Kaip ES finansavo fiktyvius ūkininkus

Šie atvejai rodo, kaip ES pinigai gali būti vagiami, naudojant suklastotus dokumentus ir esant prastai priežiūrai.

Rado tik... smėlį

Fiktyviam Bulgarijos projektui įgyvendinti aferistams buvo sumokėta 280 230 eurų (548 075 Bulgarijos levų), iš kurių 210 160 eurų (411 038 levų) – iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo, o likusi dalis – iš valstybės biudžeto. Tyrimas šiuo metu vis dar tęsiamas, padedant Bulgarijos nacionalinei policijai.

Bulgarijos sostinėje Sofijoje Europos prokuratūros (EPPO) vadovaujamas tyrimas atskleidė, kad tariamas ES finansuotas vėžiagyvių ūkis Juodojoje jūroje tiesiog neegzistuoja.

Projektas buvo susijęs su neva inovatyvaus juodųjų midijų (lot. Mytilus galloprovincialis) auginimo ūkio įkūrimu Juodojoje jūroje, į pietryčius nuo Emine kyšulio, Nesebaro savivaldybėje, Burgaso regione.

Projektas buvo patvirtintas dar 2020 m. liepos mėn., o jo užbaigimo data – 2021 m. rugsėjis, ir, remiantis dokumentais, jis tariamai pradėjo veikti laiku, t. y. 2021 m. liepos mėn.

Technologinio projekto autorius turėjo būti Varnoje įsikūrusio Okeanologijos instituto ekspertas, tačiau nepriklausomas tyrimas parodė, kad jis niekada nesukūrė ir nepasirašė jokio panašaus projekto.

Jau per galutinį patikrinimą 2021 m. rugpjūtį, kurį atliko Valstybinė žemės ūkio agentūra, buvo pastebėti neatitikimai tarp deklaruotos ir faktinės projekto būklės. Tiksliau, vandens pavršiuje buvo rasti tik keturi plūdurai, neva žymintys ūkio ribas, o povandeninės infrastruktūros nebuvo galima patikrinti dėl įrangos trūkumo.

Europos prokuratūros prašymu 2025 m. spalio 1 d. Burgaso pasienio policijos tyrėjai ir narai, pasitelkdami povandeninius ir oro dronus, atliko naują, 240 000 kvadratinių metrų ploto, povandeninį tyrimą, skelbia bgn.bg.

Trys iš keturių paviršinių plūdurų net nebuvo tarpusavyje sujungti, o tyrėjų nufilmuotuose povandeniniuose vaizduose nebuvo matyti jokios infrastruktūros, tik smėlis jūros dugne.

Graikų sukčiai

Graikijos sostinėje Atėnuose Europos prokuratūros vadovaujamo tyrimo metu buvo nustatyta organizuota nusikalstama grupuotė, įtariama sistemingame didelio masto subsidijų sukčiavimo ir pinigų plovimo procese. Spalio 22 d. buvo suimti 37 įtariamieji, ir visoje šalyje atliktos kratos.

Tyrimo metu paaiškėjo, jog grupė veikė visoje Graikijoje mažiausiai nuo 2018 m., turėdama aiškią hierarchinę struktūrą, skirtingus vaidmenis ir nuolat vykdydama nusikalstamą veiką iki pat šių dienų. Įtariama, kad aferistai pasinaudojo procedūrinėmis spragomis, teikiant vienkartinės pagalbos paraiškas pagal ES bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), naudodami suklastotus ar klaidinančius dokumentus, kad prašytų žemės ūkio subsidijų iš Graikijos mokėjimų ir kontrolės agentūros, skirtos bendrijos pagalbai orientuoti ir garantuoti (OPEKEPE).

Organizuotos nusikalstamos grupuotės nariai taip pat įtariami sukčiavimu, kadangi deklaravo jiems nepriklausančią arba neatitikusią tinkamumo kriterijų žemės ūkio paskirties žemę ir ganyklas. Įtariama, kad jie fiktyviai padidino gyvulių skaičių, kad pagrįstų savo teises į subsidijas. Siekdami nuslėpti neteisėtą pajamų kilmę, įtariamieji, kaip manoma, išrašė fiktyvias sąskaitas faktūras, pervedė lėšas per kelias banko sąskaitas ir taip sumaišė jas su teisėtomis pajamomis. Dalis pasisavintų pinigų, kaip įtariama, buvo išleista prabangos prekėms, kelionėms ir transporto priemonėms, siekiant paslėpti lėšas kaip teisėtą turtą.

Preliminaraus tyrimo metu buvo nustatyti 324 subsidijų gavėjai, dėl kurių ES biudžetui padaryta žala siekia daugiau nei 19,6 mln. eurų. Manoma, kad 42 iš jų yra susiję su šia byla ir laikomi dabartiniais organizuotos nusikalstamos grupuotės nariais. Dauguma jų, kaip manoma, neturi jokio realaus ryšio su ūkininkavimu.

Afera Maltoje

Europos prokuratūra ir Valetoje (Malta) šiomis dienomis pateikė kaltinimus dėl sukčiavimo: įtariama, jog buvo „įsisavintos“ ES lėšos, skirtos padėti jauniems ūkininkams pradėti verslą.

Įtariamasis kreipėsi dėl jaunųjų ūkininkų verslo pradžios pagalbos programos – projekto, kurį bendrai finansavo ES pagal 2014 m. Kaimo plėtros programą. Oficialiai šiomis lėšomis buvo siekiama perimti šeimos verslą ir įkurti pieno bei gyvulininkystės ūkį.

Atsakovas sudarė sutartį dėl projekto įgyvendinimo per 23 mėnesius ir gavo 56 000 EUR avansą (80 proc. visos dotacijos).

Remiantis įrodymais paaiškėjo, jog projektas niekada nebuvo įgyvendintas ir nebuvo įsigyta jokia žemės ūkio įranga. Galiausiai dirbamos žemės savininkai pasikeitė be išankstinio mokėjimo agentūros ar vadovaujančiosios institucijos žinios bei pritarimo.

Anksčiau šiame tyrime Maltos policijos pajėgos ieškojo įrodymų kaltinamojo ūkyje ir namuose.

Posėdžio metu Maltos magistrato teismas patenkino prokuratūros prašymą įšaldyti 56 000 eurų, siekiant kompensuoti numatomą žalą ES.

Visi susiję asmenys laikomi nekaltais, kol jų kaltė neįrodyta kompetentinguose Maltos teismuose.

Europos prokuratūra (EPPO) yra nepriklausoma Europos Sąjungos prokuratūra. Ji atsakinga už nusikaltimų, nukreiptų prieš ES finansinius interesus, tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir kaltinamųjų perdavimą teismui. 

„Gerino“ kiaulių gerovę

Po Europos prokuratūros Kroatijos sostinėje Zagrebe atlikto tyrimo spalio 16 d. šeši asmenys ir viena įmonė buvo nuteisti už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, susijusį su ES žemės ūkio lėšomis, skirtomis gyvūnų gerovei kiaulių ūkyje gerinti.

Nuo 2018 m. kovo iki 2023 m. birželio mėn. buvęs ir dabartinis vienos bendrovės valdybos pirmininkas kartu su stebėtojų tarybos pirmininku ir nariu pateikė kelis finansavimo prašymus, kurių vertė viršija 9 mln. eurų, pagal Kroatijos 2014–2020 m. kaimo plėtros programą.

Parama, bendrai finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (85 proc.) ir Kroatijos valstybės biudžeto (15 proc.), kompensavo paramos gavėjų išlaidas, patirtas dėl įsipareigojimų kiaulių veisimo ir penėjimo srityje įgyvendinimo. Nors ir žinojo, kad jų įmonė nustatytų reikalavimų nesilaikė, atsakovai pateikė melagingus duomenis apie savo subrangovų ūkius.

Bendrovė gavo daugiau nei 5,4 mln. eurų ES subsidijų, iš kurių 4,7 mln. eurų buvo gauta sukčiavimo būdu. Žemės ūkio, žuvininkystės ir kaimo plėtros mokėjimo agentūra atsisakė išmokėti 3,6 mln. eurų už 2022 metus, kai nustatė bendrovės veiksmų pažeidimų, ir įpareigojo grąžinti dalį neteisėtai pasisavintų lėšų.

Teismas buvusiam stebėtojų tarybos pirmininkui skyrė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri vėliau buvo pakeista viešaisiais darbais ir 1,5 mln. eurų bauda. Buvusiam stebėtojų tarybos nariui ir valdybos pirmininkui buvo skirta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri taip pat buvo pakeista viešaisiais darbais ir 150 000 eurų bauda.

Trims kaltinamiesiems skirtos aštuonių mėnesių lygtinės laisvės atėmimo bausmės, o kaltinamoji bendrovė grąžino pasisavintas lėšas, kurių suma siekė daugiau nei 3,2 mln. eurų. Be to, teismo nuosprendžiu bendrovei skirta 1,5 mln. eurų bauda. Likusių trijų kaltinamųjų byla tęsiama.

Parengė Ričardas Čekutis