Kaip rengiasi gintis lenkai ir kaip – lietuviai

Ne tik sportui

Keletas Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio minčių iš jo sveikinimo kalbos šaudyklos atidarymo metu. Prezidentas pažymėjo ką tik grįžęs iš Niujorke (JAV) vykusios Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 81-osios sesijos, kurioje saugumas buvo viena pagrindinių temų. Tarptautinio saugumo problemos nėra išsprendžiamos vien dialogu; valstybės taip pat turi kurti savo atsparumą ir gebėjimą atgrasyti tuos, kurie galėtų kėsintis į laisvę, suverenitetą ir nepriklausomybę. Kalboje jis išskyrė tris pagrindinius saugumo lygmenis. Pirmasis – geopolitinis ir tarptautinis: diplomatija, sąjungininkai ir Lenkijos prezidento veikla tarptautinėje erdvėje. Antrasis – valstybės ir karinis: Lenkijos ginkluotosios pajėgos, gynybos pramonė, karinė technika bei uniformuotosios tarnybos. Prezidentas pabrėžė dideles Lenkijos išlaidas gynybai.

Trečiasis – vietos bendruomenių saugumas. Būtent su juo šalies vadovas susiejo ir Boguty–Pianki šaudyklą: savivaldybės bei apskritys, jo teigimu, turi rūpintis ne tik infrastruktūra ar gyvenamąja aplinka, bet ir bendruomenės pasirengimu bei valstybės saugumu. K. Nawrockis padėkojo Mazovijos vaivadijos, Ostruvo apskrities ir Boguty–Pianki savivaldybės institucijoms už finansinį indėlį statant maždaug 8 mln. zlotų kainavusią šaudyklą. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad projektui buvo panaudotos ankstesnės programos „Polski Ład“ lėšos, ir apgailestavo, jog ši programa nebeveikia. Jis pareiškė viltį, kad ateityje valstybės finansinė padėtis leis tokius objektus statyti ir kitose savivaldybėse.

Tuomet K. Nawrockis išsakė vieną pagrindinių savo kalbos minčių: „Pats ginklas saugumo nesuteikia.“ Prezidento mintis – saugumą sukuria apmokytas ir atsakingas žmogus, mokantis naudotis ginklu. Būtent tuo jis grindžia šaudyklos reikalingumą.

Šaudykla numatyta ne tik sportui. Ja galės naudotis vietiniai kariniai daliniai, į Lietuvos šaulių sąjungą (LŠS) panašių organizacijų nariai ir vietos gyventojai. Prezidentas tai sieja su praktinių saugaus elgesio su ginklu įgūdžių įgijimu ir platesniu visuomenės pasirengimu užtikrinti valstybės saugumą. Toliau nuskambėjo politiškai svarbiausia kalbos dalis – mintys apie civilių teisę turėti ginklą.

K. Nawrockis paragino Lenkijoje pradėti viešą diskusiją dėl civilių teisės turėti šaunamuosius ginklus. Jis supriešino du modelius: JAV, kur teisė turėti ginklą įtvirtinta Konstitucijoje, ir Europos Sąjungą, kurioje šis reguliavimas gerokai griežtesnis.

Šalies vadovo pateiktais duomenimis, Lenkijoje tik maždaug 1 proc. piliečių turi ginklus ir moka jais naudotis. Prezidentas pridūrė pats priklausantis šiai grupei ir perėjęs visą oficialią leidimo gauti ginklą procedūrą. Toliau jis palygino Lenkiją su kitomis valstybėmis: Čekijoje ir Austrijoje šis rodiklis siekia 3–5 proc., o Suomijoje bei Šveicarijoje – net apie 30 proc. Remdamasis šiais palyginimais, K. Nawrockis teigė esąs įsitikinęs, kad Lenkijai reikia viešos diskusijos apie „atsakingą prieigą prie ginklų“.

Valstybės programa

Nuo 2018 m. Lenkijos gynybos ministerija (MON) vykdė programą „Strzelnica w powiecie“ („Šaudykla apskrityje“). Pirminė jos idėja buvo valstybės dotacijomis padėti savivaldybėms statyti arba renovuoti klasikines atvirojo tipo šaudyklas. Valstybė galėjo finansuoti iki 80 proc. projekto vertės, o savivaldybė turėjo prisidėti bent 20 proc. Vėliau ši programa gerokai išsiplėtė: nuo 2021 m. pradėtos finansuoti ir virtualios bei pneumatinės šaudyklos.

MON ataskaitoje Lenkijos Seimui pateikta konkreti 2019–2024 m. statistika – įgyvendinant šią valstybės remiamą programą, atidarytos 405 šaudyklos – 370 virtualių, 28 pneumatinės ir tik 7 klasikinės, t. y. atvirojo tipo, šaudyklos.

Pagal metus MON pateikia tokią šaudyklų plėtrą Lenkijoje:

Taigi vien 2024 m. Lenkijoje šaudyklų tinklas pasipildė dar 90 objektų. Įdomu tai, kad ši programa pradėta dar prieš Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą – 2018 m. Tuomet MON aiškino, kad projektas yra atsakas į didėjantį lenkų susidomėjimą šaudymo sportu ir saugumo klausimais. Ministerija taip pat tiesiogiai nurodė, kad didesnis šaudyklų skaičius turėtų pagerinti piliečių įgūdžius, kurie galėtų būti naudingi krizės ar grėsmės atveju.

Pirminėje programoje numatyta, kad šaudyklomis galės naudotis ne tik civiliai. Pagrindinės tikslinės grupės – vaikai ir jaunimas, gynybinių organizacijų nariai, Lenkijos kariuomenės kariai bei kitų tarnybų pareigūnai. Po 2022 m. prasidėjusio karo Ukrainoje šie argumentai tapo dar svarbesni. 2023 m. tuometis gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas, atidarydamas vieną iš virtualių šaudyklų, programą tiesiogiai siejo su karu už rytinės Lenkijos sienos ir visuomenės gynybinių gebėjimų stiprinimu. Be to, MON nurodė, kad 2026–2028 m. šiai programai planuoja skirti maždaug po 30 mln. zlotų kasmet.

O Lietuvoje...

Lietuvoje situacija klostosi taip pat sparčiai, tačiau į priešingą pusę. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo valstybė neatidarė nė vienos civiliams skirtos šaudyklos. Nė vienos, Karlai! Nebuvo ir nėra jokių finansavimo programų, kurios padėtų atsidaryti ar išsilaikyti privačioms šaudykloms. Maža to, įvairūs biurokratiniai reikalavimai verčia jas užsidaryti, nes privatus verslas nebemato prasmės dirbti aplinkoje, kurioje rizika didžiulė, sąnaudos auga, o pajamos nebepadengia veiklos išlaidų. Mano vertinimu, skaičiuojant nuo sovietmečio, vietų, kuriose civiliai galėjo pašaudyti, sumažėjo maždaug triskart. Vien šiais, 2026 m., buvo uždarytos net trys populiarios šaudyklos, dar penkios yra tampomos po teismus bei vykdomi įvairiausi instituciniai patikrinimai, siekiant jas visiškai uždaryti. Šiemet neliko vienintelės Lietuvoje tolišaudai skirtos šaudyklos ir kiekvieną savaitgalį dirbusios „ShootingClub.lt“ – didžiausios erdvės, pritaikytos šaudyti į dronus imituojančius skriejančius taikinius. Realybė tokia, kad tolišaudai skirtus ginklus turintys šauliai artimiausią tam tinkamą objektą dabar gali rasti tik Lenkijoje. O užsiimantiems šaudymu į skriejančias lėkšteles savo įgūdžius savaitgaliais tobulinti liko vos dvi vietos visoje šalyje – ir tai su sąlyga, kad ten nevyksta varžybos.

Rugpjūtį Klaipėdos r. atidaryta nauja šaudykla „Juodas gandras“, praėjusi tikrus kryžiaus kelius biurokratų labirintuose, teismų ir skundų maratonus. Pagarba privatiems investuotojams, be valstybės paramos įrengusiems tokio masto objektą – labai panašų į tą, kuris ką tik iškilmingai atidarytas Lenkijoje. Pagarba ir Klaipėdos r. merui Broniui Markauskui, supratusiam šios infrastruktūros svarbą pajūrio regionui ir padėjusiam šaudyklai atsidaryti (ne materialiai, bet bent politiškai). Ar šaudykla sulaukė tokio dėmesio, kokio sulaukė vakar atidaryta Lenkijoje? Tikrai ne. Kadangi pačiam teko dalyvauti atidaryme, iš politikų ten mačiau tik Klaipėdos r. savivaldybės merą su komanda, buvusį Lietuvos kariuomenės vadą Arvydą Pocių ir vidaus reikalų viceministrą Martyną Katelyną. Gal kažko ir nepastebėjau, tačiau Prezidento Gitano Nausėdos ten tikrai nebuvo, kaip ir daugelio kitų, kurie turėtų dalyvauti tokio objekto atidaryme. Norėčiau padėkoti ir daugiau šalies politikų, prisidėjusių prie šaudyklų kūrimo Lietuvoje, tik daugiau tokių nežinau. Bent jau kol kas.

Tačiau žinau tuos, kurių „dėka“ „ShootingClub.lt“ šaudykla šiandien yra uždaryta ir nebeprieinama profesionaliam sportui. Labiausiai prie to prisidėjo Seimo narys Linas Jonauskas, inicijavęs ir „prastūmęs“ įstatymą dėl įmonių veiklos stabdymo neturint poveikio aplinkai vertinimo, bei Kėdainių r. meras Valentinas Tamulis, per dvi savo vadovavimo kadencijas nepasivarginęs net apsilankyti didžiausioje Lietuvos šaudykloje, nors ji garsino Kėdainius aštuoniolika metų. Savivaldybės raštu šis politikas „palaimino“ šaudyklos uždarymo procedūrą, pragmatiškai skaičiuodamas galimų rinkėjų balsus. Manau, apsiskaičiavo, ir labai stipriai – rinkimai parodys, kiek. Kiekvienas ginklą turintis pilietis, šaudymo sporto atstovas, medžiotojas ar LŠS narys turi žinoti šias pavardes, kad suprastų, ko ateityje negalima rinkti į valdžią. Savivaldos rinkimai bus puiki proga paklausti ir kitų kandidatų: ar turite leidimą ginklui? Ar turite patį ginklą? Ar mokate šaudyti ir kur treniruojatės? Jei būsite išrinktas, ar inicijuosite šaudyklos įrengimą rajone? Kaip ruošiatės ginti kraštą, kuriam, būdamas valdžioje, žadate „atiduoti visą save“, jei net neturite ginklo? Tikėkimės, kad bestuburių politikoje sumažės, o šaudyklos Lietuvoje galiausiai sulauks tinkamo dėmesio.

Nuotraukos iš Vido SILVESTRAVIČIAUS socialinio tinklo paskyros

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.