Kaip avinui sugyventi su vilku?

Čekijoje, Kouty mieste vyko 26-oji tarptautinė avių ir ožkų augintojų konferencija, kurioje buvo analizuojamos vilkų apsaugos problemos ir jų poveikis ganomiems gyvuliams bei biologinei įvairovei kai kuriose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Lietuvos avių augintojų asociacijos (LAAA) vadovė Gintarė Kisielienė „Ūkininko patarėjui“ teigė dar kartą įsitikinusi, jog mūsų nedidelė šalis išsiskiria vilkų gausa. Vien suskaičiuotų vilkų Lietuvoje – 1 069, panašiai tiek, kiek ir daug kartų didesnėje Prancūzijoje. „Švedijoje vilkų – 460, bet Švedijos parlamentas nusprendė, kad vilkų reikia sumažinti iki 170. Tiek pilkių švedams užteks, ir taškas“, – tikino ji.

Sustabdė tik medžiojimas

Vienas iš konferencijos organizatorių, čekas Vernerovico miesto meras ir ekologinio avių ūkio savininkas Tomaš Havrlant pristatė pranešimą „Sugyvenimo su vilkais požiūris Europos Sąjungoje“, kuriame palygino bandos apsaugos lygio raidą ir žalos incidentų skaičių Čekijoje bei kaimyninėje Saksonijoje (Vokietija). Čekijoje avių skaičius nuo 2000 m. iki 2015 m. sparčiai didėjo (2,75 karto), bet pagausėjus vilkų, sumažėjo avių. Kaimyninėje Saksonijoje avių mažėja proporcingai didėjančiai vilkų populiacijai. 2001 m. avių skaičius, prieš vilkams pasirodant, buvo 143 710. 2021 m., didėjant žalai ir išlaidoms, valstybėje avių skaičius sumažėjo iki 60 000, t. y. 41,7 proc.

Analizuota dabartinė situacija, kai didėja žalos atlyginimas Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Šveicarijoje. Tačiau bene didžiausią dėmesį skyrė Prancūzijai, kur vilkų daromos žalos augimą sustabdė tik apsauginis vilkų medžiojimas.

T. Havrlant pateikė mokslinių įrodymų, kad apsaugos priemonės gelbsti ne visuomet – nepaisant nuolat gerėjančios gyvulių bandos apsaugos priemonių, Vokietijoje didėja vilkų plėšrumas ir nuostoliai ganomų žoliaėdžių bandoms. Vien apsaugos prevencinėms priemonėms Vokietija pernai išleido 460 mln. Eur. Vis dėlto užfiksuota vilkų padaryta žala – rekordinė. Bavarijos, kuri tiek plotu, tiek gyventojų skaičiumi prilygsta Čekijai, Valstybinis žemės ūkio tyrimų centras apskaičiavo apsaugos priemonėms išleistas lėšas – jos siekia 327 mln. Eur įrangai įsigyti ir dar kasmet reikia 28–43 mln. Eur jos priežiūrai.

Švedijoje šiemet surengta didžiausia vilkų medžioklė nuo 2010 m. – leista sumedžioti 75 vilkus. Remiantis skaičiavimais, pernai Švedijoje vilkų buvo apie 460. Švedijos parlamentas nusprendė, jog tikslinga palikti tik 170 vilkų populiaciją. Suomijoje praėjusiais metais maždaug 28–30 būrių buvo 216–246 vilkai. Nustatyta medžioklės kvota šiems metams – 31 vilkas.

Taip pat pastebėta, jog Slovėnijoje stambiųjų mėsėdžių apsauga prisideda prie to, kad sparčiai plečiasi apleistų ganyklų plotai ir net mažėja gyventojų kaimuose. Panaši situacija ir visoje ES – vilkų apsauga daro neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir žmonių gyvenimui kaimo vietovėse. Tai pradeda suvokti ir Europos Parlamentas (EP) bei Europos Komisija (EK), pasirengusi mažinti vilkų apsaugos lygį.

Šveicarijoje naikins du trečdalius pilkasermėgių

Didėjanti vilkų populiacija kelia problemų ir Šveicarijoje. Jau tenka rūpintis tiek laukinių gyvūnų, tiek ir ganomų ūkinių gyvūnų apsauga, taip pat – ir besikeičiančiu požiūriu į gyventojų rūpesčius. Kantone leidžiama vilkus medžioti tik po to, kai jie padaro didelę žalą gyvuliams. Ši žala atsiranda, jei per keturis mėnesius vilkai sudrasko ne mažiau kaip 25 ūkinius gyvūnus (per mėnesį – ne mažiau 15 ūkinių gyvūnų) arba per keturis mėnesius nuo ankstesnės vilkų žalos sudraskoma mažiausiai 10 gyvulių. Galvijams ir arkliams, lamoms didelė žala padaroma, jei vienas vilkas per keturis mėnesius sudrasko bent du ūkinius gyvūnus. Tiesa, nuo 2023 m. liepos 1 d. pakeistas dekretas, leidžiantis medžioti vilkus, jei jie papjovė ne mažiau kaip 6 avis ar ožkas arba vieną karvę ar arklį vietoj ankstesnių 15. Be to, lapkričio 1 d. Šveicarijos Federalinė valdžia patvirtino Medžioklės įstatymo pataisą. Pagal ją, kantonų valdžia gali nuspręsti prevenciškai medžioti vilkus, kad išvengtų galimos žalos, ne tik po to, kai žala jau padaryta.

Šveicarijoje 32 gaujose gali būti net 300 vilkų. Visi šie būriai, išskyrus 12, turi būti išnaikinti, o populiacija sumažinta 70 proc. Tai būtų kaip atsargumo priemonė, garantuojanti, kad vilkai daugiau nesudraskys gyvulių, pavyzdžiui, avių ar galvijų.

Vilkai sparčiai mokosi

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 132, 2023 m. lapkričio 23 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuose prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.