Kaimo reikalų komitetas siūlo leisti pratęsti paveldėtus medžioklės leidimus

„(Siūlome – BNS) tais atvejais, kai įpėdinių palikimas atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo, šio įstatymo pirmo straipsnio trečioje dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas pateikti prašymą išduoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete yra taikomas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos“, – komiteto metu teigė Kaimo reikalų komiteto pirmininko padėjėja Simantė Kairienė.

Šiam pasiūlymui komitetas pritarė vienbalsiai. 

Šią idėją pasiūlęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša pabrėžė, kad šiuo siūlymu nėra kalbama apie naujo leidimo išdavimą jį paveldėjusiam asmeniui.

„Čia mes kalbame apie leidimo pratęsimą tuo atveju jei leidimas galioja tarkim dešimties metų vykmečiui ir įvyko mirtis ir jeigu teisėtas paveldėtojas per tris mėnesius kreipėsi nuo paveldėjimo fakto fiksavimo, jis gali prasitęsti, bet kita dalis kalba apie naujo leidimo išdavimą, ką ir Teisės departamento išvada sako, kad turi būti apibrėžta ta dalis, kada leidimas naujai išduodamas“, – komiteto metu sakė L. Daukša. 

„Tokiu atveju mes sureguliuotumėm santykius iki tol iškilusių problemų fizinių asmenų mirties ir plotų (naudojimo – BNS) tęstinumo“, – pridūrė jis.

Tuo metu Seimo Privatinės teisės skyriaus patarėjas Saulius Švedas sakė, kad tokiu patobulinimu būtų keičiama įstatymo pakeitimo esmė. 

„Ir iš vis klausimas mums kelia abejonių, ar galima čia šiuo atveju kalbėti apie leidimo pratęsimą įpėdiniui, nes pagal galiojantį Medžioklės įstatymą yra nustatyta, kad pagal teisinį reguliavimą leidimas pratęsiamas tam asmeniui, kuriam jis yra išduotas, tai kaip galėtų būti leidimas pratęsiamas jeigu jis išduotas mirusiam asmeniui“, – teigė S. Švedas. 

Ministrų kabinetas rugsėjį pritarė Aplinkos ministerijos išvadai nepritarti medžioklės leidimo paveldėjimą numatančioms Seimo nario, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ frakcijos atstovo Kęstučio Mažeikos inicijuotoms Medžioklės įstatymo pataisoms. 

Pakeitimais siūlyta, kad mirus medžioklės ploto savininkui, jo plotuose būtų leidžiama be konkurso medžioti visiems įpėdiniams, jeigu jie atitiktų medžiotojų reikalavimus. 

Anot ministerijos išvados, nėra aiškios kai kurios Seimo narių parengtų Medžioklės įstatymo pataisų nuostatos, pavyzdžiui, ar paveldėtojui užtenka turėti tik medžiotojo bilietą, ar jis turi atitikti visus įstatymo reikalavimus.

Be to, ministerijos teigimu, išduodant leidimą be konkurso į valstybės biudžetą būtų surinkta mažiau mokesčių už sumedžiotus gyvūnus, o tai apribotų galimybes finansuoti įstatyme numatytas priemones. 

Rugpjūtį Aplinkos ministerija siūlė nuo 2025 metų sausio taikyti kitą mirusio medžioklės plotų naudotojo teisių perėmimo variantą: leidimas medžioti be konkurso būtų išduodamas tik vienam įpėdiniui pagal visų įpėdinių rašytinį susitarimą.

Seimo narys K. Mažeika rugpjūtį taip pat teigė pritariantis pozicijai, jog medžioklės teisę paveldėtų tik vienas įpėdinis, o ne daugiau, nes, pasak jo, tai neleistų skaidyti privačių medžioklės plotų. Dabar toks plotas negali būti mažesnis negu 1 tūkst. hektarų.

Autorė Goda Vileikytė /  BNS