Kaimo žmogui gauti pensiją – lyg bėgti šokant per barjerus

Kai kurie pensinio amžiaus ir neįgalūs žmonės, ypač gyvenantys kaimiškosiose vietovėse, patiria įvairių sunkumų dėl to, kad atsiimti pensijos turi vykti į paštą arba ieškoti bankomatų. Ne visi įstengia atkakti iki jų arba į banką, kai pasibaigia banko kortelės galiojimo terminas.

Toli nuo žmonių

Praėjo laikai, kai pensija visiems ją gaunantiesiems galėjo būti atnešama į namus. Dabar dauguma šalies žmonių, kuriems paskirta pensija, ją pasiima iš bankomato. Mat „Sodra“ pensijas perveda į jų asmenines sąskaitas banke.

Kaip „Ūkininko patarėją“ informavo „Sodros“ komunikacijos vadovas Saulius Jarmalis, dabar pensijos į namus gali būti atnešamos trimis pagrindiniais atvejais: kai jas gaunantieji yra 80 metų ir vyresni, jei jų neįgalumas ne mažesnis nei 75 proc. ir jei jie gyvena ne arčiau nei už 50 km nuo vietos, kurioje yra bankomatas ar paštas.

„Niekas nesistengia, kad žmogui būtų geriau“, – apgailestavo Aušra Simokaitienė iš Veršių kaimo Šakių rajone, turėdama omenyje bejėgius senus kaimo žmones, kuriems pasiekti tolimus bankomatus ar bankus, – neįmanoma misija. Pasak moters, nemažai vyresnio amžiaus kaimuose gyvenančių žmonių net nesupranta pinigų pasiėmimo iš bankomatų sistemos. O vietos paštai juk panaikinti.

„Ką daryti elektronine bankininkyste nemokančiam naudotis žmogui, ypač senam ir sunkiai vaikštančiam, kai pasibaigia jo banko kortelės galiojimo terminas? Kaip ją pasikeisti, jei bankas – toli? Pavyzdžiui, mes, Veršių kaimo gyventojai, pasiimti naujos banko kortelės turime vykti už 50 km į banką Kaune ar Marijampolėje. Nes Šakiuose yra tik vieno banko skyrius ir jis tik pusę dienos priima klientus, kurie iš anksto užsiregistravę“, – sakė A. Simokaitienė.

Netrūksta painiavos

Šakių rajono vienkiemyje gyvenanti Agota (vardas pakeistas) sakė pensiją gaunanti 25 metus. Daugiau nei 20 metų jos atsiimti vykdavo į Kaune esantį Vilniaus banką, vėliau tapusį SEB, ir kaskart susimokėdavo už paslaugą išduodant grynuosius pinigus. Šis mokestis nuolat didėjo. Kai nuo praėjusių metų pradžios moteris už banke pasiimamą 320 eurų pensiją kaskart privalėjo sumokėti po 6 eurus, ji, kaip aiškino, buvo priversta paprašyti banko kortelės, kad galėtų pensiją pasiimti iš bankomato. Jo lig tol vengė, kaip ir daugelis vyresnio amžiaus žmonių. Tad apie metus Agota pensiją pasiima Šakiuose, nes šis miestas truputį arčiau nei Kaunas. Jos vienkiemį nuo abiejų miestų skiria maždaug 35 km. Sunkiai vaikštančią moterį prie bankomato ne už dyką nuveža kaimynas. Kadangi ji nepasitiki savo geba naudotis bankomatu, iš jo pensiją „iškrapšto“ kaimynas.

„Buvo paskelbta, kad šįmet šalyje pensijos padidės 30 eurų. Vadinasi, mano pensija bus 350 eurų, tačiau gaunu 10 eurų mažesnę, – guodėsi Agota. – Bankomatas kiekvieną mėnesį man duoda ne 350 eurų, o tik 340 eurų. Ir čekiuose, – juos saugau, – parašyta, kad tik tiek bankomatas man duoda.“ Ji teigė matanti, jog bankomato ekranas kaskart rodo, kad sąskaitoje yra apie 350 eurų, tačiau jis visada duoda tik 340 eurų.

Agota sakė ilgai laukusi, kol bankomatas „grąžins“ pinigus, kurie susikaupė kas mėnesį atskaičiavus banko kortelės naudojimo mokestį, tačiau taip ir nesulaukė.

Bankai keičia sąlygas

„SEB banko darbuotoja, beveik prieš metus man išduodama kortelę sakė, jog, kai naudosiuosi bankomatu, kas mėnesį iš mano sąskaitos atskaičiuos tik eurą ir kelis centus. Tačiau atskaičiuojama net 10 eurų“, – „Ūkininko patarėjui“ pasakojo Agota.

Kai ji pabandė sužinoti, kodėl bankomatas jai duoda tik 340 eurų dydžio pensiją, o ne 350 eurų, iškart apėmė neviltis. Mat iš pradžių nesėkmingai skambino „Sodrai“. Pasak Agotos, niekas ilgai neatsiliepė, o ji nesuprato telefono ragelyje girdimų atsakiklio komandų, kokius skaičius spausti vienu, o kokius – kitu rūpimu klausimu. Be to, esą atsakiklis įspėdavo, jog skambutis kainuos 2 eurus.

SEB banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, jog su Šakių r. gyventoja Agota susijusį nesupratimą galėjo lemti pasikeitusios banko paslaugų teikimo sąlygos.

„Anksčiau klientams, kurie turi mokėjimo kortelę, susietą su sąskaita, į kurią pervedama pensija, nebuvo taikomas mokėjimo kortelės naudojimo įkainis ir suteikiamas nemokamas grynųjų iki 500 eurų išsigryninimo limitas. Tuo metu banko konsultantai suteikdavo klientams šią aktualią informaciją, – aiškino ji. – SEB bankas pernai rudenį laiškais ir SMS žinutėmis informavo klientus, kad baigs galioti iki tol taikyti įkainiai, rekomendavo, norint išlaikyti turėtas naudas ir nemokamai naudotis papildomomis paslaugomis, pasirinkti paslaugų planą. Informacija klientams buvo siunčiama likus 2 mėnesiams iki pokyčiams įsigaliojant. Nepasirinkusiesiems paslaugų plano buvo pradėti taikyti standartiniai mokėjimo kortelių ir grynųjų pinigų paėmimo mokesčiai.“

Jau atskaičiuoja mažiau

Pasak SEB atstovės, klientams, kurie naudojasi debeto mokėjimo kortele, bet neturi pasirinkę paslaugų plano, gryninant pinigus bankomate taikomas 0,8 proc. (mažiausiai 1 euro) grynųjų pinigų paėmimo mokestis. Pavyzdžiui, išsigryninus 200 eurų, taikomas 1,6 euro mokestis. Bet to, naudojantis su paslaugų planu nesusieta debeto kortele, taikomas 0,7 euro už mėnesį kortelės naudojimo mokestis.

Kadangi Agota praėjusių metų rudenį nepasirinko paslaugų plano, iš jos pensijos, kai ji paimama iš bankomato, bankas per mėnesį atskaičiuodavo 3,42 euro.

Moteris „Ūkininko patarėjui“ tvirtino pernai negavusi iš banko jokio pranešimo pasirinkti paslaugų planą. Galbūt jį gavo, bet nelabai suprato, ką reiškia banko siūlymas, jei kartą, kaip atrodė moteriai, jis pasirinktas: mokėjimo kortelė gauta ir ja naudojamasi.

Ne taip seniai SEB banko atstovė, kalbėdama su Agota telefonu, pasiūlė jai naudotis paslaugų planu „Senjoras“. Kadangi Agota jau naudojasi, iš pensijos pasiimant ją iš bankomato kas mėnesį atskaičiuojama tik 70 centų.

„Gyventojai, sulaukę Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus, gali už fiksuotą mėnesio mokestį (0,7 euro) naudotis paslaugų planu „Senjoras“ ir per mėnesį nemokamai pasiimti iki 550 eurų grynųjų, nemokamai naudotis debeto kortele, pervesti pinigus internetu ar mobiliąja programėle“, – tvirtino SEB atstovė I. Dauguvietytė-Daskevičienė.

Begalė neaiškumų

Prieš kelias dienas Agota vėl sutrikusi kreipėsi į „Ūkininko patarėją“, teigdama, jog bankomatas vis tiek duoda mažesnę pensiją, nei jai priklauso. Paaiškėjo, jog pensiją ji ima iš „Luminor“ bankomato. Mat Šakiuose nėra SEB bankomato. Galbūt, kai pinigai laikomi viename banke, o paimami iš kito banko bankomato, reikia mokėti?

„Mūsų bankas neima ir negauna jokio komisinio mokesčio, jei jo bankomate atliekama operacija, naudojant kito banko išduotą mokėjimo kortelę, – „Ūkininko patarėją“ patikino „Luminor“ banko komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė, o paklausta, ar galima telefonu paprašyti atidaryti banko sąskaitą, tęsė: – Siekiant užkirsti kelią bet kokiai sukčiavimo galimybei, banko sąskaitos telefonu nėra atidaromos. Tačiau, kad klientui būtų patogu, sąskaitą „Luminor“ banke žmogus gali atsidaryti nuotoliniu būdu, tam reikia turėti internetą ir kvalifikuotą autentifikavimo priemonę.“

Labiau gilinantis, kodėl Agotai, jos nuomone, bankomatas „duoda“ per mažai pinigų, tapo aišku, kad moters pensija buvo padidinta ne 30, o tik 25 eurais.

Lietuva – ne vien didmiesčiai

Ar garbaus amžiaus žmonių bėdos, susijusios su pensija ir temdančios jų nuotaiką, net trikdančios sveikatą, yra žinomos „Sodrai“? Kodėl pensija negalėtų būti pristatoma į namus visiems, kurie to nori?

„Lietuvoje beveik trečdalis visų pensijų pristatoma į namus. Jeigu pensininkui suėjo 80 metų, jeigu jis turi neįgalumą ir jeigu finansinės paslaugos jo gyvenamojoje vietovėje yra sunkiai prieinamos, jis turi teisę pasirinkti, kaip gauti pensiją: į namus, pašte ar į banko kortelę. Nė vienas būdas žmogui nieko nekainuoja. Vis dėlto, jeigu žmogus neatitinka nė vieno iš šių kriterijų, tuomet pensija pervedama į asmens sąskaitą. Vertinant tai, kad daugiausia senjorų, gaunančių pensijas (tarp jų ir į namus), yra Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje – miestuose, kur yra ir bankomatų, ir kortelėmis galima atsiskaityti iš esmės visur, šiokie tokie apribojimai yra racionalūs“, – teigė S. Jarmalis.

Pasak jo, pensijos pristatymas į namus yra paslauga, kaip ir atsiėmimas pašte. Šios paslaugos „Sodrai“ per metus kainuoja kelis milijonus eurų.

Vadina našta

Kodėl „Sodra“ telefonu ar laišku neinformuoja senjorų, kai padidinama jų pensija? Juk praktika rodo, jog jie labai blaškosi, yra apimti nevilties, kai gauna mažesnę pensiją, nei, jų nuomone, turėtų būti, o prisibelsti iki „Sodros“ sunku, ypač kaimų senjorams.

S. Jarmalis aiškino, jog senjorai, jeigu jiems abejonių kelia jų pensijos dydis, gali bet kada į „Sodrą“ kreiptis telefonu arba parašyti paprastą ar elektroninį laišką, paprašydami nurodyti jų pensijos dydį. Esą senjorai šia galimybe naudojasi. Pensijų mokėjimo dienomis „Sodros“ informacijos centras sulaukia daugiau senjorų skambučių.

„Kiekvienas senjoras gauna skirtingą jam nustatyto dydžio pensiją, o visų rūšių pensijos, išskyrus kai kurias individualias situacijas, yra kasmet didinamos beveik visiems. Lietuvoje įprastai taikoma pensijų nemažinimo taisyklė“, – aiškino S. Jarmalis.

Neva socialinio draudimo pensijos indeksuojamos kiekvienais metais ir padidėja tam tikru procentiniu punktu visiems senjorams. Apie tai kasmet pranešama viešai per visuomenės informavimo priemones. „Lietuvoje yra 800 tūkst. įvairių pensijų – senatvės, neįgalumo ir netekto darbingumo, šalpos – gavėjų. Kiekvieną asmeniškai informuoti apie kasmet pasikeičiantį pensijos dydį būtų labai didelė administracinė našta, juolab nei skambutis ar žinutė telefonu, nei laiškas neužtikrina, kad informacija senjorą pasieks, o „Sodra“ turi tik tuos kontaktus, kuriuos patys senjorai yra nurodę“, – teigė S. Jarmalis.

Redakcijos nuotrauka