Kaip karas paveikė Lietuvos prekybą maisto produktais

Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 30 proc. Tokį padidėjimą daugiausia lėmė išaugusios eksportuojamų žemės ūkio ir maisto produktų kainos. Į Ukrainą išvežamos produkcijos vertė sumažėjo per pusę, o į Rusiją ir Baltarusiją padidėjo 10,4 ir 13,5 proc.

Išankstiniais Muitinės departamento duomenimis, į įvairias šalis žemės ūkio ir maisto produktų nuo karo Ukrainoje pradžios eksportuota už 568,8 mln. Eur. Į Lietuvą importuota produkcijos už 272,2 mln. Eur.

„Taigi eksportuojame daugiau, nei importuojame – ši tendencija stebima jau nuo 2004 m. Daugelio žemės ūkio ir maisto produktų Lietuvoje pagaminama daugiau nei suvartojama vidaus reikmėms. Pavyzdžiui, 2020 m. apsirūpinimas grūdais ir jų produktais siekė 401 proc., jautiena ir veršiena – 295 proc., paukštiena – 108 proc., pienu ir jo produktais – 145 proc., kiaušiniais – 114 proc.“, - teigia Žemės ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento Ekonominės analizės skyriaus vedėjas Evaldas Pranckevičius.

Pasak ministerijos specialisto, karo Ukrainoje metu augantis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas parodo, kad, nepaisant geopolitinės įtampos, mūsų šalies produktų paklausa užsienio rinkose nesumažėjo.

Didžiausia eksporto vertė teko javams, jų išvežta už 82 mln. Eur. Kiek mažiau išvežta žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių – jų Lietuva eksportavo už daugiau kaip 71 mln. Eur.

Tabako ir perdirbtų jo pakaitalų eksporto vertė siekė beveik 49 mln. Eur. Pieno ir jo produktų, paukščių kiaušinių bei natūralaus medaus išvežta už 44,6 mln. Eur, už beveik tiek pat eksportuota ir paruoštų pašarų gyvūnams.

Žemės ūkio ministerijos specialistų atlikta analizė atskleidžia, kad minėtu laikotarpiu Lietuva daugiau importavo nei eksportavo šių produktų grupių:

• gyvų gyvūnų;
• žuvų, vėžiagyvių, moliuskų ir kitų vandens bestuburių;
• valgomųjų vaisių ir riešutų; citrusų vaisių arba melionų žievelių ir luobų;
• gyvūninių arba augalinių riebalų ir vaško;
• kitų gyvūninės kilmės produktų;
• augalinių pynimo medžiagų ir kitų augalinių produktų.

Prekyba su Ukraina, Rusija ir Baltarusija nuo karo pradžios

Į Ukrainą nuo vasario 24 d. iki gegužės 1 d. išvežta produktų už 22,6 mln. (4 proc. viso eksporto), importuota už 24,4 mln. (8,9 proc. viso importo).

Paskutinėmis savaitėmis prekyba žemės ūkio ir maisto produktais su Ukraina šiek tiek augo. Iš Lietuvos į Ukrainą daugiausia eksportuojama žuvies ir jos produktų, tačiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir jų išvežta 61 proc. mažiau.

Iš Ukrainos į Lietuvą daugiausia importuota nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, jų importas padidėjo pustrečio karto.

Į Rusiją ir Baltarusiją eksportuota daugiau maisto produktų, nei importuota. Eksporto į Rusiją vertė siekė 115,7 mln. Eur (20,3 proc.),  o importuota beveik dvigubai mažiau – už 59,8 mln. Eur (22 proc.).

Į Rusiją nebevežami lietuviški javai, mėsa ir jos subproduktai, pienas ir jo produktai, daržovės, vaisiai ir kiti gaminiai. Į šią šalį daugiausia eksportuojama nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų bei acto – ši produktų dalis sudaro daugiau kaip pusę išvežamos produkcijos. Nuo karo pradžios ji sumažėjo beveik dešimtadaliu.

Į Baltarusiją eksportuota produktų už 52,1 mln. Eur (9,2 proc. viso eksporto), o importuota už 38,6 mln. Eur (14,2 proc. viso importo). Į šią šalį Lietuva eksportuoja dar mažiau produktų, nei į Rusiją.

Daugiausia į šią šalį eksportuojama žuvies produktų, jų eksportas per metus padidėjo 46,3 proc. Nuo karo veiksmų Ukrainoje pradžios, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, iš Baltarusijos daugiausiai importuota maistinių riebalų ir aliejaus, per metus jų importas padidėjo net 672,6 proc.

ŽŪM informacija

Susijusios temos - skaitykite: prekyba su Rusija; Ukraina; karas; infliacija; Vyriausybė; daržovės; grūdai;