Kaimynai augina gyvulių veislininkystės eksporto rinkas

Vasario 4–-8 d. Turkijoje, Izmire, vyko tarptautinė žemės ūkio paroda „Agroexpo 2025", kuri, pasak organizatorių yra ketvirta didžiausia tokia paroda Europoje. Iš kitų žemės ūkio forumų ji išsiskiria tuo, kad sulaukia daug lankytojų iš Azijos šalių. Šiemet paroda sulaukė 600 dalyvių iš 95 šalių, apie 150 tūkst. lankytojų.

Projekto „BreedExpo2“ partneriai estai, latviai ir suomiai, kaip pranešama, parodoje užmezgė ryšius su keliais potencialiais vietos pirkėjais, kurie domisi tiek pieninių, tiek mėsinių galvijų pirkimu. Turkijos rinkoje taip pat auga veislinės medžiagos paklausa, taigi Estijos gyvulių veislininkystės asociacija (ETKÜ), Latvijos Siguldos veislininkystės ir dirbtinio apvaisinimo stotis bei Suomijos „Viking Genetics Ltd“ pristatė bulių katalogus ir kitą rinkodaros medžiagą. Konstatuojama, kad Turkijos rinkoje apskritai didelė gyvulininkystės sektoriui skirtų aukštos vertės produktų. Vidurio Baltijos regionas Turkijoje yra žinomas kaip regionas, išsiskiriantis švaria aplinka ir aukštos kokybės maistu, o šis teigiamas įvaizdis gali prisidėti prie eksporto plėtros.

Regiono veislininkystės sektorių partnerystė suteikia galimybę bendradarbiauti, taip pat ir imantis didesnių sandorių. Kai kurios pirkimo partijos gali sudaryti daugiau nei tūkstantį jaunų gyvūnų.

Apie Turkijos rinkos ypatumus

ETKÜ valdybos pirmininkas Tanel-Taavi Bulitko asociacijos interneto puslapyje pasidalijo įžvalgomis apie šios gyvulių eksporto rinkos pokyčius. Pasak jo, anksčiau Turkijoje buvo gerai perkamos veršingos telyčios, tačiau dabar augintojams reikėtų pertvarkyti veisimą – siekti išauginti daugiau kokybiškų telyčaičių, o ne koncentruotis į pigesnės kategorijos mišrūnus („pienas ir mėsa“).

Pardavimo sandorių pobūdį lemia Turkijos valstybės nustatomas reglamentavimas. Galvijų pardavimas į Turkiją buvo sustabdytas jau dvejus metus, o dabar į šį sąrašą įtrauktos veršingos telyčios. Todėl veršingų telyčių pardavimo požiūriu praėjusių metų pabaiga buvo gana įtempta, nes daugelis Turkijos ūkininkų norėjo gauti gyvulius dar iki apribojimų įsigaliojimo nuo šių metų pradžios.

Šiuo metu galvijai į šią šalį importuojami iš Pietų Amerikos, o Turkijos gyvulių augintojai laukia, kada jiems bus vėl atvertos Europos šalių rinkos. Prekyba jaunomis telyčaitėmis turėtų prasidėti jau netrukus.

O dabar, pasak Estijos veisėjų lyderio, yra gera proga per užmegztus kontaktus parduoti mėsinių galvijų spermą. Ji turi atitikti Turkijos valstybės keliamus kokybės reikalavimus: valstybėje turi būti mėsinių galvijų duomenų bazė, buliai turi būti grynaveisliai ir ištirti dėl genetinių ligų; be to, turi būti filmuota medžiaga.

Perspektyvi Azerbaidžano rinka

Sausio mėnesį Estijoje, Latvijoje ir Estijoje – veislininkystės įmonėse ir pažangiuose gyvulininkystės ūkiuose – lankėsi Azerbaidžano ūkininkų delegacija, kurią sudarė devynių pirmaujančių gyvulininkystės ir veisimo įmonių atstovai. Atvykimo tikslas buvo ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių.

Azerbaidžaniečiai vertina bendradarbiavimą su estų gyvulių veisėjais. „Bendradarbiaujame nuo 2019 metų ir iki šiol į Azerbaidžaną importavome daugiau nei 4000 gyvūnų. Mūsų ūkininkai yra labai patenkinti gautų gyvulių kokybe, – Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų (EPKK) interneto svetainėje cituojamas Azerbaidžano įmonės „Agroproteh Ltd.“ direktorius Elkhanas Alijevas.

Anot jo, tikimasi, kad Estija galės plėsti veislinių gyvūnų eksportą, nes jų šalies rinkai reikia aukštos kokybės gyvūnų ir genetinės įvairovės. Azerbaidžane norima plėsti ir gerinti bandas, padidinti gyvulininkystės sektoriaus produktyvumą. Potencialius pirkėjus ypač domino holšteinų ir angusų veislės.

Svarbu ir tai, kad Azerbaidžane šiuo metu pagal nacionalinę programą kompensuojama iki 60 proc. gyvulių pirkimo kainos.

Pasak Estijos šaltinių, dabar azerbaidžaniečiai nori pirkti tūkstančius galvijų. Šio vasario pradžioje po rusijos įvestų tranzito apribojimų į Azerbaidžaną išsiųsta pirmoji gyvulių partija. Sausumos kelias užkirstas, tačiau buvo rastas kitas gyvulių gabenimo kelias – per Juodąją jūrą. Norėdami surinkti reikalingą veislinių galvijų skaičių kai kurie estų ūkininkai keliavo jų atsirinkti į Čekiją.

Parengė Irma Dubovičienė