Kaip pabaigti gyvulių augintojų ir vilkų aukų kančias?

Vilkai įžūlėja

Utenos r. Buitūnų kaime avis laikantis ūkininkas Mindaugas Bazys niekaip negali atsiginti nuo vilkų. Pilkiai, liepos 8 d. pradėję savo kruviną žygį, vis nesiliauja. Kone kasdien, padarę 2–3 dienų pertraukas, pjauna avis. Nei elektrinės tvoros, nei šuo vilkams netrukdo dirbti jų juodą darbą. Jokios baimės nejaučia, laisvai artinasi net prie žmonių gyvenamųjų vietų, šeimininkauja avių garduose. Ūkininkas M. Bazys jau neteko 40 avių. Po paskutinio išpuolio 4 avis dar bandė gydyti, bet nepavyko ir jos nugaišo. Jau, ko gero, pusę bandos išpjovė? Avių augintojas ŪP pasakoja, kad ne, jo ūkyje ganosi net 400 avių banda.

Ūkininko nuomone, kanopinių žvėrių Lietuvoje apstu, maisto vilkams pilna, tačiau pilkiai suka į avių aptvarus, matyt, lengvesnio grobio ieškodami. O avys vasarą maitinasi dažniausiai naktį, nes dieną karšta, uždarius jas į tvartus, kenčia, be to, taip būtų pažeidžiama jų gerovė. Susivaryti į tvartus kas vakarą bandas po 200 avių būtų nemenkas iššūkis, kai jos ganosi 10–20 ha dydžio ganyklose. Pripratinti prie tokio varinėjimo irgi būtų sunku. O ir ekologiniams ūkiams keliamas reikalavimas – ganyti avis ganyklose. M. Bazio ūkio pievos nuo Labanoro regioninio parko nutolusios apie 5 km. „Čia gyvenvietė. Mūsų ganyklų nėra miške ar tarp miškų“, – teigė ūkio šeimininkas. Ganyklos išsidėsčiusios tarp gyvenamųjų namų, tačiau plėšrūnams tai nėra kliūtis. „Nesakau, kad mes kažką specialiai esame pasidarę, kad apsaugotume savo gyvulius nuo vilkų, bet daugmaž taip, kaip reikalaujama“, – tvirtino avių augintojas. Suka galvą, ką dar sugalvoti, kad būtų paveiku. „Norėjome garsinius signalus naudoti, bet tada susiduri su kitais dalykais: kaimynai nepatenkinti“, – kalbėjo ŪP pašnekovas.

Reikia nedelsiant keisti įstatymus

„Didžiausia problema – biurokratinės kliūtys. Labai ilgai užtrunka, kol gauni leidimą dėl probleminio vilko paėmimo iš gamtos. Taip gerokai uždelsiama. O ir išduodamas leidimas vienam vilkui, jei daugiau vilkų ateina, tai kiti gi lieka, o ir kurį sumedžios, neaišku: ar tą, kuris pjovė, ar tą, kuris nė neragavęs avienos“, – į problemą atkreipė dėmesį M. Bazys.

Patarėjų ūkininkui begalė, ir visi protingi, žino, kaip apsisaugoti. „Pasiūlymų yra visokiausių: laužų deginimas, budėjimas, naktigonės, tik vargu ar tai pagelbėtų... O ir per naktį budėjęs, ar aš darbus savo ūkyje benudirbsiu? Aš gi ūkininkauju, o ne medžioju“, – svarstė avių augintojas.

Paklaustas, ką, jo galva, reikėtų daryti, kaip gintis nuo pilkasermėgių išpuolių, sakė, kad reikėtų pagaliau priimti įstatymą, kad medžiotojai nedelsdami galėtų imtis priemonių, bent jau atgrasančių vilkus nuo avių bandų, tegu ne po pirmo, tai bent po antro vilkų išpuolio. Dabar gi vilkai nejaučia jokio pavojaus, mat jų šiuo metu medžioti negalima, už tai gresia be proto didelė, tūkstantinė, bauda, dar žala gamtai, šautuvo konfiskavimas, tad šauti į vilką tikrai niekas nedrįs, o leidimai, deja, vėluoja. „Aš vijau vilką. Ir ne naktį, o apie 22 val. vakaro, dar buvo pakankamai šviesu. Jis buvo nuo manęs tik apie 20 m atstumu ir dar bėgdamas sugebėjo ėriuką pagriebti“, – pasakojo M. Bazys. Vienintelis, anot ūkininko, logiškas sprendimas – leisti medžioti vilkus anksčiau, leisti medžiotojams bent jau saugoti, bent jau atgrasyti.

Tiesa, leidimas sumedžioti probleminį vilką vis dėlto gautas, tik avių augintojas nežino, ar bandymų būta, ar medžiotojai pataikė, ar nepataikė, bet jau savaitė, kai plėšrūnai nesilanko jo ūkyje. Kita vertus, ar tokia jau turtinga ta mūsų valstybė, kad už avį mokėtų 60–80 Eur?  Nors tai nėra daug, tačiau vis tiek pinigai. O už šimtus avių šalyje? Tad ar nebūtų geriau sutvarkyti įstatymus ir supaprastinti leidimų medžioti probleminiams vilkams išdavimą? Su sparnuota fraze, kad geriausias avių pirkėjas – vilkas, uteniškis nenori sutikti. „Juk sudrasko ir pakaitinių avelių, kurios jau rudenį senas turėtų pakeisti, nes 6–7 metų avis yra sena, o mano bandoje išpjautų yra įvairaus amžiaus avių. Ėriukų aš iš pradžių net neregistravau: nunešė vilkas ir nunešė. Tačiau dabar jau neįmanoma, kai pradėjo nuolat pjauti avis“, – teigė M. Bazys. Jis atkreipė dėmesį, kad ir pats procesas – užregistravimas apie vilkų padarytą žalą – ganėtinai užtrunka: kol išsiimi pažymą, kol išsikvieti Rietavo veterinarinę sanitariją, kol nuvažiuoji į seniūniją, kol sulauki komisijos. Nuostolių nustatymas pareikalauja visos dienos. „Žaidi visą dieną dėl kokių dviejų avių, o rezultato kaip ir nėra“, – apmaudo neslėpė ŪP pašnekovas.

„Reikia nedelsiant kažką daryti ir pabandyti pakeisti įstatymus. Pas latvius juk viskas kitaip, o pas mus labai daug saugančiųjų vilkus. Gražu vilkas ir aš nieko prieš, bet jei laukinis gyvūnas eina pas žmogų, tai jau kažkas negerai“, – įsitikinęs M. Bazys. Anot jo, stirnos ateina, bet pamato žmogų, reaguoja, bėga, o vilkai – ne, nieko nebijo.

Vilkai prie sodybų šmirinėja ir Dzūkijoje

Skėsčioja rankomis, nežinodami nei ką daryti, nei kur kreiptis, nei kieno pagalbos šauktis, ir Dzūkijos ūkininkai, nes vilkų išpuoliai nesiliauja ir Lazdijų r. Ūkininkai nesijaučia saugūs ir negali ramiai miegoti. Kaip ir uteniškis M. Bazys, taip ir dzūkai supranta, kad jų gyvuliai yra jų turtas, o savo turtą turi saugoti, bet patys tai padaryti nepajėgūs. Visi pagalbos prašymai atsimuša kaip žirniai į sieną: situacija nesikeičia, valdininkai neskuba padėti gyvulių augintojams, realių sprendimų nesulaukiama.

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Lazdijų skyriaus medžioklės žinovas Anatolijus Palionis ŪP pasakojo, kad šiuo metu gyventojų ganyklas lanko ne pilkių  jaunikliai, dar ne tas metas, kaip žmonės sako, kai vilkai savo vaikus medžioti moko. Tačiau vilkų išpuolių dažnėja ir, anot specialisto, jei tik orai pabjurs, jų neabejotinai daugės.

Visai neseniai Pakirsnių kaime papjauta 9 mėnesių telyčia, o prieš mėnesį Maišymų kaime į avių bandą įsisukę plėšrūnai papjovė 11 avių. „Pakirsnių kaime aptvare būta dviejų didelių vilkų, nors šeimininkas sako lyg matęs ir daugiau. Bet šone – pūdymas, tad po lietaus gerai matėsi dviejų vilkų pėdsakai. Lietus, vėjas – vilkai ateina. Po blogų orų visada vilkų išpuolių būna: plėšrūnams tokios oro sąlygos sukuria saugesnę aplinką“, – dėstė A. Palionis. Vilkai puotą naminių gyvulių aptvare surengę apie antrą valandą nakties, garsus šunų lojimas pažadinęs šeimininką, kuris su prožektoriumi švietęs, pats savo akimis matęs ir vilkus, bandęs vyti, bet šie savo darbą jau buvo padarę. Telyčia dar buvo gyva, bet baisiai sužalota. „Tikėtina, kad vilkai nusižiūrėjo auką ir ją puolė. Silpnesnė telyčia buvo, 9 mėnesių, bet maža. Visada taip būna. Tokia jau sistema: puola silpniausią“, – tikino ŪP pašnekovas. O vilkų tikrai yra: neseniai medžiotojų kameros Trakiškės miške užfiksavo 5 vilkus.

Mindaugo BAZIO nuotraukos

Viršelyje: Ūkininkas Mindaugas Bazys įsitikinęs, kad pagaliau reikia keisti įstatyminę bazę ir nuo to geriau bus visiems: ir ūkininkams, ir pačiai valstybei.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.