Kaip Briuselis paskirstys naujai „atrastus“ milijardus?

Netolygus paskirstymas

Tačiau, kaip rodo Airijos žemės ūkio ekonomisto profesoriaus Alano Matthewso skaičiavimai, pinigai ūkininkams bus paskirstyti labai netolygiai.

Profesorius apskaičiavo, kad valstybės narės, kurios įstojo į Europos Sąjungą po 2004 m., gauna daug daugiau naudos nei dauguma senesnių Bendrijos narių.

Antai Vokietijai ir Prancūzijai gaunamos lėšos padidėtų atitinkamai tik 8 proc. ir 6 proc. Austrija ir Airija galėtų padidinti savo žemės ūkio pajamas tik po 4 proc. Italija gautų apie 15 proc. daugiau, o Ispanija – 11 proc. daugiau, nei buvo numatyta prieš minėtą papildomą finansavimą.

Tuo tarpu, pasak A. Matthewso, Slovakija, Lenkija ir Vengrija gali tikėtis gerokai didesnio santykinio pelno. Jos gautų atitinkamai 39 proc., 35 proc. ir 29 proc. daugiau BŽŪP lėšų. Čia svarbu paminėti, jog Lenkija ir Vengrija, kaip ir Prancūzija bei Austrija, prieštarauja „Mercosur“ susitarimams žemės ūkio segmente.

„Žvelgiant iš „Mercosur“ perspektyvos, Giorgia Meloni sėkmingai pasiekė savo tikslą gauti papildomą paramą Italijos ūkininkams, o kitiems pagrindiniams oponentams (Prancūzijai, Austrijai ir Airijai) sekėsi mažiau“, – teigia ekonomistas.

Iš Baltijos valstybių, pagal profesoriaus apskaičiavimus, labiausiai laimėtų Estija, kurios žemės ūkis gautų papildomai 24 proc. daugiau lėšų. Latvija gautų 21 proc. daugiau, o Lietuva – 18 proc. daugiau.

Iš kur lėšos?

Dabartinis BŽŪP biudžetas, siekiantis 293,5 mlrd. eurų, padidėtų 15 proc., jeigu bus įgyvendinti pažadai dėl papildomų 45 mlrd. eurų, kurie neaišku iš kur bus paimti. ES žemės ūkio komisaras Christophe’as Hansenas, kalbėdamas „Žaliosios savaitės“ prekybos mugėje, teigė, kad ūkininkams ir kaimo vietovėms tai reikštų maždaug 100 mlrd. eurų daugiau, tačiau vėlgi nesivargino paaiškinti, iš kur šie papildomi pinigai atsiras.

Tuo tarpu A. Matthewsas paaiškina savo apskaičiavimus. Pasak jo, šie dideli skirtumai tarp ES šalių, be kita ko, atsiranda dėl skirtingo LEADER programų paskirstymo skirtingose ​​valstybėse narėse.

Visai neseniai ES žemės ūkio komisaras Ch. Hansenas, be kita ko, ne kartą įsipareigojo užtikrinti, kad LEADER programos išliks bendroje BŽŪP finansavimo sistemoje.

Kiek anksčiau A. Matthewsas, aprašydamas BŽŪP reformos esmę, akcentavo, kad minėta 45 mlrd. suma nepadidina minimalios BŽŪP ūkininkų rėmimui skirtos sumos, tačiau čia galima įžvelgti ir teigiamų aspektų: „Tačiau ji suteiks žemės ūkio ministrams stipresnes derybų pozicijas savo valstybėse narėse. Dabar jie galės atkreipti savo finansų ministrų dėmesį, kad jei suma bus nedelsiant paimta iš ES biudžeto ir panaudota BŽŪP, valstybė narė galės ja naudotis nuo 2028 m., o ne laukti iki 2031 m., kad šios sumos būtų panaikintos. Be to, jei, pavyzdžiui, 20 valstybių narių nuspręs pasinaudoti šia galimybe, o 8 to nedarys, tai 8 šalims bus daromas didelis papildomas spaudimas pasekti jų pavyzdžiu“.

Profesorius atkreipia dėmesį, jog bet kokiam papildomam finansavimui, norint prisidėti prie minimalaus BŽŪP skirto finansavimo, reikės nacionalinių valstybių narių įnašų, priklausomai nuo atitinkamų bendro finansavimo normų, nustatytų konkrečiam regiono tipui, kuriame patiriamos išlaidos. Nėra nustatyta jokių reikalavimų dėl BŽŪP intervencijų, kurias valstybės narės gali remti šiuo papildomu finansavimu, rūšių.

Ne „nauji“ pinigai

Pasak Vokietijos ūkininkų asociacijos (DBV), Europos Komisijos pasiūlymas nesuteikia ir nesukuria jokių papildomų lėšų, o gali būti traktuojamas tik kaip teorinis avansas, skirtas aistroms dėl „Mercosur“ nuraminti.

Kaip skelbia agrarheute.de, Briuselio pasiūlymo esmė – leisti ES valstybėms narėms, teikiant nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP), gauti maždaug 45 mlrd. eurų iš žemės ūkio ir kaimo vietovių lankstumo biudžeto.

Žemės ūkio ir kaimo vietovių lankstumo biudžetas (angl. CAP Flexibility Reserve) yra BŽŪP priemonė, leidžianti perskirstyti lėšas tarp skirtingų BŽŪP ramsčių (pvz., iš tiesioginių išmokų į kaimo plėtrą), atsižvelgiant į galimas krizes (pvz., COVID-19, kitas pandemijas, klimato kaitą, energetikos krizę), suteikiant valstybėms narėms galimybę greitai reaguoti į nenumatytus iššūkius, užtikrinant maisto saugą, ūkininkų pajamų stabilumą ir tvarumą bei pasiekiant žaliuosius tikslus.

Kitaip sakant, 45 mlrd. eurų nėra „nauji“ pinigai, o lėšos, perkeltos iš siūlomos 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos (DFP) esamo „lankstumo rezervo“, kuris buvo skirtas nenumatytoms krizėms.

Be to, pasiūlyme tiesiog pakartojamos jau ir taip esamos paramos galimybės, pavyzdžiui, 48,7 mlrd. eurų kaimo vietovių tikslinis asignavimas, žemės ūkio rezervas ir kitos krizių valdymo priemonės.

Panašiai kaip ir DBV, Bavarijos žemės ūkio ministerija taip pat nenumato jokio biudžeto padidėjimo. Padėtį dar labiau apsunkina tai, kad valstybių ir vyriausybių vadovai dar net nepatvirtino 2028–2034 m. daugiametės finansinės programos, kurios bendra suma viršija 2 trilijonus eurų.

Nori vienodų galimybių

Europos jaunųjų ūkininkų asociacija taip pat atkreipia dėmesį, jog ES valstybės narės, įgyvendindamos vadinamuosius Nacionalinius ir regioninius partnerystės planus (NRPP), pačios sprendžia šios politikos ateitį ir svarstys, ar pasinaudoti šia galimybe savo ūkininkų labui.

CEJA nuomone, nesant vienodo bei tolygaus biudžeto paskirstymo visoje Europoje, vos tik bus įgyvendinta NRPP logika, Europos jaunieji ūkininkai neturės galimybės konkuruoti vienodomis sąlygomis.

Todėl jaunieji ūkininkai ragina teisės aktų leidėjus pasinaudoti visomis galimybėmis, įskaitant šį 45 mlrd. eurų papildymą ir 10 proc. išlaidų tikslą kaimo vietovėms, kad visoje ES būtų darniai padidintas žemės ūkiui ir kaimo vietovėms skirtas biudžetas ir tuo pačiu metu duotas stiprus signalas ateinančioms ūkininkavimo kartoms, iš naujo nustatant minimalų garantuotą jaunųjų ūkininkų finansinį paketą.

Parengė Ričardas Čekutis