Kaip paskatinti organinės anglies dirvožemyje kaupimąsi?

Siekiant padidinti ir užtikrinti anglies sekvestraciją, ją susiejant su dirvožemio valdymo priemonių taikymo galimybėmis, 2021 m. buvo pradėtas didžiausias europinis projektas „Dirvožemio organinės anglies sekvestracijos potencialo tyrimai Europoje“ (CarboSeq). Projektas finansuojamas Europos jungtinės žemės ūkio paskirties dirvožemio valdymo programos EJP SOIL, kuri vienija unikalią 26 partnerių grupę iš 24 Europos šalių.

Mokslininkai bendromis jėgomis siekia įvertinti Europos žemės ūkio paskirties dirvožemių anglies sekvestracijos potencialą ir sukurti duomenų bazę, kurioje surinkti ilgalaikiai Europos lauko eksperimentų duomenys būtų siejami su anglies sekvestravimo galimybėmis – kaip konkrečios priemonės padidins organinės anglies atsargas dirvožemyje.

EJP SOIL projekte CarboSeq kaip partneris dalyvauja ir Lietuvos agrarinių miškų mokslų centras (LAMMC), trys mokslo darbuotojos: dr. I. Mockevičienė (projekto koordinatorė), dr. M. Vilkienė ir dr. K. Amalevičiūtė-Volungė.

Remiantis sukaupta didžiule duomenų baze, surinkta per pirmuosius dvejus projekto vykdymo metus, buvo pasirinkta 11 priemonių, kurios, mokslininkų nuomone, yra perspektyviausios siekiant didinti dirvožemio organinės anglies sekvestraciją bei plačiai aptariamos ir analizuojamos mokslo bendruomenės.

Štai šios priemonės: dengiamieji augalai, pupinių augalų įterpimas į sėjomainą, augalinių liekanų įterpimas, drėkinimas, tiesioginė sėja, bearimis žemės dirbimas, naujai kuriami kraštovaizdžio elementai (gyvatvorės), juostinės sistemos, integruojančios augalininkystę ir miškininkystę, bioanglies ir kitų organinių trąšų naudojimas, dirbamų žemių pavertimas pievomis, dirbamų žemių pavertimas į ganyklas (silvopasture).

Išvardytos priemonės bus taikomos modeliuojant jų potencialų poveikį dirvožemio organinės anglies sekvestracijai visoje Europoje. Pritaikius biofizinius, aplinkosauginius, techninius ir ekonominius priemonių taikymo apribojimus, projekto metu gauti duomenys suteiks ne tik teorines, bet ir realias pasirinktų priemonių taikymo perspektyvas, siekiant sušvelninti klimato kaitą.

Bus sudarytas interaktyvus Europos dirvožemių anglies sekvestravimo potencialo žemėlapis. Galutiniams vartotojams jis leis (pagal pasirinktas savame ūkyje taikomas priemones):

• sužinoti, kiek papildomai gali būti sekvestruojama anglies;
• gauti informaciją apie galimą teigiamą/neigiamą šalutinį ekonominį/aplinkosauginį šių priemonių taikymo poveikį.

Šių metų pabaigoje planuojama pateikti pirmuosius žemėlapius, sudarytus remiantis Europos ilgalaikių lauko eksperimentų duomenimis. Paskutiniais projekto vykdymo metais (2024 m.) nacionaliniu lygmeniu bus modeliuojami ir sudaromi žemėlapiai, leidžiantys dar realiau įvertinti šių priemonių potencialą kaupti anglį.

Pagal LAMMC informaciją