Kaip pasipriešinti agroterorizmui?

Prievarta ar laisvė rinktis

Organizacijos „Laisvė rinktis“ vadovė Austė Korbutė pakvietė renginio dalyvius pakalbėti visas gyvenimo sritis apėmusios žaliosios politikos temomis, kurios mūsų visuomenėje tapusios lyg stigma ir laikomos tarsi nekritikuojamomis. Norinčiųjų pasisakyti buvo daug ir jie dažnai kartojo, kad turime vadovautis faktais, skaičiais ir sveiku protu, nes jeigu vyraus profesionaliai pakurstomos emocijos, visuomenė, kaip kokių nesubrendusių vaikų minia, nusiris į tokį lygį, iš kurio bus sudėtinga pakilti.

Dėl įvairių žaliųjų iniciatyvų daug žmonių jau stveriasi už galvų ir svarsto, kur visa tai nuves. „Žaliosios politikos atstovai sako, kad jau dabar reikia pradėti skatinti veganizmą, gal net padaryti jį savotiškai privalomu. Ir pradėti reikėtų nuo valdžios, kad įvairiuose susitikimuose ir priėmimuose būtų vien tik veganiškos vaišės. Mes tam kategoriškai nepritariame, laisvė rinktis turėtų būti aukščiau už ideologijas ir primetamas vertybes“, – A. Korbutė aiškino, kas paskatino surengti tokią diskusiją.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis akcentavo, kad žalioji kryptis turi būti ne spaudimo, o partnerystės politika. „Aplinkosauginiai siekiai yra būtini, tačiau jie privalo būti įgyvendinami realiame gyvenime. Ten, kur dirba mūsų ūkininkai, vyksta gamyba, formuojasi bendruomenių kasdienybė, žalioji politika turi remtis protinga pusiausvyra tarp žmonių, pelno ir planetos išsaugojimo“, – sakė žemės ūkio ministras. Jis kvietė nepamiršti, kad mityba nėra ideologija ir kad reikia skatinti sveiką ir subalansuotą mitybą, paremtą mokslo žiniomis, tradicijomis ir vietos produktais, o ne primesti vieną pasirinkimą. „Sprendimai tiek dėl gamtos, tiek dėl žmogaus ir jo mitybos turi būti holistiški“, – pabrėžė A. Palionis.

NVO – milžiniškos lėšos

Nuotoliu renginyje pasisakė Europos audito rūmų (EAR) narė Laima Andrikienė. „Manau, kad privalome kalbėti apie dviejų esminių iššūkių, su kuriais susiduria Europos Sąjunga (ES), sankirtą, t. y. apie siekius neatidėliojant įgyvendinti ES žaliąją darbotvarkę ir remti ES žemės ūkio sektorių, kuris yra gyvybiškai svarbus. Ir kalbėti remiantis faktais, o ne emocijomis. Šis laikas ypač svarbus, nes dabar formuojama ES daugiametė finansinė perspektyva, diskutuojama dėl prioritetų ir jų finansavimo. Todėl svarbu analizuoti klaidas ir išmoktas pamokas“, – teigė EAR narė.

L. Andrikienė atkreipė dėmesį, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) pirmauja žaliosios politikos srityje, ragindamos imtis ambicingų veiksmų prieš klimato kaitą, taršą ir biologinės įvairovės nykimą. NVO gauna gana reikšmingą finansavimą, tad labai svarbu, kad jų veikla būtų maksimaliai skaidri.  Ji priminė, kad EAR šiemet vasarį paskelbė specialiąją ataskaitą apie NVO finansavimo iš ES fondų skaidrumą. 2021–2023 m. NVO finansavimui ES skyrė 7,4 mlrd. Eur: 4,8 mlrd. – Europos Komisija ir dar 2,6 mlrd. Eur – valstybės narės. Per šį laikotarpį ES dotacijos 4 vidaus politikos kryptims skirtos daugiau nei 12 tūkst. NVO. Parama sudarė beveik 4 proc. ES biudžeto išlaidų, o EAR daro išvadą, kad NVO finansavimas yra neaiškus, čia trūksta skaidrumo.

Dviprasmiška politika

Kiti diskusijos dalyviai atskleidė, kaip skiriasi viešai pateikiami emociniai šūkiai ir reali situacija miškų, žemės ūkio ir kitose gamybos srityse. Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos (LMSA) vadovas Algis Gaižutis pastebėjo, kad manipuliuojant yra lengva užkabinti visuomenės dėmesį, ir tuo yra profesionaliai naudojamasi. Anot jo, realiai pas mus miškingumas nuolat didėja, Lietuva patenka į pačius našiausius miškus turinčių valstybių 12-uką. „Tai rodo mūsų miškininkų kruopštų darbą, prižiūrint ir atkuriant miškus, bet sklando mitai, kad Lietuvoje tuoj neliks miškų. Medžio kirtimas visada vizualiai šokiruoja ir sukuria stiprią emociją, tuo ir naudojamasi“, – teigė LMSA vadovas. Jis pažymėjo, kokia dviprasmiška yra politika dėl plynų kirtimų saugomose teritorijose. „Deklaruojama, kad neturi būti jokių plynų kirtimų, už medžio genėjimą savo kieme žmonėms skiriamos didžiulės baudos, o saugomose teritorijose plynai kertama. Pavyzdžiui, Dzūkijos nacionaliniame parke, kur negalimi plyni kirtimai, „aplinkosaugininkų“ atvertos kopos, iškirsti medžiai. Tai yra manipuliacijos įstatymais, kai norint galima juos taikyti arba netaikyti“, – tvirtino A. Gaižutis.

LMSA vadovas apgailestavo, kad politika darosi priklausoma nuo to, kas garsiau rėkia, o ne nuo to, kas geriau supranta. O kai emocinis spaudimas tampa politikos priemone, tada atsiranda papildomi, nepamatuoti ir ne visada reikalingi ribojimai.

Kam reikalinga saviplaka?

Seimo narys Viktoras Pranckietis kalbėjo apie žaliąją saviplaką ir aplinkosaugininkų polinkį žemės ūkio veiklą tapyti tamsiomis spalvomis, neįvertinus realių skaičių ir pažangos. Jis oficialiais skaičiais iliustravo, koks yra žemės ūkio indėlis į ekonomiką ir socialinį gyvenimą – 2024 m. šalies žemės ūkio sektoriaus produkcija sudarė apie 3,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o kartu su perdirbimu ir eksportu – iki 7–10 proc., apie 31 proc. gyventojų gyvena kaimo vietovėse.

Politiko pateikti skaičiai ir lentelės rodė, kaip subliūkšta priekaištai Lietuvos žemės ūkiui dėl to, kad jis neva yra vienas pagrindinių teršėjų ir klimato kaitos sukėlėjų. Girdimi ir matomi teiginiai apie intensyvią žemdirbystę, tačiau niekas nepastebi didžiulio pokyčio ir visos pažangos žemės ūkyje. Priekaištaujama dėl trąšų naudojimo, nors Lietuvoje jų naudojama mažiausiai ES. Pasak Seimo nario, manipuliuojama ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimais – ŠESD rodikliai žemės ūkyje mažėja, bet viešai šaukiama, kad jie auga.

„O dėl vandens taršos yra tiesiog juokingi dalykai – pagal Lietuvos higienos normą geriamajame vandenyje leistinas azoto kiekis – iki 50 mg/l, o paviršiniuose vandenyse –10 mg/l. Tad jeigu pilsime geriamąjį vandenį į paviršinį, jį užteršime! Patys save plakame, kaip kokie vienuoliai su rimbais. Nekaskime blogio duobės žmonių galvose. Nuolat sakome, kad pas mus blogai, ir paskui skundžiamės, jog populiacija mažėja“, – konstatavo V. Pranckietis.

Kas remia, o kas dergia?

Apie įžvelgiamas manipuliacijas žmonių emocijomis dalijosi ir Atsinaujinančių degalų asociacijos vadovas Vytautas Kisielius. Anot jo, biodegalų gamyba gimė iš europinės politikos, ji yra remiama ir skatinama kaip tvarus verslas, tačiau jis yra tapęs žaliųjų aktyvistų taikiniu. „Viešos emocinės žinutės, jautrios iliustracijos, skambios frazės, rėksmingi pavadinimai sulaukia didelio ažiotažo visuomenėje ir apie mus piešia blogo sektoriaus vaizdą. Kai imame tyrinėti, kas už to slypi, randame vieno žmogaus organizaciją, kuri mėgina sudaryti įspūdį, jog atstovauja visai Lietuvai, bet mes nematome, kas už to stovi. Matome tik, pavyzdžiui, šios organizacijos dokumentą „Biodegalų apgavystė“, parengtą už valstybės pinigus“, – paradoksą atskleidė diskusijos dalyvis.

V. Kisielius pastebėjo, kad lobistai ir NVO veikia nevienodomis sąlygomis – NVO aktyviai dalyvauja teisėkūros procesuose, bet jų veikla nepakankamai reguliuojama, jos neturi tam tikrų pareigų kaip lobistai, nėra apibrėžta atsakomybė, nepakankamas finansavimo šaltinių atskleidimas.

Stulbinantis poveikis

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. dr. Elena Bartkienė pastebėjo, kad būtent dėl prasto emocinio fono jauni žmonės nenori rinktis su gyvulininkyste susijusių mokslų, todėl jaučiama grėsmė, kad ši sritis gali likti be specialistų. Ji pasakojo, kaip viena mama, paskambinusi į dekanatą dėl vaiko studijų, gyvūnų mokslų programą apibūdino maždaug taip: „Nenoriu, kad mano vaikas būtų skerdikas.“ „Visuomenė nesupranta, kad tvarumas kitaip atrodo. Tad visiems reikia pradėti aiškinti nuo pagrindų, kaip pagaminamas maistas. Riekia ugdyti kritinį mąstymą visose srityse. Mes siūlomės į mokyklas, biologijos pamokas įnešti realybės suvokimą, kad galėtume mokiniams paaiškinti, iš kur atkeliauja maistas. Nes jeigu dabar nesusiimsime, tolima perspektyva nėra labai džiuginanti“, – perspėjo LSMU profesorė.

Tiesiog stulbinančia patirtimi pasidalijo kaimo mokykloje dirbanti ūkininkė, mokslų daktarė Vilma Živatkauskienė: „Toks įspūdis, kad visose programose žemės ūkis pristatomas neigiamu aspektu, moksleiviai jau nežino, kaip užauginamas maistas, ir tai yra didelė problema. Specialistai turėtų peržiūrėti programas ir vadovėlius.“

Į žemės ūkį atėjo radikalizmas

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. lapkričio 18 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.