Ši byla sukėlė didelį ažiotažą Vokietijos žemės ūkio bendruomenėje, nes atskleidė dvigubus standartus taikant įstatymus ūkininkams ir veisėjams bei tiems, kurie skelbiasi esą gyvūnų gynėjais.
Kaip rašo „Bayerisches Landwirtschaftliches Wochenblatt“, Gamtos apsaugos asociacija nusprendė paleisti į laisvę 42 Kamerūno veislės avių bandą Žemutinės Saksonijos rezervate. Avys buvo skirtos užkirsti kelią natūralių teritorijų užžėlimui ir išsaugoti biologinę įvairovę.
Panašūs projektai vystomi visoje Europoje ir duoda gerų rezultatų, tačiau šis eksperimentas turėjo tragiškų pasekmių. Kodėl?
Vokiečių aktyvistai padarė išvadą, kad Kamerūno veislės avys yra laukiniai gyvūnai, kurie gali puikiai apsigyventi gamtoje ir turėtų būti palikti ten be jokio žmogaus įsikišimo. Dėl to 17 avių nugaišo iš bado, o likusi bandos dalis išsekusi dėl netinkamos mitybos, parazitų, ligų, dehidratacijos ir ekstremalių gyvenimo sąlygų.
Tokią išvadą padarė veterinarijos patikrinimas, po to, kai apie be priežiūros klaidžiojančias avis pranešė vietos gyventojai. Apsilankę vietoje, veterinarijos gydytojai paskelbė, jog gamtininkų asociacija nesugebėjo tinkamai pasirūpinti gyvūnais. Avys neturėjo nuolatinės prieigos prie vandens ir pašaro, joms nebuvo suteikta jokia pastogė nuo lietaus ar šalčio, jos negavo jokios veterinarinės priežiūros. Gydytojai patvirtino, kad išgyvenusios avys kentėjo nuo „visiško fizinio išsekimo“, riebalų atsargų trūkumo ir užkrėtimo įvairiais parazitais.
Teritorija nebuvo aptverta, todėl banda laisvai klajojo, dėl ko galėjo įvykti nelaimingi atsitikimai, be to, banda nebuvo apsaugota nuo plėšrūnų atakų. Dėl sąlyčio su žmonėmis trūkumo gyvūnai tapo visiškai laukiniais, todėl buvo sunku imtis tinkamų veiksmų.
Veterinarijos inspekcija įpareigojo vadinamuosius „ekologus“ imtis atitinkamų priemonių avių gerovei užtikrinti, tačiau jie ne kartą apskundė šiuos nurodymus. Dėl to byla buvo perduota teismui.
Ten minėtos asociacijos „ekologai“ vėl aiškino, esą Kamerūno veislės avis yra „laukinis gyvūnas“, kuris puikiai gali apsigyventi natūralioje aplinkoje ir kuriam nereikia žmogaus įsikišimo.
Organizacija teismo procese taip pat tvirtino nesutinkanti su veterinarijos gydytojų nuomone, nes avys esą turi prieigą prie derlingų ganyklų, todėl jos negaišta iš bado, o tokie atvejai neva nutiko dėl kitų, nežinomų priežasčių. Galiausiai asociacija teigė, kad negali sau leisti įvykdyti veterinarijos inspekcijos nustatytų reikalavimų.
Tačiau Žemutinės Saksonijos Aukštesnysis administracinis teismas visiškai nesuprato šių argumentų. Teisėjas nusprendė, kad, remiantis visuotinai žinoma informacija, Kamerūno veislės avys yra prijaukinta avių veislė ir laikomos ūkiniais gyvūnais. Su jomis reikėjo elgtis atitinkamai, o jų priežiūra ir gerovė turėjo būti užtikrinama, laikantis galiojančių teisinių bei veterinarinių standartų.
Teismas atmetė asociacijos prezidento teiginį, kad avių žūties priežastys galėjo būti kitos, kaip „absurdišką ir grynai spekuliatyvų“. Galiausiai teismas nusprendė, kad asociacija negali užtikrinti bandai reikiamų priežiūros ir gerovės sąlygų, todėl nebegali jų laikyti.
Parengė Ričardas Čekutis