Kada Lietuvoje sulauksime internetinio balsavimo galimybės?

Galimybę studiją atlikę ekspertai (UAB „Civitta“ su jungtiniu partneriu Estijos „e-Governance Academy“) pripažįsta, kad internetinio balsavimo informacinė sistema (IBIS) suteiktų galimybę rinkėjams, ypač užsienyje gyvenantiems lietuviams bei asmenims su negalia, lengviau dalyvauti rinkimuose ir referendumuose. Taptų paprastesnis balsavimo procesas, būtų užtikrintas plačiau atstovaujamas piliečių balsas, skatindamas aktyvesnis jų įsitraukimą į Lietuvos politinį gyvenimą.

Internetinio balsavimo patirtis užsienyje

Australijoje internetinis balsavimas buvo bandomas tik vienoje, Naujojo Pietų Velso, valstijoje (nuo 2011 m.), tik šio lygio rinkimams. Balsuoti internetu leidžiama rinkimų teisę turintiems asmenims su negalia bei atokiai gyvenantiems arba keliaujantiems užsienyje rinkėjams. Sistemai 2021 m. teko susidurti su techninėmis problemomis, dėl kurių dalis rinkimų rezultatų buvo pripažinti negaliojančiais. Studijos rašymo metu internetinis balsavimas šioje valstijoje sustabdytas

Kanadoje ši balsavimo forma taikoma nuo 2003 m., tačiau tik kai kuriose valstijose ir tik savivaldybių rinkimams.

Estija – pirmoji šalis, pradėjusi vykdyti internetinį balsavimą parlamento rinkimuose bei leidžianti balsuoti internetu visiems rinkėjams. Pirmieji bandymai vyko 2005 m., o 2007 m. internetu balsuota parlamento rinkimuose. 2023-iųjų parlamento rinkimuose jau daugiau nei pusė visų balsų buvo surinkta internetu. Laikoma, kad ši šalis turi vieną pažangiausių internetinio balsavimo sistemų.

Prancūzijoje internetinis balsavimas nuo 2003 m. buvo galimas konsulato, prezidento ir parlamento rinkimuose, tačiau tik užsienyje gyvenantiems rinkėjams. 2017-aisiais internetinis balsavimas buvo sustabdytas dėl saugumo iššūkių. Balsavimas internetu buvo sugrąžintas 2022 m. parlamento rinkimams, tačiau tik rinkėjams, esantiems užsienyje.

Vokietijoje internetinis balsavimas buvo naudotas 2023 m. socialiniuose rinkimuose (vok. Sozialwahl), renkant atstovus į Vokietijos visuomenės sveikatos ir pensijų draudimo savivaldos institucijas. Internetu leista balsuoti 52 mln. žmonių. Dėl balsavimo internetu nacionaliniu lygmeniu yra pasisakęs šios šalies Konstitucinis Teismas: jo vertinimu, tai prieštarautų konstitucijoje numatytiems rinkimų principams.

Naujojoje Zelandijoje internetinio balsavimo bandymai 2016 ir 2019 m. buvo siūlomi miesto bei regiono tarybos rinkimuose. Šie bandymai galiausiai buvo atšaukti dėl saugumo trūkumų, nepakankamo technologinio pasirinkimo ir biudžeto viršijimo. Šiuo metu nėra nacionalinių ar vietinių rinkimų internetinio balsavimo sistemos, tačiau diskusijos ir svarstymai tęsiasi.

Šveicarijoje bandomasis internetinio balsavimo projektas įvykdytas 2004 m., o 2005– 2018 m. balsavimo internetu bandymai išsiplėtė ir tęsėsi įvairiuose kantonuose. 2019-aisiais Šveicarijos pašto sistemoje buvo radus trūkumų, ši balsavimo galimybė keleriems metams buvo atšaukta. O pernai trijuose kantonuose vėl pradėti internetinio balsavimo bandymai.

JAV internetinis balsavimas yra leidžiamas tik kai kuriose valstijose (Vašingtone, Kolorade, Jutoje ir kt.) ir tik tam tikroms rinkėjų grupėms, įskaitant užsienyje gyvenančius karius ir asmenis su negalia. 2020-aisiais vykusiuose rinkimuose internetu balsavo daugiau nei 300 000 rinkėjų.

Pasak galimybių studijos ekspertų, didesnio dėmesio nusipelno Australijos, Šveicarijos ir, žinoma, Estijos patirtis. Pastarosios IBIS viena pažangiausių pasaulyje ir tai yra vienintelė šalis, leidžianti balsuoti internetu visiems rinkėjams.

Gyventojai pasitiki skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis

Vienas esminių veiksnių, lemiančių didelį internetinio balsavimo populiarumą Estijoje, yra pasitikėjimas skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis. Pasitikėjimą skatina gyventojų įpročiai naudotis elektroninėmis paslaugomis kasdieniame gyvenime.

2021 m. „Eurostat“ asmeninių skaitmeninių įgūdžių rodiklis atskleidžia, kad Lietuvos skaitmeninių įgūdžių lygis atsiliko nuo tyrime vertintų Europos šalių. Lietuvos skaitmeniniai įgūdžiai, įvertinti 48,84 balo, buvo maždaug 9,4 proc. žemesni už ES vidurkį, 13,4 proc. žemesni už Estijos ir net 26,6 proc. žemesni už Šveicarijos rodiklius. Šis atotrūkis, pasak galimybės studijos ekspertų, rodo, kad Lietuvai reikia didinti visuomenės skaitmeninį raštingumą, norint įgyvendinti tokią skaitmeninę iniciatyvą kaip internetinis balsavimas.

Pasak studijos, Lietuvai dar reikia pasitempti ir skaitmeninių viešųjų paslaugų kokybės srityje, didinti visuomenės pasitikėjimą skaitmeninėmis paslaugomis bei raštingumą.

Estijoje 2020 m. apklausos duomenys rodo, kad skaitmeninėmis viešosiomis paslaugomis pasitiki didžioji dauguma (82 proc.) gyventojų. Šis pasitikėjimas dar didesnis tarp darbingo amžiaus žmonių (88 proc.).

Išvada: galimybė yra, tačiau reikia atlikti daug namų darbų

Galimybių studiją atlikusi ekspertų grupė konstatavo, kad Lietuvoje internetinį balsavimą įgyvendinti galimybė yra, tačiau, kol nebus sumažinta socialinių, geopolitinių ir technologinių rizikų tikimybė, rekomenduojama balsavimo internetu realizavimą atidėti.

Studiją atlikę ekspertai konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad nors internetinis balsavimas yra pažangus technologinis sprendimas, šio projekto įgyvendinimas Lietuvoje sukuria daugiau rizikų nei naudų ir dėl to siūloma internetinio balsavimo nerealizuoti, kol nebus sumažinta aktualių socialinių (geopolitinių, nepasitikėjimo, dezinformacijos) ir technologinių (duomenų apsaugos nuo nutekėjimo, pakeitimo) rizikų tikimybė.

Praėjusį trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje pristatyti galimybių studiją, tiek VRK pirmininkė Lina Petronienė, tiek ir „Civittos“ asocijuotas partneris, vienas iš studijos rengėjų Mindaugas Vanagas, pabrėžė, jog galimybių studija – toli gražu nėra sprendimas. Diskusijos tęsis, o jų baigtis priklausys nuo politikų valios.

Tačiau pasak M. Vanago, atsižvelgus į reikalingus paruošiamuosius darbus, realus galimas IBIS įdiegimo terminas yra apie 6 metai.

ŪP portalo informacija

Viršelyje 123rf nuotr.