Kai tradicijos susitinka su technologijomis

Jau šeštus metus iš eilės vykstantis forumas šiemet sulaukė daugiau nei 400 svečių ir daugiau nei 60 prelegentų tiek iš Lietuvos, tiek iš visos Europos. Kaip ir kasmet, renginys subūrė svarbiausių sektoriui institucijų vadovus, sprendimų priėmėjus, verslo lyderius ir nevyriausybinių organizacijų atstovus į dieną, kupiną išsamių diskusijų apie agromaisto sektoriaus ateitį.

Renginį atidarė Seimo Pirmininkas Juozas Olekas. Jis savo sveikinimo kalboje pabrėžė, kad į forumą dalyviai susirinko aptarti naujausių sektoriaus tendencijų ir ieškoti inovatyvių sprendimų, kaip ateityje gyvens žemdirbiai, kaip vystysis maisto pramonė ir kaip užtikrinsime saugią maisto ateitį visiems. Seimo Pirmininkas padėkos raštais pagerbė žemės ūkio ir maisto sektoriaus lyderius, kuriančius ir diegiančius inovacijas.

Už jaunimo skatinimą ūkininkauti, moterų verslumo skatinimą žemės ūkyje, inovacijų diegimą ir dalyvavimą įvairiose inovatyviose iniciatyvose bei aktyvų žemės ūkio ir kaimiškų vietovių verslumo garsinimą apdovanojimas įteiktas Paulinos ir Aivaro Jonučių pieno ūkiui.

Apdovanojimas už regeneracinės žemdirbystės standartų kūrimą, bioekonomikos skatinimą ir Baltijos regiono lyderystę, kuriant inovacijas ekologiniuose ūkiuose, įteiktas Nielsui Peteriui Pretzmannui, „Farmers Circle“ įkūrėjui.

Galiausiai už aktyvų dalyvavimą tarptautiniuose bandomuosiuose projektuose, inovacijų diegimo iniciatyvas Lietuvos maisto ir gėrimų sektoriuje bei glaudų bendradarbiavimą su agromaisto inovacijų ekosistema apdovanota įmonės „Birštono mineraliniai vandenys“ direktorė Aistė Miliūtė.

„AgroMaisto forumo“ programa ekosistemą nagrinėjo įvairiais pjūviais. Čia dalyviai galėjo dalyvauti pokalbiuose apie gyvąsias laboratorijas, socialines inovacijas ir baltymų transformaciją, anglies kreditus, investicijas ir daug kitų temų. Forumą pradėjo politinė diskusija apie Europos maisto saugumo stiprinimą per inovacijas, politikos priemones ir investicijas. Diskusijoje aiškiai nuskambėjo, kad ūkininkams šiandien svarbiausia – stabilumas, mažesnė biurokratija ir realiai prieinami sprendimai, mažinantys sąnaudas.

Ekspertai pabrėžė, kad geopolitinis spaudimas ir klimato kaitos rizikos dar labiau išryškina poreikį turėti paprastesnes ir aiškesnes taisykles, mažiau patikrų, daugiau lankstumo ir greitesnį inovacijų diegimą ūkiuose. Lietuvai svarbu užsitikrinti tvarią Europos Sąjungos (ES) paramą 2028–2034 m. biudžete, stiprinti energijos efektyvumą, skatinti skaitmenizaciją ir investicijas į technologijas, kurios mažina rizikas bei didina derlingumą. Ūkininkams tai reiškia aiškų politinį signalą: maisto gamyba tampa strateginiu prioritetu Europoje, o artimiausiais metais taisyklės bei paramos priemonės bus orientuotos į praktinį palengvinimą, o ne papildomus reikalavimus.

Diskusijoje apie investicijų į žemės ūkį svarbą dalyvavęs Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Bronis Ropė akcentavo, kad vienas iš komiteto akiratyje esančių klausimų, kaip padėti žemės ūkio sektoriui kurti daugiau pridėtinės vertės.

„Norime, kad mūsų žemės ūkis būtų pasiruošęs priimti investicijas ir taptų labiau konkurencingas kitų ES šalių kontekste. Siekiame, kad Lietuvoje daugiau perdirbtume produkcijos, o mažiau išvežtumėme žaliavos, nes, pavyzdžiui, grūdų gaminame kelis kartus daugiau, nei jų suvartojame, tad didžiąją dalį jų išvežame. Turime padėti pramonei gaminti iš jų produktus ir jau juos eksportuoti, taip sukuriant didesnę pridėtinę vertę“, – kalbėjo KRK pirmininkas.

Ambiciją kurti didesnę pridėtinę vertę Lietuvoje išreiškė ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius: „Mūsų šalis turi stiprią žaliavų bazę ir profesionalius perdirbėjus, tačiau vis dar daug eksportuojame žaliavų. Tai reiškia, kad didelė pridėtinės vertės dalis sukuriama jau nebe Lietuvoje“, – sakė LPK prezidentas. Pasak jo, norint judėti į priekį, Lietuvoje reikėtų gaminti daugiau galutinių produktų, investuoti į technologijas ir maisto inovacijas, užtikrinti konkurencingą elektros kainą pramonei, stiprinti regionus, kuriuose maisto pramonė kuria stabilias darbo vietas, ir turėti aiškią, nuoseklią valstybės politiką visai agromaisto grandinei.

Daiva Jakaitė, Europos Parlamento biuro Lietuvoje vadovė, „AgroMaisto forume“ pristatė, kad ES institucijos pasiekė susitarimą dėl bendrosios žemės ūkio politikos supaprastinimo. Naujovės apima mažesnę administracinę naštą, retesnes patikras (ne dažniau kaip kartą per metus), supaprastintus ekologinių ūkių reikalavimus ir galimybę išlaikyti žemės dirbamumo statusą be papildomo arimo. Smulkiesiems ūkininkams parama didinama iki 3 000 Eur, o verslo plėtros išmoka – iki 75 000 Eur. Susitarimas dar turi būti patvirtintas Europos Parlamente ir ES Taryboje, o naujos taisyklės įsigalios nuo 2026 m. sausio 1 d.

Atsakymo į klausimą, kaip viešosios ir privačios investicijos gali pagreitinti inovacijų diegimą visais lygmenimis, ieškojo ir diskusijoje dalyvavęs AB „Kauno grūdai“ generalinis direktorius Andrius Pranckevičius. Diskusijoje aptartos įvairios investicijos: nuo pažangiausių technologijų, primenančių kosmines, iki jau laiko patikrintų.

„Kai kurios investicijos yra labai pažangios ir modernios. Mūsų įmonėje tikrai turime daugybę robotų, automatizavimo sprendimų ir programinių įrangų, kurios padeda sekti duomenis realiu laiku, tad kiekvieną sekundę žinome, kas ir kaip vyksta mūsų linijose. Šia prasme galime sutikti, kad turime ir tam tikrų kosminių investicijų. Bet didelė dalis investicijų yra senos geros investicijos. Su kolegomis kaip tik ir diskutavome, kad tos senos geros investicijos neretai yra geriau už kažką naujo ir labai rizikingo. Svarbiausia ir mums, ir visam sektoriui išlikti pažangiems, stebėti, kas vyksta pasaulyje, domėtis tiek naujais dalykais, tiek ir tuo, ką galima šiek tiek patvarkyti jau egzistuojančiuose sprendimuose“, – skirtingų tipų investicijų svarbą akcentavo A. Pranckevičius.

„AgroMaisto forumo“ organizatorė Kristina Šermukšnytė apibendrino, kad, kaip ir kasmet, susirinko svarbiausi agromaisto sektoriaus lyderiai: „Telkti ekosistemą, burti žmones bendriems pokalbiams, diskusijoms, naujoms pažintims, stiprinti Lietuvos agromaisto sektoriaus ryšius su užsienio partneriais ir yra AgriFood Lithuania kasmet organizuojamo renginio tikslas. Šių metų forumas dar kartą patvirtino, kad svarbiausia – žmonės. Susitikti, kalbėtis, išgirsti skirtingas nuomones, ir svarbiausia – nors ir nedideliais žingsneliais judėti į priekį, imtis veiksmų, spręsti iššūkius, kurti naujoves ir toliau kalbėtis.“

„AgroMaisto forumas 2025“ dar kartą patvirtino, kad Lietuvos ir Europos agromaisto sektorius yra pasirengęs pokyčiams, o pažangių sprendimų paieška tampa ne pasirinkimu, bet būtinybe. Renginys ne tik sustiprino sektoriaus dalyvių tarpusavio ryšius, bet ir paskatino naujas partnerystes, idėjas bei iniciatyvas, kurios, tikėtina, taps ateities proveržio pagrindu. Organizatoriai viliasi, kad forumo metu užsimezgusios diskusijos virs konkrečiais veiksmais, o „AgroMaisto forumas“ ir toliau išliks svarbia susitikimo ir krypties formavimo platforma visam sektoriui.

VšĮ „AgriFood Lithuania DIH“ fotoinformacija