Columbus +0,7 °C Debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024
Columbus +0,7 °C Debesuota
Šeštadienis, 21 Grd 2024

Kaimo turizmas meta iššūkį pajūriui

2017/03/16


Jolanta KAŽEMĖKAITYTĖ „ŪP“ korespondentė

Lietuvoje – 661 kaimo turizmo sodyba. Didžiumos jų – net 412-kos – savininkai priklauso Lietuvos kaimo turizmo asociacijai (LKTA), ji įkurta prieš 20 metų. „Esame kaip šeima. Dalydamiesi patirtimi sumažiname energijos kaštus tikslui pasiekti. Tasai tikslas – kad kuo daugiau žmonių poilsiautų Lietuvos kaime mėgaudamiesi gamta, natūraliu maistu“, – sako LKTA asociacijos prezidentas Linas Žabaliūnas. Kad tikslo siekį lydi sėkmė, byloja statistiniai duomenys. Pastaraisiais metais šalies kaimo turizmo sodybose daugėja poilsiautojų. Antai pernai jose lankėsi 318 tūkst. žmonių, arba 4,8 proc. daugiau nei 2015 m. Šį šuolį labiausiai lemia ne užsienio, o mūsų šalies turistai. Galbūt Lietuvos statistikos departamentas klysta – nejaugi, kai dėl emigracijos šalyje mažėja gyventojų, gali jų daugėti kaimo turizmo sodybose?

Tautiečiai atranda gimtinės gėrį „Vis daugiau Lietuvos gyventojų keliauja po ją. Užuot tūnoję „Akropolyje“, jie nori susipažinti su gimtosios šalies istoriniais, kultūriniais, gamtos objektais, kulinariniu paveldu, tad apsistoja kaimo turizmo sodybose“, – abejones išsklaido LKTA vadovas L. Žabaliūnas. Pasak jo, Lietuvos kaimo turizmo sodybose daugėja ir tautiečių emigrantų. Jie, susiruošę atostogauti gimtinėje, internetu užsisako kaimo turizmo sodybą ir į ją dažnai atvyksta nė neužsukę pas artimuosius. Tokie poilsiautojai tėvus, kitus giminaičius pasikviečia į sodybą, išvengdami grūsties jų namuose. Į emigrantus orientuojasi daugelio kaimo turizmo sodybų šeimininkai. Jie naudojasi šalių, kuriose daug mūsų tautiečių, reklaminėmis internetinių svetainių galimybėmis“, – aiškina L. Žabaliūnas.

Svarbu ir oras, ir kokybė Daugelyje šalies kaimo turizmo sodybų sezonas trunka ištisus metus. Intensyviausias, žinoma, esti vasarą – atostogų metą. Tačiau ir vasara vasarai nelygi. Kai dangų dažnai temdo lietaus debesys, aptemsta ir kaimo turizmo sodybų šeimininkų veidai – jie iš patirties žino, jog poilsiautojų sulauks mažiau. Tačiau to neatsitiko pernykštę vasarą, kai ne visi jos mėnesiai (dėl prastų orų) buvo palankūs poilsiauti šalyje. Pernai kaimo turizmo sodybose lankytojų buvo daugiau nei 2015 m., kai vasara buvo šiltesnė ir nelietinga. Tai labai džiugina LKTA vadovą L. Žabaliūną: „Vadinasi, dirbame tinkama linkme. Jei pernykštės vasaros oras būtų buvęs geresnis, dar daugiau lankytojų būtume sulaukę.“ Pastaraisiais metais stabilizavosi kaimo turizmo sodybų skaičius – jų beveik nedaugėja, juolab nemažėja. Dabartinis kaimo turizmo sodybų kiekis atitinka rinkos poreikius. „Dabar kaimo turizmo plėtrą vykdysime dar didesnį dėmesį kreipdami į paslaugų kokybę“, – patikina L. Žabaliūnas. Pasak jo, daugės aukštesnės kategorijos – keturių ir penkių, mažės vieno ir dviejų gandrų sodybų. Juk vartotojai ieško kokybiškos paslaugos.

Asociacijos nariai ja pasitiki Pernai LKTA priklausė 397, šįmet priklauso 412 narių. Tai sudaro beveik du trečdalius, arba 62,5 proc., šalies kaimo turizmo sektoriaus. Estija ir Latvija panašios į Lietuvą pagal kaimo turizmo asocijuotų narių kiekį. Tačiau kitose šalyse jų beveik tris kartus mažiau. Europos Sąjungos šalyse asocijuoti kaimo turizmo nariai vidutiniškai sudaro 22 proc. sektoriaus. Kodėl Lietuvoje šis rodiklis gerokai didesnis? „Matyt, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos nariai ja pasitiki“, – svarsto L. Žabaliūnas, patvirtindamas, jog reta asociacija gali pasigirti tokiu geru rodikliu. Viena iš priežasčių, kodėl LKTA gretos gausios, – kad jos nariai kvalifikaciją kelia mokymuose, juos rengia L. Žabaliūnas su kitais 6 asociacijos darbuotojais. Neseniai rajonuose prasidėjo pavasarinis mokymų ciklas, jis truks iki balandžio vidurio. „Mokymuose asociacijos nariai supažindinami su klientų rezervavimo sistema, apskaita, rinkodara, gauna kitų žinių, padarančių darbą lengvesnį“, – dėl gausaus LKTA narių skaičiaus „teisinasi“ L. Žabaliūnas, nutylėdamas apie savo nuopelnus stiprinant Lietuvos kaimo turizmo sektorių ir populiarinant jį Lietuvoje bei visame pasaulyje.

Gegužę – atvirų durų dienos Naujasis kaimo turizmo sezonas startuos gegužės 20 d. Jo pradžia bus paskelbta tradicinėje LKTA narių šventėje, šįkart ji vyks vienoje iš Klaipėdos rajono kaimo turizmo sodybų. L. Žabaliūnas praneša apie vienas iš artimiausių žingsnių populiarinant kaimo turizmą Lietuvoje: „Netrukus po naujojo kaimo turizmo sezono atidarymo, gegužės 27–28 dienomis, surengsime atvirų durų dieną – plačiąją visuomenę pakviesime apsilankyti kaimo turizmo sodybose ir susipažinti su jose teikiamomis paslaugomis, o ūkiuose miesto vaikai galės pamatyti, kaip karvytės ir kiti naminiai gyvūnai gyvena, susipažinti su žemės ūkio darbais. Sąrašą sodybų, kurios kvies į atvirų durų dienas, skelbsime LKTA internetinėje svetainėje www. atostogos kaime.lt ir „Ūkininko patarėjuje“. Tą patį savaitgalį, kaip ir Lietuvoje, atvirų durų dienos vyks ir Latvijos kaimo turizmo sodybose. „Tokias atvirų durų dienas rengiame užsikrėtę latvių pavyzdžiu. Jie jas organizuoja ketvirtus metus. Mūsų siekis – kad atvirų durų dienos tą patį savaitgalį vyktų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje“, – sako L. Žabaliūnas, pridurdamas, jog šias kaimynines valstybes sieja panašus asocijuotų kaimo turizmo narių rodiklis – apie 62 proc. Visose išvystyta kaimo turizmo infrastruktūra, tačiau lietuviai, latviai, estai vis tiek važiuoja į kaimyninių šalių sodybas.

Daugiausia turistų – kai šilta Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tarp 318 tūkst. žmonių, pernai apsilankiusių Lietuvos kaimo turizmo sodybose, 29,4 tūkst., arba 9,3 proc., yra užsieniečiai. Daugiausia jų buvo iš Lenkijos (5,7 tūkst.), Rusijos ir Vokietijos (po 4,9 tūkst.), Latvijos (3,5 tūkst.), Baltarusijos (2,2 tūkst.), Estijos (1,3 tūkst.), Suomijos (1,1 tūkst.), Prancūzijos (700), JAV (600), Švedijos (400), kitų šalių (3,7 tūkst.). Daugiausia poilsiautojų pernai buvo Vilniaus (27 proc.), Alytaus (16 proc.), Kauno (15 proc.), Utenos (13 proc.) apskričių kaimo turizmo sodybose. Populiariausi mėnesiai poilsiauti jose buvo liepa ir rugpjūtis. Gegužę šalies kaimo turizmo sodybose poilsiavo 10,2 proc., birželį – 12,2 proc., liepą – 13,6 proc., rugpjūtį – 13,8 proc., rugsėjį – 10,4 proc. visų jose pernai apsilankiusių turistų. Kitais mėnesiais – perpus mažiau nei minėtais mėnesiais. Vidutinė poilsio kaimo turizmo sodybose trukmė buvo 1,91 nakvynės. Viena nakvynė vidutiniškai kainavo nuo 9,99 iki 15,96 Eur. Lietuvos gyventojui ji vidutiniškai atsiėjo 12,83 Eur, užsieniečiui – 19,54 Eur. Dauguma turistų atvykdavo savaitgaliais. Pastarieji faktai verčia klausti, ar daugumoje Lietuvos kaimo turizmo sodybų nėra lankomasi tik per čia organizuotas šeimos ar įmonių šventes, kitus renginius?

Proga papildomai pailsėti Pasak L. Žabaliūno, iš tiesų daugelyje kaimo turizmo sodybų savaitgaliais vyksta vestuvės, kitos šventės. Tačiau ir daugelis šalies gyventojų ramų arba aktyvų poilsį jose sieja su savaitgaliu. „Daugeliui Lietuvos gyventojų poilsis kaime – tai papildomos atostogos savaitgalį. Pagrindinės atostogos jiems – pajūris. Tačiau netrūksta žmonių, kurie visai vasarai išsiruošia į kaimo turizmo sodybą. Pastaraisiais metais daugėja žmonių, kurie į kaimo turizmo sodybas važiuoja ilsėtis“, – pastebi L. Žabaliūnas. Paklaustas, ar greta kaimo turizmo sodybų gyvenantys žmonės nesiskundžia iš jų sklindančiu triukšmu, ypač kai jose vyksta pobūviai, paaiškina, jog LKTA nariai supažindinti su taisyklėmis, neleidžiančiomis pažeisti aplinkinių gyventojų interesų. Su jomis jie turi supažindinti ir klientus. Kai LKTA vadovybė gauna du raštiškus nusiskundimus dėl tos pačios sodybos, vyksta į ją tirti padėties. Ištyrusi gali arba patarti sodybos šeimininkui, kaip suvaldyti situaciją, kai klientai triukšmauja, arba sumažinti sodybos kategoriją, pavyzdžiui, nuo keturių gandrų iki trijų. LKTA darbuotojai nė negavę skundų kasmet apsilanko šimto savo narių sodybose, kad peržiūrėtų jų kategorijas.

Telkia ir gražina Lietuvą Kai L. Žabaliūnas atvyko į Juodonis, Rokiškio r., norėdamas apsilankyti Broniaus Juzelskio sodyboje, jį nustebino kaimo vaizdas – prie visų namų plevėsavo vėliavos, nors, atrodytų, progos tam nebuvo – eilinė, ne valstybinės šventės diena. „Pasirodo, visas kaimas išsikelia vėliavas, kitaip pasipuošia, pavyzdžiui, arkas padaro, kai pas Bronių vyksta renginys. Visas kaimas džiaugiasi pas Bronių vykstančia švente, talkina jam! Smagu, kad kaimo turizmo veikla galima gražinti Lietuvą“, – džiaugiasi L. Žabaliūnas apibendrindamas, kad kaimo turizmo sodybos virto kaimų kultūros židiniais. Jose vyksta dailininkų plenerai, amatų dienos, pris­tatomas kulinarinis paveldas. Dauguma – 70 proc. – LKTA priklausančių sodybų orientuotos į ramų arba aktyvų poilsį arba į šeimos šventes. Likusiose sodybose galima tikėtis įvairių sveikatingumo paslaugų, pavyzdžiui, pirtininkystės, arba jose vyksta verslo renginiai, šeimos ar vienų vaikų stovyklos, arba galima susipažinti su kulinariniu paveldu, amatais, agroverslu, tausojančiu požiūriu į gamtą.

Poilsiautojus traukia ežerai L. Žabaliūnas viliasi, kad rasis daugiau ūkininkų, sutinkančių lankytojus supažindinti su agroverslu – priimti juos į savo ūkius, kad pamatytų, kaip auginami naminiai gyvūnai, daržovės, javai, gaminama žemės ūkio produkcija. Tokie smalsuoliai apsigyventi galėtų greta esančiose kaimo turizmo sodybose. Daugiausia kaimo turizmo sodybų pernai buvo Trakų (47), Zarasų (41), Lazdijų (39), Utenos (37), Ignalinos ir Molėtų (po 35), Klaipėdos ir Plungės (po 32), Varėnos (28) rajonų savivaldybėse. Kaip apskritys pernai atrodė pagal kaimo turizmo sodybų (s.) ir vietų (v.) jose skaičių? Daugiausia šių sodybų buvo Utenos (169 s., 2 368 v.), Vilniaus (126 s., 3 554 v.), Alytaus (95 s., 2 315 v.), Kauno (75 s., 1 945 v.), Klaipėdos (64 s., 1 259 v.), Telšių (42 s., 952 v.), Marijampolės (31 s., 761 v.), Panevėžio (24 s., 610 v.), Šiaulių (19 s., 605 v.), Tauragės (13 s., 242 v.) savivaldybėse. Dažniausiai poilsiautojai renkasi prie ežerų esančias sodybas.

Autorės nuotrauka

Dalintis