Kai ganykla tampa plėšrūnų taikiniu, ES parama padeda užsitikrinti apsaugą

Dažniausiai nukenčia avys

Nors pastaraisiais metais registruotų vilkų išpuolių skaičius kai kuriuose rajonuose mažėja ar stabilizuojasi, problema išlieka aktuali.

Pasak Lazdijų r. savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjos Jurgitos Gudeliauskaitės, situacija jų rajone kasmet keičiasi. Šiemet užregistruoti 9 vilkų išpuoliai. Per pastaruosius trejus metus daugiausia tokių incidentų pasitaikė Seirijų, Šventežerio, Lazdijų ir Šeštokų seniūnijose. 

Dažniausiai nuo vilkų nukenčia avys. Mėsiniai galvijai turi stiprų gynybos instinktą, ir jie geba patys apsaugoti veršelius. O štai avys tokio instinkto neturi. Neretai vilkai, užpuolę avis, iš alkio papjauna kelias, o kitas, apimti instinkto ar azarto, sunkiai sužaloja – palieka apkandžiotas, su išdraskytais viduriais.

Prevencija – efektyviausias skydas

Žemės ūkio specialistai vieningai sutaria: tikėtis, kad plėšrūnai aplenks ganyklas – rizikinga. Tvarus ir ilgalaikis sprendimas yra tinkamai įrengtos apsaugos priemonės. Patirtis rodo, kad elektrinės tvoros, juostiniai aptvarai, specialūs elektriniai piemenys ar atitinkamai apmokyti gyvulius saugantys šunys (pavyzdžiui, Podhalės aviganiai ar kiti apsauginiai šunys) reikšmingai sumažina išpuolių riziką.

Žemės ūkio skyriaus vedėjos teigimu, Lazdijų r. ūkių situacijos labai skirtingos – skiriasi laikomų gyvulių skaičius, ganyklų dydis, jų išsidėstymas ir gyvulių laikymo sąlygos. Todėl ūkininkams svarbu turėti galimybę pasirinkti konkrečiam ūkiui tinkamiausias ir praktiškai pritaikomas apsaugos priemones. „Palanku tai, kad ES siūloma finansinė parama leidžia ūkininkams šias priemones įsigyti panaudojant tik nedidelę dalį nuosavų lėšų“, – pažymi lazdijietė.

Net 90 proc. paramos intensyvumas – realus palengvinimas ūkiui

Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ ūkininkams siūlomas net iki 90 proc. paramos intensyvumas. Paraiškas pagal šią priemonę Nacionalinė mokėjimo agentūra rinks iki lapkričio 30 d.

Paramos ganyklų apsaugai gali prašyti avių, ožkų, galvijų iki 2 metų, mėsinių ir mėsinių-pieninių veislių karvių žindenių, laikomų kartu su prieaugliu iki 6 mėn. amžiaus toje pačioje bandoje, augintojai. 

Remiama veikla apima vielinių, juostinių ar mobiliųjų tinklinių elektrinių aptvarų (su apsauga nuo prasikasimo ar be jos), elektros tiekimo ir palaikymo įrenginių, stacionarių neelektrinių tinklinių aptvarų (su elektrine juosta prieš aptvarą ar be jos) įrengimą bei iki 4 mėn. amžiaus kilmės dokumentus turinčių aviganių (iki 2 vnt.) įsigijimą. 

Parama teikiama dotacijos forma: aviganio įsigijimui taikant nustatytą vieneto įkainį, o aptvarų ir elektros tiekimo ir palaikymo įrenginių ir aptvarų įsigijimui ir įrengimui – faktiškai patirtų tinkamų finansuoti išlaidų kompensavimą.

Parama skiriama pareiškėjams, įgyvendinantiems projektus savivaldybėse, kuriose yra didelė tikimybė patirti vilkų daromą žalą ūkiniams gyvūnams. ŽŪM kasmet patikslina tokių savivaldybių sąrašą. Šiemet jos paskirstytos tokia tvarka:

• I savivaldybių grupė (101 ir daugiau žalos atvejų): Alytaus r., Lazdijų r., Molėtų r., Vilniaus r.
• II savivaldybių grupė (51–100 žalos atvejų): Anykščių r., Ignalinos r., Kaišiadorių r., Klaipėdos r., Kupiškio r., Plungės r., Prienų r., Šilalės r., Telšių r., Utenos r.
• III savivaldybių grupė (10–50 žalos atvejų): Birštono sav., Biržų r., Druskininkų sav., Jonavos r., Kalvarijos sav., Kauno r., Kretingos r., Marijampolės sav., Pagėgių sav., Panevėžio r., Pasvalio r., Raseinių r., Rietavo sav., Rokiškio r., Skuodo r., Šakių r., Šalčininkų r., Šilutės r., Širvintų r., Švenčionių r., Tauragės r., Ukmergės r., Varėnos r., Vilkaviškio r., Zarasų r.

ŽŪM informacija