Kai namie niekam neįdomūs, apie Lietuvos žemės ūkio Strateginį planą tenka kalbėti su pačiu komisaru

Pirmadienį, spalio 3 d., mes, žemdirbių savivaldos atstovai iš Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos, turėjome vaizdo pokalbį su Europos Komisijos (EK) nariu, atsakingu už žemės ūkį, Januszu Wojciechowskiu. Valandą trukęs susitikimas buvo griežtai dalykinis. Pristatytos 9 pagrindinės Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) problemos, kurios Lietuvoje ne kartą buvo išsakytos už plano rengimą atsakingai Lietuvos žemės ūkio ministerijai (ŽŪM), tačiau praktiškai liko be atsako.

Nepriimtinas bazinės išmokos svyravimo lygis

Komisarui ir jo komandai buvo pristatyti mūsų žemdirbius jaudinantys klausimai ir išdėstyti argumentai. Pirmiausia – programuojamas nepriimtinas bazinės išmokos svyravimas, galintis siekti net iki 25 proc.

Bazinė išmoka yra pagrindinė BŽŪP išmoka, užtikrinanti minimalų paramos lygį žemdir­biams. Be to, ji siejama su atitin­kamais įsipareigojimais, kurie yra nustatyti GAAB (Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės) ir Valdymo reikalavimais. Lietu­vos SP nurodoma, kad 2023 m. bazinė išmoka sieks 82,62 Eur/ha. Tačiau šis dydis garantuojamas tik tuo atveju, jeigu į ją pretenduotų apie 2,6 mln. ha žemės ūkio naudmenų (2022 m. deklaruota 2,9 mln. ha). Be to, lietuviškame SP numatyta: „Jei dalyvavimas ekoschemose bus aktyvesnis nei numatyta, trūkstami ištekliai bus bent iš dalies dengiami bazinės paramos sąskaita, kadangi ekoschemos laikomos prioritetine kryptimi.“ Taigi, pinigai iš bazinės išmokos krepšelio gali būti paimami ekoschemoms finansuoti!

Ateinantį pavasarį deklaruodami pasėlius pareiškėjai tikėsis gauti 82,62 Eur/ha bazinę išmoką, tačiau ji gali siekti tik 62 Eur/ha. Tiesa, SP daroma prielaida, kad bazinė išmoka gali pasiekti ir maksimalią ribą – 103 Eur/ha. Mums šis variantas atrodo neįtikėtinas, o ŽŪM specialistai pateikti situacijos modeliavimą atsisakė. Atlikę savo skaičiavimus matome, kad tikimybė, jog išmoka gali būti mažesnė negu minėti 82 Eur/ha, yra gerokai didesnė.

Perspektyva, kad išmoka gali sumažėti 25 proc., nelabai atitinka planavimo sąvoką. ES Reglamentų 1305/2013 ir 2021/2115 atitinkamuose 39 ir 79 straipsniuose nurodoma, kad jau 20 proc. ūkininkų pajamų sumažėjimas yra tas rodiklis, kuris įjungia krizių valdymo priemones! O mūsų SP numatomas 25 proc. pajamų rėmimo sumažėjimas yra laikomas normaliu.

Dėl GAAB 1 – trimetrinių palaukių ir referencinių 2018 m. žolynų plotų

Komisaro dėmesys atkreiptas į tai, kad GAAB 1 neturi nieko bendro su palaukėmis, apsauginėmis juostomis ir pan. Lietuvoje pritaikius 3 m palaukių pagal melioracijos griovius reikalavimą, daugiamečius ž­o-lynus turėtų įsirengti ir tie, kurie jų niekuomet neturėjo, tačiau laukai ribojasi su melioracijos grioviais. Toks reikalavimas prieštarauja Reglamento nuostatoms.

Dėl referencinio daugiamečių žolynų ploto

Komisarui pateikėme grafiką, įrodantį, kad Lietuvoje daugiamečių žolynų plotai susiję tik su daugiamečių žolynų apibrėžimo, pritaikius 5 metų nesuarimo kriterijų, taikymu.

Visi prisimename, kad 2015 m. niekas nepuolė naikinti ar plėsti daugiamečių žolynų. Tiesiog ŽŪM pakeitė žolių apibrėžimą, deklaravimo sistema buvo sutvarkyta taip, kad pareiškėjai neturėjo kito pasirinkimo: net ariamoje žemėje daugiau kaip 5 m. buvę žolynai privalėjo būti deklaruojami kaip daugiametės žolės.

Žemdirbių pastangų ir argumentų dėka nuo 2023 m. daugiamečių žolynų apibrėžime atsisakoma 5 metų nesuarimo kriterijaus. Savaime suprantama, kartu turi būti perskaičiuojami 2018 metų referenciniai plotai – minusuojamos ariamojoje žemėje augintos žolės. Juk žolynų plotai pagal skirtingą apibrėžimą yra nesulyginami dydžiai. Negali būti jokių teisinių ir techninių kliūčių, kodėl negalima būtų pagal naują apibrėžimą perskaičiuoti 2018 m. referencinių plotų ir jų tiesiog užfiksuoti SP punkte 3.10.1.1.3. „Pamatinio santykio reikšmė“ (įskaitant jo skaičiavimo metodą) ir tai padaryti informuojant EK.

Dėl GAAB 4 – vandentakių apsauginių juostų

Dabar galiojantys paviršinių vandens telkinių apsaugos reikalavimai yra pakankami. Komisarui buvo pateiktos melioracijos griovių nuotraukos ir schema, akivaizdžiai įrodanti, kad laikantis šiuo metu galiojančių nacionalinių teisės aktų apsauginiai GAAB 4 atstumai ir nuo melioracijos griovių vandentakių dabar yra visiškai įgyvendinami.

Dėl GAAB 7 – kukurūzų atsėliavimo išimties būtinumo

Pasėliuose prie fermų būtina numatyti kukurūzų atsėliavimo išimtį. Lietuvoje vykdant žemės reformą pasėliai labai nutolo nuo ūkio centro. Neretai atstumai siekia ir keliasdešimt kilometrų. Kukurūzai yra daug masės išauginanti kultūra, todėl ūkiai juos augina kuo arčiau fermų, siloso tranšėjų. Lietuvos SP siūlomos išimtys nėra tinkamos. Net 1/3 kukurūzų masės pervežimas didesniu atstumu gali būti neekonomiškas, generuojantis didelius šiltnamio efektą sukeliančių emisinių dujų kiekius, gadinantis kelius ir pan. Kita SP siūloma išimtis – auginti posėlį po kukurūzų derliaus nuėmimo – tiesiog nesusipratimas Lietuvos klimato sąlygomis. Todėl ūkininkai ir prašo palikti atsėliavimo išimtį kukurūzams.

Dėl ekoschemos ariamoje žemėje

Komisaras įdėmiai klausėsi, kokia yra problemos dėl ekoschemos ariamoje žemėje esmė. Jam buvo pateikti duomenys apie Lietuvoje deklaruojamus ariamos žemės plotus.

Taip pat pateikti pavyzdžiai, iliustruojantys, kad žemdirbiai noriai dalyvauja Žalinimo programoje. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ekoschemos bus įgyvendinamos ganėtinai aktyviai – su sąlyga, jeigu rengiant įgyvendinimo taisykles neatsiras perteklinių bei nepriimtinų ūkininkams ir žemės ūkio bend­rovėms reikalavimų. Lietuviška ekoschema ariamoje žemėje susideda iš 6 gamybinių subekoschemų.

Įsivaizduokime situaciją 2023 m. pavasarį. Vyksta pasėlių deklaravimas, žemdirbiams pateikiami duomenys, kiek bus mokama už atitinkamos subekoschemos ariamoje žemėje hektarą. Jie pasirenka atitinkamas schemas ir deklaruoja.

Kas nutiks, kai bendras subekoschemų plotas viršys 1 337 992 ha? Akivaizdu: numatytas pinigų krepšelis bus dalijamas didesniam plotui, o išmoka proporcingai mažės. O jeigu deklaruotas ekoschemų plotas 30 proc. viršys numatytąjį? (Tai visai realu, nes ariamos žemės deklaruojama gerokai daugiau negu 1 337 mln. ha – 2,2 mln. ha). Suprantama, atitinkamai mažės išmokos dydis už hektarą.

Pats metas prisiminti, kad kiekvienas, norintis gauti teisę į ekoschemos ariamojoje žemėje išmoką, turės deklaruoti ne vieną, o dvi gamybines subschemas. Tai reiškia, kad plotas dar labiau „išsipūs“, o išmokos dydis dar labiau sumažės. Taip ekoschemos išmoka gali nukristi iki minimalaus dydžio, pareiškėjai bus nuvilti.

SP paliekama galimybė: ekoschemoms permesti lėšas iš bazinės išmokos krepšelio (žr. šio straipsnio pirmąjį skyrelį). Paprastai kalbant, pinigai bus perdedami iš vienos ūkininko kišenės į kitą. Ar dėl to apsidžiaugs pareiškėjai? Vargu. Veltui ne kartą prašėme ŽŪM iš anksto pamodeliuoti situaciją...

Visa tai vyks po pasėlių deklaravimo, nepriklausomai nuo žemdirbio valios. Jis savo sprendimo pakeisti nebegalės, taps planavimo sistemos įkaitu. Apie tai mūsų pokalbyje buvo informuotas už ES žemės ūkį atsakingas komisaras.

Dėl poreikio tęsti paramą pieninių veislių buliams

Išsakėme savo argumentus, kodėl, ūkininkų įsitikinimu, susietoji parama pieninių veislių buliams turi būti pratęsta. ŽŪM žemdirbių nuomonę ignoruoja nepaisant pateikiamų stiprių argumentų. Pieno ūkiai, augindami pieninius bulius, diversifikuoja savo veiklas. Tirštas mėšlas labai tinkamas panaudoti biojėgainėse. Susikūrė šioje srityje besispecializuojantys ūkiai. O kai kuriose skerdyklose pieniniai buliai sudaro daugiau kaip pusę visų skerdimų.

Tačiau štai pieninių bulių rėmimas, kuris tęsiasi nuo pat stojimo į ES, vienu mostu Lietuvoje staiga nubraukiamas. Pagal ES taikomą praktiką tokio pobūdžio sprendimai, kurie veikia didelį ūkių skaičių, net ir esant svarioms priežastims, negali būti daromi be pereinamojo laikotarpio. Tačiau nėra nei svarių priežasčių, nei pereinamojo laikotarpio.

Dėl mėšlo tvarkymo ekoschemos

Mėšlo tvarkymo ekoschema buvo atmesta anoniminių EK Aplinkos generalinio direktorato ekspertų. Paprašėme su tais ekspertais šia tema suorganizuoti bendras diskusijas.

Dėl precizinio ūkininkavimo ekoschemos būtinumo

Dėl precizinio ūkininkavimo ekoschemos įtraukimo į planą – priminėme žemdirbių prašymą ir komisaro rekomendacijas, išsakytas jam lankantis Vilniuje (š. m. balandžio 27 d. – red.).

Dėl pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos

Galiausiai komisaras buvo mūsų informuotas, kad Lietuvoje planuojama atsisakyti pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos dėl taikomų pasenusių referencinių rodiklių. Reglamento 2021/2115 23 (2) str. valstybėms narėms, taikiusioms istoriniu modeliu pagrįstą vieningos išmokos schemą, nuo 2023 m. leidžiama pereiti prie išmokų už hektarą sistemos. Prašėme sudaryti galimybę atitinkamai pakoreguoti ir pereinamojo laikotarpio nacionalinės paramos referencinius dydžius, kad jie atitiktų dabartinę situaciją, parama būtų tikslingesnė ir efektyvesnė. Priešingu atveju valstybėms narėms ir vėl būtų taikomi dvigubi standartai su galimo diskriminavimo požymiais.

Komisaras labai įdėmiai išklausė kiekvieno punkto argumentus, aktyviai dalyvavo pokalbyje, tikslinosi jam neaiškius momentus. Esame tikri, kad mūsų problemos buvo suprastos. Lieka tikėtis, kad mūsų ŽŪM derybininkams jos taip pat suprantamos, ir jie sugebės išaiškinti lietuviško žemės ūkio subtilybes savo kolegoms iš Europos Komisijos Žemės ūkio direktorato.

Eimantas PRANAUSKAS

LŽŪBA prezidentas,

Jovita MOTIEJŪNIENĖ

LŪS patarėja žemės ūkio politikos klausimais

Susijusios temos - skaitykite: Janusz Wojciechowski, strateginis planas, bazinės išmokos, ekoschemos