Krašto savitumai
Biržų rajone tokių problemų tarsi ir nėra. Rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Sandra Balčiūnienė „Ūkininko patarėjui“ linksmai prasitarė, kad rengiant šiemetį pretendentų sąrašą jau beveik surinkta ir kitų metų dalyvių komanda. Į pretendentų paieškas visada aktyviai įsitraukia seniūnijos. Jos pasiūlo, tačiau ne visi ūkininkai iš karto ryžtasi, bet pasižada dalyvauti kitais metais, o duoto žodžio tenka laikytis.
Šiemet konkurso organizatoriams teko apvažiuoti ir įvertinti 14 pretendentų. Pasak S. Balčiūnienės, patys vertintojai nustebo, kad tarp dalyvių pakliuvo tik keli turintys didesnę ūkininkavimo patirtį, brandaus amžiaus sulaukę ūkininkai, o visi kiti – jaunimas. Padirbėję užsienyje, pavažinėję po pasaulį ir sugrįžę į tėviškes arba pasirinkę šį kraštą dėl natūralios, švarios gamtos, kaimiškos gyvensenos siekių. Biržai yra karstinių įgriuvų regionas, tad čia nuo seno buvo plėtojama ekologinė žemdirbystė, tausojantis ūkininkavimas, o dabar tokios idėjos ir tvarus ūkininkavimas jaunimui – labai svarbūs, ši filosofija tampa jų gyvenimo pagrindu. Visi šiemečio konkurso dalyviai yra skirtingi, plėtojantys įvairias veiklas, tad įvertinti buvo nelengva, nes visi verti būti nugalėtojais savo srityje.
Visi ūkininkai buvo įvertinti padėkomis – nominacijomis, o laimėtojai paskelbti keturiose kategorijose: stambių ūkių, vidutinių (dirbančių iki 200 ha), smulkių šeimos ūkių ir jaunojo ūkininko. Pagerbtuvių šventė surengta Pačeriaukštės bendruomenės namuose – mažojoje šių metų kultūros sostinėje.
Žemės ūkio skyriaus vedėja S. Balčiūnienė paminėjo dar vieną biržietišką ūkininkų konkursų savitumą – didelis dėmesys žemdirbiams, graži apdovanojimų šventė, į kurią aktyviai įsitraukia savivaldybės administracija, ūkininkus pagerbia ir jų darbais džiaugiasi visa bendruomenė. Parengiami filmukai ir pasakojimai apie visus pretendentus, jie pakalbinami. Jauni žmonės tokio viešumo nesibaimina, tik vyresniajai kartai tai neretai atrodo neįprasta, nederama.
„Šiltos, suasmenintos mūsų ūkininkų šventės. Manau, tai – svarbu, skatina bendruomeniškumą, suartina žmones, suveda į gražią kaimynystę“, – taip apie Biržų krašto ypatumus užbaigė pasvarstymus ŪP pašnekovė.
Sėmkų lauks ir atsigavęs entuziazmas
„Jaunojo ūkininko“ kategorijoje geriausiu Biržų rajone pripažintas Kintas Marinskas, ūkininkaujantis Kratiškių kaime, Širvėnos seniūnijoje. Jo biografija ir gyvenimo aprašymas – gana neįprasti. Ūkininkauti savarankiškai pradėjo 2022 metais, deklaruoja 55,72 ha žemės, augina grūdines kultūras. Baibokuose prižiūri rašytojo Balio Sruogos gimtinę, tvarko aplinką, nušienauja. Ten užsodino saulėgrąžų laukus „Sėmkų lauks“ (biržiečių tarme), kur visi norintys gali nusifotografuoti, nusiskinti žiedų, o už juos įmesti pinigėlių į šeimininko padėtą dėžutę.
Paprašytas papasakoti apie keistus savo sumanymus – kokia jam nauda iš to saulėgrąžų lauko, ar visi ten jau ir sumeta tuos pinigėlius, Kintas stebėjosi tokiais klausimais. „Negaudau aš jų – kas nori, tas įmeta, net daugiau negu prašau. Yra puslapis socialiniame tinkle, ten ir viešiname. Man gražu, gal ir kitiems patinka. O tas laukas ar su sėmkėm, ar be jų, naudos neduodavo – apyšlapis, niekas ten neaugo. Sėdavom tarpinius pasėlius, būdavo saulėgrąžų, taip ir kilo mintis jomis visą lauką apsėti. Šiemet – jau antri metai. Padarėme takelius, labirintus, pastatėme tiltelį per griovį – du plotai ten sujungti. Žmonės atvažiuoja, žiūri, vaikštinėja. Jiems įdomu, gražu, tegu sau grožisi“, – teigė ūkininkas.
Turi planų
Ūkiška veikla – ne tik šie laukai. Sėja rapsų, kviečių, miežių, tik šiemet derlius buvo gerokai prastesnis nei anksčiau, tad optimizmas, pasak Kinto, buvo trumpam apleidęs. Bet dabar jaučiasi geriau, kai „Metų ūkio“ konkurse buvo pastebėtas, padrąsintas, nes smagu išgirsti, kad ne veltui dirbi, teisingai darai. Kintas aktyviai dalyvauja ir vietos bendruomenės veikloje, yra kaimo bendruomenės tarybos narys, talkina visur, kur tik paprašo. Kad prižiūri rašytojo gimtinę – irgi nieko ypatingo, taip reikia, nes nuomoja ir dirba paveldėtojų žemę.
Ūkiškos patirties Kintas pasakoja turintis ne taip jau mažai, nes iki šiol dirbo tėčio 200 ha augalininkystės ūkyje, yra buvęs užsienyje, metus padirbėjo statybose ir žemės ūkyje, bet gimtinėje vis dėlto yra geriausia. Dirbti ir gyventi kaime jam nėra jokia kančia, čia – įvairovė ir laisvė daryti, ką tik sugalvoji. Turi planų įkurti nedidelę medienos įmonę, gaminti ir parduoti malkas. Tas optimizmas – vis dar jaunatviškas. Kad tik ilgam jo užtektų. „Nesu aš toks jaunas – sausio 1 dieną bus 25 metai. Turiu pusantrų metukų dukrą, išsituokęs, visokios patirties yra“, – smagiai ŪP pasakojo Kintas.
Ir dar smalsauju – iš kur toks neįprastas jo vardas? „Kintas, Kintautas. Ne aš, mama sugalvojo. Reiškia kintantis, besikeičiantis. Man tinka, nesipriešinu“, – taip truputį rimtai, truputį linksmai, bet nuoširdžiai pasirokavome su jaunuoju ūkininku K. Marinsku iš Biržų krašto.
Biržų r. savivaldybės ir Kinto MARINSKO nuotraukos
Titulinėje nuotr. – Kintas Marinskas visada šypsosi, nes dirbti ir gyventi kaime jam nėra kančia.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.