Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024
Ashburn +6,8 °C Dangus giedras
Penktadienis, 29 Kov 2024

Kainų augimą lėmė ne verslininkų godumas, o centrinio banko pinigų politika

2023/01/03


Gyventojams ir toliau susiduriant su itin aukšta infliacija, politikai vis dažniau ima kalbėti apie kainų augimo priežasčių tyrimo poreikį. Neretai pasvarstoma, kad tokios prekės, kaip maisto produktai pabrango dėl verslininkų godumo ir noro pasipelnyti. Politikai turėtų žinoti, kad Akcinių bendrovių įstatymas įpareigoja vadovus veikti įmonės naudai. Tačiau realios galimybės padidinti pelną įprastai yra ribojamos paklausos ir konkurencijos.

Kainos augo visuotinai, o ne tik galutiniams vartotojams. Tai iliustruoja ir duomenys. Statistikos departamentas skelbia, kad Vartotojų kainų indeksas (VKI) aukščiausiame taške buvo rugsėjį, kai pasiekė 24,1 proc. metinį pokytį. Tuo metu Gamintojų kainų indeksas (GKI), kuris parodo kaštų padidėjimą verslininkams, šiemet augo sparčiau, o 33,7 proc. piką pasiekė birželį. Tai reiškia, kad produkcijos gamybos kaštai įmonėms brango labiau, nei vartotojams parduodamos prekės.

Antra, valstybės ir savivaldybių administruojamų kainų augimas buvo ženkliai didesnis (lapkričio mėn. siekė 30,1 proc.), nei rinkos kainų (21,7 proc.). Iš tiesų, kai kaina nustatoma biurokratų, o ne rinkos nulemtos paklausos, ją didinti kur kas lengviau. Pavyzdžiui, Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros persiuntimo paslaugų tarifai buitiniams vartotojams šiemet brango penktadaliu, o komerciniams vartotojams įkainiai didėjo net dvigubai.

Sparčiau, nei vidutinė infliacija, valstybės reguliuojamos kainos veikiausiai brangs ir ateinančiais metais. Štai Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) patvirtinta geriamo vandens tiekimo kaina kitais metais brangs apie 30 proc. Todėl infliacija susirūpinusi valdžia pirmiausia galėtų skirti dėmesį aiškinantis, kodėl brangsta valstybės teikiamų paslaugų tarifai.

Galiausiai, kainoms mažėti neleido Europos Centrinio Banko vykdytas beprecedentis pinigų spausdinimas. Tai lėmė, kad už kiekvieną rinkoje esantį eurą galima įsigyti vis mažesnę sukuriamų gėrybių dalį. Taip nutiko dėl to, kad pinigų kiekis pastaraisiais metais išaugo ženkliai sparčiau, nei ekonomika. Lietuvoje 2015-2019 m. laikotarpiu bendrasis vidaus produktas (BVP) už apyvartoje esantį pinigų kiekį buvo beveik dvigubai didesnis. Vienam rinkoje esančiam valiutos vienetui tekdavo 1,8 BVP. Tačiau dabar šis santykis nukrito iki 1,4. Tai reiškia, kad per pandemiją ženkliai padidinus pinigų kiekį, sumažėjo euro perkamoji galia. Už tą patį pinigų vienetą dabar galima įsigyti santykinai mažesnę ekonomikoje sukuriamos produkcijos dalį.

Nors politikai stebisi tokių priežiūros institucijų, kaip Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba bei Konkurencijos taryba, neveiksnumu, institucija, kuri iš tiesų prisiima atsakomybę už kainų stabilumą – centrinis bankas, dėmesio praktiškai nesusilaukia. Būtent monetarinės politikos nulemtas pinigų nuvertėjimas, o ne verslininkų noras pasipelnyti tapo pagrindine priežastimi, įgalinusia ne tik maisto produktų, bet ir visuotinį kainų šuolį.

 

Leonardas MARCINKEVIČIUS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas

Dalintis
2024/03/29

Valstybės abejingumo girnos traiško pieno ūkius

Pernai Lietuvos pieno ūkis atsidūrė ant prarajos krašto ir bet kurią akimirką gali į ją nugarmėti, nes pieno supirkimo kainos kaip mažėjo, taip ir toliau mažėja. Tokia lemtis gali ištikti ir visą Lietuvos žemės ūkį, jei valstybė jo n...
2024/03/29

Nuo balandžio 2 d. VVG kviečiamos kreiptis dėl paramos sumaniesiems kaimams

Nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d. šalies vietos veiklos grupės (VVG) galės teikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) sumaniųjų kaimų strategijas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano (SP) in...
2024/03/29

Devyni politikai VRK pateikė būtiną rinkėjų parašų skaičių, trims nepavyko

Devyni politikai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pristatė privalomą rinkėjų parašų skaičių, norint dalyvauti prezidento rinkimuose.
2024/03/28

Įdomūs faktai apie augalų veislių selekcijos procesą

Augalų selekcija – mokslas, reikalaujantis kūrybiškumo, žinių, ir, žinoma, laiko. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkams uždavėme keletą klausimų apie augalų selekcijos procesą.
2024/03/28

Pasiūlė įsigyti saulės modulius – gautus pinigus pralošė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje marijampolietis kaltinamas dėl apgaule įgyto didelės vertės svetimo turto.
2024/03/28

Pajamos mažėjo, tačiau VMU išlaiko optimizmą

Nepaisant Lietuvos ekonomikos lėtėjimo, pramonės traukimosi, VĮ Valstybinių miškų urėdija (VMU) sugebėjo pasiekti prognozes viršijusius veiklos rezultatus. Neaudituotais duomenimis, pajamos už 2023 m. siekia 288,6 mln. Eur, grynasis ...
2024/03/28

Kur slepiasi ūkininko genas

„Atostogos – šventas dalykas“, – „Ūkininko patarėjui“ tikino Plungės r. Babrungo sen. Truikių kaime gyvenantis ūkininkas Virginijus Brezgys. Jis su žmona Marija valdo 180 ha žemės, augina šimtinę a...
2024/03/28

Nutarta: atsiskaitant grynaisiais bus apvalinamos bendros mokėtinos sumos

Seimas priėmė Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą ir lydimųjų teisės aktų pakeitimus, kurie nuo 2025 m. gegužės 1 d. įpareigos atsiskaitant už prekes ar paslaugas grynaisiais pinigais apvalinti bendrą mokėtiną sumą.
2024/03/28

Į ką atkreipti dėmesį perkant kiaušinius, kad Velykinis margutis būtų ne tik stiprus, bet ir saugus vartoti?

Šv. Velykų pagrindinis akcentas - kiaušiniai, kurie yra neatsiejama šios šventės dalis. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primena svarbiausią informaciją, kuri padės išsirinkti labi...