką”, – sako RRT pirmininkė Jūratė Šovienė.

Reikalavimai ženklinti DI sukurtą ar pakeistą turinį taikomi įmonėms, viešojo sektoriaus institucijoms, žiniasklaidos priemonėms, reklamos kūrėjams, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, naudojantiems šį turinį profesinėje ar ekonominėje veikloje, pvz., socialiniuose tinkluose komercinę veiklą vykdantiems nuomonės formuotojams. 

Tais atvejais, kai DI sistemos naudojamos tik asmeniniais, neprofesiniais tikslais, reikalavimai ženklinti turinį negalioja.

Koks turinys turi būti ženklinamas

DI akte numatyta pareiga ženklinti DI sugeneruotą arba pakeistą vaizdo, garso ar vaizdo įrašų turinį, jei jis priskiriamas vadinamosios sintetinės sankaitos (angl. deepfake) kategorijai. Toks vaizdo ar garso turinys itin tikroviškai imituoja realius žmones, objektus, vietas ar įvykius, kuriuos žmogus gali klaidingai palaikyti autentiškais ar tikrais.

Taip pat privaloma ženklinti ir žmogaus išsamiai neperžiūrėtą DI sukurtą ar pakeistą tekstą, jei jis yra skelbiamas viešai ir tekstu siekiama informuoti visuomenę viešojo intereso temomis.

Teksto paskelbimas viešai reiškia, kad jis gali būti prieinamas neapibrėžtam, gana dideliam skaičiui potencialių skaitytojų. Socialiniuose tinkluose skelbiamas tekstas yra viešas, išskyrus atvejus, jei prieigą prie jo turi nedidelis uždaras žmonių ratas (pvz., mažos privačios pokalbių grupės) ar jis skelbiamas organizacijos vidiniais komunikacijos kanalais ir panašiai. 

Viešojo intereso klausimais laikomos tokios temos, kaip politika, demokratiniai procesai, viešasis administravimas ir paslaugos, teisėsauga, visuomenės saugumas ir sveikata, aplinkos apsauga, ekonomika, finansai, mokslas ar kultūra – temos, kurios gali būti svarbios viešoms diskusijoms.

Kada ženklinti nereikia

Ženklinimo reikalavimas netaikomas, kai DI sukurtas tekstas yra peržiūrėtas žmogaus, patikrinti jame pateikiami faktai. Vien formalaus teksto patikrinimo, pvz., rašybos, skyrybos klaidų taisymo, nepakanka. Taip pat ženklinimas netaikomas DI sukurtam ar pakeistam tekstui, kuriame nėra teiginių, susijusių su visuomenei svarbiomis temomis, kaip sveikata, vartotojų saugumu, tvarumu ir panašiai (pvz., reklamos ar produktų aprašymas).

Deepfake atveju ženklinimo nereikalaujama, kai DI naudojamas tik pagalbinėms redagavimo funkcijoms arba atliekant nedidelius pakeitimus, kurie nekeičia žmogaus suvokimo apie tokio turinio autentiškumą ar tikrumą. Tai gali būti, pavyzdžiui, fono detalių redagavimas, apšvietimo reguliavimas, spalvų korekcija, garso parametrų pritaikymas, triukšmo mažinimas ar failų glaudinimas.

Supaprastintas ženklinimas taikomas deepfake turiniui, kuris akivaizdžiai yra meninių, kūrybinių, satyrinių, grožinės literatūros ar analogiškų kūrinių ar programų dalis. Tokiais atvejais ženklinimas neturi trukdyti kūrinio peržiūrai ar juo mėgautis, tačiau pareiga ženklinti tokį turinį vis tiek išlieka.

Kaip ženklinti DI sukurtą turinį 

ženklinimas turi būti aiškus, lengvai pastebimas ir iš karto suprantamas. Piktograma turi būti aiškiai matoma ir atpažįstama nuo pirmojo kontakto su turiniu, tiesiogiai integruota į deepfake ar tekstą bei išlikti matoma turinį bendrinant ar atsisiunčiant.

RRT rekomenduoja naudoti vieningas ES piktogramas anglų kalba, kurias galima atsisiųsti nemokamai.

Kas prižiūrės reikalavimų laikymąsi

Lietuvoje DI akto skaidrumo reikalavimų laikymosi priežiūra pavesta RRT.

RRT pažymi, kad pradžioje daugiausia dėmesio ji skirs prevencijai, visuomenės ir verslo atstovų informavimui bei konsultavimui, siekiant padėti tikslinėms grupėms pasirengti naujų reikalavimų taikymui.

DI akte už skaidrumo pareigų nevykdymą numatytos reikšmingos sankcijos – galima bauda gali siekti 15 mln. eurų arba iki 3 proc. bendros pasaulinės įmonės metinės apyvartos. Tačiau RRT ekspertai atkreipia dėmesį, kad tai yra maksimali galima bauda, esant išskirtinėms aplinkybėms ir itin šiurkščiam skaidrumo įpareigojimų nesilaikymui.  

RRT ekspertai taip pat pažymi, kad DI aktas numato specialias taisykles dėl baudų dydžio mažoms ir vidutinėms įmonėms bei startuoliams, o konkreti baudų taikymo tvarka Lietuvoje bus nustatyta įstatyme, kuris šiuo metu svarstomas Seime. Numatoma baudų dydžius diferencijuoti atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą, veiklos vykdytojo pajamas, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kaip galima sankcija už mažareikšmį pažeidimą, numatytas ir įspėjimas. 

RRT informacija