Kaip galime padidinti anglies kiekį dirvožemyje?

„Nenorime būti tie, kurie buria iš tirščių, – sako agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė. – Nuolat bendradarbiaujame su mokslininkais ir eksperimentiniuose laukuose atliekame tyrimus. Šiuo metu kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centru ir Vytauto Didžiojo universitetu, Labūnavoje, „Grūdo kelio“ platformoje, atliekame daug įvairių tyrimų, kurių vienas susijęs su anglimi ir jo įtaka dirvožemio gyvybingumui“, – sako G. Pšibišauskienė. Pasak jos, visų tyrimų rezultatais bus dalijamasi vasarą, birželio 21–22 dienomis vyksiančiame renginyje „Grūdo kelias 2023”.

„Dirvožemio produktyvumui įtakos turi daug įvairių veiksnių (iš viso jų skaičiuojama apie 50), pradedant biotiniais, abiotiniais – tokiais kaip lietus, vėjas, sausra ir baigiant antropogeniniais – susijusiais su žmogaus veikla. Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad didžiausią įtaką dirvožemiui turi anglies organiniai junginiai, kurie angliavandenių pavidalu per šaknis patenka į augalus. Kuo anglies junginių dirvožemyje yra daugiau, tuo didesnis dirvožemio atsparumas minėtiems aplinkos veiksniams. Tad mūsų tikslas – agrotechnologinėmis priemonėmis užauginti kiek įmanoma didesnę žaliąją masę, kad ji, patekusi į dirvožemį, čia galėtų palikti kuo daugiau organinių anglies junginių“, – dalijasi agrotechnologijų plėtros vadovė.

Kaip pažymi Gabrielė Pšibišauskienė, be naudos dirvožemiui, anglies sekvestracija stipriai prisideda prie oro taršos mažinimo, mat fotosintezės būdu augalai iš atmosferos įsisavina žalingas CO₂ dujas ir šiuos junginius paverčia geraisiais – žaliąja mase. Kuo daugiau žaliosios masės yra dirvožemyje, tuo sekvestracijos matmuo yra didesnis.

„Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius pastebi, kad tie ūkiai, kurie nebijo keistis, ieškoti naujų galimybių, sprendimų, šiandien turi visas sąlygas ūkininkauti tvariau – užauginti daugiau su mažesniais ištekliais, tuo pačiu prisidedant prie aplinkos tausojimo.

„Kokybiškas dirvožemis yra esminė sąlyga sveikiems augalams. Ir jei mes norime užtikrinti jo gyvybingumą ilgalaikėje perspektyvoje, visų pirma turėtume pasirūpinti jame veikiančiais mikroorganizmais. Didžiausią vertę dirvožemiui kuria organika, kuri, grįžusi į dirvą, virsta humusu. Tad dirvožemio kokybė priklauso nuo to, kiek jame yra humuso. Tačiau kartais, nepaisant didelio humuso kiekio dirvožemyje, susiduriama su problema, kai dėl didelio kritulių kiekio, maisto medžiagos yra išplaunamos – jos nukeliauja gilyn į dirvožemį ir po tam tikro laiko augalas nebegali jų pasiekti. Tokiu atveju, padeda sprendimas naudoti produktus su mikroorganizmais, kurie stipriai padidina mineralinių trąšų efektyvumą. Turime sukūrę net atskirą „BIO Mineral“ ypač aukšto efektyvumo trąšų liniją su mikroorganizmais. Labai geri rezultatai gaunami ir mikroorganizmus naudojant atskirai – išpurškiant ant pasėlių ar organinių liekanų po sėjos. Kad po javapjūtės likę šiaudai ir kita šalutinė organinė produkcija būtų efektyviai panaudota dirvožemio gerinimui, mes savo klientams siūlome „Biotero“ produktą, kurio sudėtyje yra net 8 skirtingi mikroorganizmai – grybai ir bakterijos“, – rekomenduoja A. Lukoševičius.

„Labai įdomus tyrimas, kurio fragmentą mūsų pavasariniuose seminaruose žemės ūkio atstovams pristatė Gabrielė. LAMMCŽI mokslininkai dr. Dalia Feizienė ir dr. Virginijus Feiza ilgamečiais tyrimuose atliko bandymus su skirtingais variantais. Viename rudžemyje buvo įterpiami šiaudai,  o kitame be įterptinių šiaudų papildomai buvo naudojami mikroorganizmai. Rezultatai parodė, kad lauke su pridėtiniais mikroorganizmai sekvestracija buvo 920 kg hektare, kai tuo tarpu dirvoje be pridėtinių mikroorganizmų – 530 kg hektare, t. y.  kone per pus mažiau. Tai reiškia, kad ir humuso dirvožemyje pagaminama puse tonos mažiau“, – dalijasi įžvalgomis A. Lukoševičius.

Naudoti „Biotero“ produktą A. Lukoševičius rekomenduoja po derliaus nuėmimo, prieš įterpiant šiaudus ar ražieną į dirvą arba pavasarį: „Jei dirvoje yra daug organikos, atšilus orams ir dirvai pasiekus fizikinę brandą, „Biotero“ produktas yra purškiamas ant dirvos ir augalinių liekanų bei įterpiamas į dirvą. Po to galima ruoštis vasarinių augalų sėjai.“

„Kitas mūsų siūlomas sprendimas skirtas augalo augimo sąlygų gerinimui, stiprinant jo šaknyną ir taip suteikiant jam geresnį maisto medžiagų prieinamumą, atsparumą patogenams, taip pat biotiniams veiksniams, tokiems kaip karštis, sausra, drėgmės perteklius. Ir tai galime padaryti naudodami mikrobiologinius produktus.  Mes siūlome mikrobiologinį produktą „Bio NPK Powder“.  Abu šie produktai sudaro pilną technologiją. „Biotero“ – organikos humifikavimui, „Bio NPK Powder“ –  augalo augimo sąlygų gerinimui“, – sako Andrius. Kaip šio indėlio grąža gaunama didesnė augalo biomasė, kuri po derliaus nuėmimo grįžta į dirvą ir čia, atiduodamos anglies pagalba formuoja humusą. 

Ir vis dėlto, net ir taikant labai intensyvias technologijas, esant itin nepalankioms sąlygoms, tokioms kaip užsitęsusi sausra, augalas nebegeba paimti naudingų maisto medžiagų iš dirvožemio ir ima skursti. Tokiu atveju, A. Lukoševičius siūlo vieną naujausių agrotechnologinių sprendimų, kuris dėl savo itin aukšto efektyvumo užtikrintai žengia į rinką – tai mikroorganizmai, veikiantys per lapus.

„Tai labai geras, tvarus sprendimas, užtikrinantis gerą augalo augimą esant geroms sąlygoms ir ypač – esant blogoms augimo sąlygoms. „N-Leaf“ produktas padeda aprūpinti augalą svarbiausiu augimui elementu – ­azotu, nepriklausomai nuo dirvos sąlygų. Šiame produkte esantys mikroorganizmai leidžia augalui tęsti mitybos procesą per lapus, taip užtikrindamas normalų augalo augimą. Organika gimsta tik anglies pasisavinimo dėka, tai reiškia, kad mes ir vėl dalyvaujame anglies grąžinimo į dirvą procese“, – sako Andrius.

Jis patikina, kad šis produktas ypatingas tuo, kad ne tik aprūpina augalus azotu, bet ir tausoja gamtą. Dėl išskirtinės naudojimo technologijos – purškimo ant lapų, procese visiškai eliminuojamas azoto išsiplovimas, tai būdinga naudojant azoto trąšas ant dirvos: „Tyrimai rodo, kad birių trąšų augalo sunaudojimo efektyvumas Lietuvoje matuojamas 62 proc., tuo tarpu „N-Leaf” – 100 proc. Ir šis rodiklis, turint omenyje, kad Baltijos jūra dūsta dėl iš dirvožemio išplaunamų fosforo ir azoto elementų, yra labai reikšmingas. Esu įsitikinęs, kad reikės vos poros metų, kai šį produktą naudos didžioji dalis mūsų šalies ūkių.“

AB „Linas Agro“ informacija

Nr. 132/7