Kaip laiku atpažinti perkaitimą ir apsaugoti gyvūnus per karščius

Kaip atpažinti perkaitusį gyvūną? 

Perkaitimo požymiai gali būti tokie: dažnas ir paviršutiniškas kvėpavimas, stiprus prakaitavimas, neramūs judesiai, sutrikusi koordinacija. Pastebėjus tokius simptomus, gyvūną būtina nedelsiant atvėsinti – perkelti ar nuvesti į pavėsį, apipilti vėsiu vandeniu ar vėsinti kitais būdais. 

Vabzdžių pavojus 

Karščių metu gyvūnus aktyviai puola kraujasiurbiai vabzdžiai. Jų antpuoliai gali baigtis rimtomis sveikatos problemomis ar net gyvūnų gaišimu. Todėl būtina apsaugoti gyvūnus nuo vabzdžių: naudoti specialias apsaugos priemones, kurias galima įsigyti veterinarijos vaistinėse, intensyviausiu vabzdžių puolimo laikotarpiu gyvūnus parginti į tvartus, taip pat gali pagelbėti gausaus vėjo (skersvėjo) perpučiama medžių paunksmė, stoginė, kitoks pavėsis ar vandens „procedūros“ (dušas, smulkių vandens dalelių purškimas, maudynės ar kt.). 

Vanduo ir pavėsis – gyvybiškai svarbūs 

Gyvūnai visada turi turėti galimybę atsigerti švaraus, vėsaus vandens. Ganyklose esantys gyvuliai karščiausiu dienos metu neturėtų būti laikomi saulės atokaitoje – jiems būtinas pavėsis: medžių paunksnės, pavėsinės ar stoginės.  

Patalpose būtina gera ventiliacija 

Gyvulių laikymo patalpose, ypač kiaulių ar paukščių, turi veikti efektyvios ventiliavimo sistemos. Taip pat svarbu įrengti signalizacijas, kurios perspėtų apie ventiliavimo sutrikimus ar pavojingą temperatūrą. 

Kelionės su gyvūnais 

Vežant gyvūnus karštuoju metų laiku būtina pasirūpinti, kad transporto priemonėje veiktų girdymo įrenginiai, ventiliavimo, temperatūros kontrolės sistemos. Rekomenduojama vengti ilgų kelionių per karščius, o jei išvykos neišvengiamos – stengtis vežti vėsesniu paros metu (anksti ryte ar naktį). Transportuojant gyvūnus jiems reikia daugiau vietos, pakankamai pakratų, pašaro ir vandens. 

Gyvūnų vežėjams patariama nevežti gyvūnų ypač karštomis dienomis, kai prognozuojama oro temperatūra yra 30 °C ir aukštesnė. Tokiais atvejais verta kelionę atidėti, kol orai kiek atvės. Esant oro temperatūrai aukštesnei kaip 30 °C, gyvūnų vežimą būtų galima planuoti tik tais atvejais, kai transporto priemonėje, kurioje vežami gyvūnai, yra įrengta vėsinimo sistema, galinti užtikrinti vienodą oro temperatūrą visose transporto priemonės vietose. 

Keliones reikia planuoti atsakingai, kad būtų išvengta neplanuotų sustojimų (pvz., dėl vykdomų kelio remonto darbų), nes gyvūnų sveikatai kyla pavojus dėl transporto priemonėje greitai kylančios temperatūros. 

Pavojai augintiniams 

Šunys, katės bei kiti augintiniai karštį taip pat ištveria sunkiai. Juos reikia stengtis laikyti kuo vėsesnėse, gerai vėdinamose patalpose, bet saugoti nuo skersvėjo, nuolat paduoti šviežio vandens. Leiskite augintiniams gulėti ant vėsių paviršių, taip pat veiksminga apšlakstyti gyvūną vandeniu ar uždėti drėgną rankšluostį, kuris džiūdamas vėsina kūną. Ypač jautrūs perkaitimui yra vyresni gyvūnai, turintys antsvorio, sergantys, trumpasnukiai, tamsaus kailio. 

Pašaras – mažesniais kiekiais ir lengvesnis 

Karštomis dienomis gyvūnų apetitas natūraliai sumažėja, ir tai normalu. Rekomenduojama sumažinti pašaro kiekį ir šerti juos lengvai virškinamu maistu. Svarbu, kad vanduo būtų keičiamas dažnai – jis turi būti šviežias, švarus ir vėsus. Jei gyvūnas maitinamas sausu ėdalu, jam reikės dar daugiau vandens. 

Kelionės ir pasivaikščiojimai su augintiniu 

Niekada nepalikite augintinio vieno automobilyje – net trumpam. Net ir praverti langai neapsaugo nuo greito perkaitimo, o temperatūra automobilyje gali per kelias minutes pakilti ir iki 50 °C. Tai gali baigtis šilumos smūgiu ar net mirtimi – tai įvardijama kaip žiaurus elgesys  su gyvūnais. 

Taip pat nerekomenduojama leisti šuniui važiuoti automobilyje iškišus galvą pro langą – tai gali tapti ausų, akių ar kvėpavimo takų uždegimo priežastimi. 

Pasivaikščiojimai su augintiniu turėtų būti planuojami rytais arba vakarais, kai saulė nėra tokia kaitri. Dienos metu asfaltas gali būti įkaitęs tiek, kad nudegintų augintinio letenas. Fizinį krūvį taip pat reikėtų riboti. 

Kada skubiai kreiptis veterinarinės pagalbos? 

Perkaitęs gyvūnas tampa vangus, stipriai lekuoja, seilėjasi, parausta liežuvis ir dantenos, gali vemti, netekti sąmonės. Pastebimas stiprus, dažnas, paviršutiniškas kvėpavimas arba sutrikusio kvėpavimo požymių. Tokiais atvejais būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. 

Karščiai gyvūnams – tikras iššūkis, todėl jų gerovė ir saugumas priklauso tik nuo mūsų atsakomybės ir rūpesčio. 

VMVT informacija