Kaip sankcijos paveikė Rusijos žemės ūkio technikos gamybą?

Nuosmukis

Ukrainos kovos su dezinformacija centras dar prieš šią vasarą skelbė, jog jau liepą didžiausias Rusijos žemės ūkio technikos gamintojas – koncernas „Rostselmash“ – gali visiškai sustabdyti gamybą: sandėliai buvo perpildyti daugiau nei 3000 neparduotų kombainų ir traktorių, o daugiau nei 15 000 darbuotojų buvo išsiųsti priverstinių atostogų.

„Rostselmash“, įtraukta į strateginių Rusijos įmonių sąrašą, po plataus masto invazijos į Ukrainą prarado tradicines rinkas. Pardavimams taip pat pakenkė blogėjanti Rusijos ūkininkų finansinė padėtis dėl infliacijos, didelių palūkanų normų ir vyriausybės paramos mažinimo. 2024 m. pardavimai sumažėjo 30 proc., pelnas krito septynis kartus, ir panašu, kad padėtis toliau blogėja.

“Global Banking and Finance” taip pat skelbė, jog sumažėjo „Rostselmash“ technikos paklausa, todėl nuo birželio mėnesio teko sustabdyti gamybą ir mažinti sąnaudas, nes ūkininkai neturi pinigų naujai įrangai įsigyti.

Tuo metu pati „Rostselmash“ pranešė, kad nuo birželio mėnesio, prieš prasidedant derliaus nuėmimo sezonui, visi savo darbuotojai bus atleisti privalomomis atostogomis, atostogas perkeliant iš rugpjūčio ir rugsėjo mėnesio. „Ši priemonė yra priverstinė ir taikoma dėl dabartinės ekonominės padėties žemės ūkio sektoriuje. Ūkininkai neturi lėšų reikalingai įrangai įsigyti, todėl rinka smarkiai smuko“, – buvo teigiama bendrovės pranešime.

Apie visas bendrovės problemas neseniai rašė ir „Ūkininko patarėjas“.

Kriziniai skaičiai

Brangios paskolos dar labiau padidina kitas problemas, tokias kaip dideli eksporto muitai ir kylančios degalų bei trąšų kainos, todėl daugelyje regionų ūkininkavimas tampa nepelningas ir kenkia Rusijos ambicijoms tapti žemės ūkio supervalstybe.

Dėl griežtos centrinio banko pinigų politikos komercinės paskolos, kurių palūkanų norma šiuo metu yra apie 30 proc., daugumai ūkininkų tapo neprieinamos.

„Rostselmash“ teigė, kad šiemet visų Rusijos žemės ūkio įrangos gamintojų pardavimai, palyginti su 2021 m., kai šalies žemės ūkis klestėjo, drastiškai sumažėjo: 76 proc. – grūdų kombainų, 49 proc. – pašarų kombainų ir 48 proc. – traktorių.

Ūkininkai taip pat susiduria su dideliais eksporto muitais ir didėjančiomis degalų bei trąšų kainomis, tačiau, nepaisant ūkininkų lobizmo, vicepremjeras Dmitrijus Patruševas pareiškė, kad muitai liks galioti. „Tai yra noro surinkti daugiau pinigų iš ūkininkų per eksporto muitus rezultatas“, – atsakydamas į „Rostselmash“ pareiškimą sakė parlamento narys ir ūkininkas Sergejus Lisovskis.

Priverstinis sandoris

Praėjusių metų sausį paskelbta, jog Turkijos traktorių gamintoja „Başak Traktor“ iš „Rostselmash“ įsigijo 96,7 proc. Kanados „Buhler Industries“ akcijų. Iš sandorio gautos lėšos esą bus panaudotos toliau plėtoti bendrovės gamybos ir technologinį savarankiškumą, taip pat kurti ir išleisti naujus produktus.

„Rostselmash“ įsigijo „Buhler Industries“ dar 2008 m., o jau kitais metais bendrovė pradėjo surinkinėti „Canadian Versatile“ traktorius Rostovo prie Dono gamykloje. Tačiau 2023 m. liepą Kanados valdžia, grasindama griežtomis sankcijomis, pradėjo reikalauti parduoti „Buhler“.

„Buhler Industries“ yra įmonė, gaminanti žemės ūkio techniką su pagrindiniais prekių ženklais „Versatile“ ir „Farm“. „Buhler“ turi gamybos įrenginius ir sandėlius JAV, o pagrindinė būstinė yra Vinipege (Kanada).

„Başak Traktor“ yra Turkijos žemės ūkio technikos gamintoja, gaminanti traktorius, žemės dirbimo, sodinimo ir augalų apsaugos įrangą, taip pat sodo ir derliaus nuėmimo įrangą. „Başak“ patronuojanti bendrovė yra „ASKO Holding“ – Turkijos diversifikuota kontroliuojančioji bendrovė, užsiimanti žemės ūkio technikos, statybos technikos ir energetikos gamyba. Įmonės būstinė yra Sakarjoje (Turkija).

Atnaujina asortimentą

Kaip rašo airių portalas „Agriland“, „Buhler Industries“ pardavimas Turkijos bendrovei „Basak Traktor“ nesumažino „Rostselmash“ ambicijų savo asortimente turėti didelius traktorius.

Dar šių metų pradžioje bendrovė sukūrė transmisiją, tinkamą traktoriams iki 620 AG, tačiau neturėjo traktoriaus, į kurį ją įmontuotų. O dabar „Rostselmash“ patvirtino, kad bus gaminama nauja didelės galios traktorių serija, skirta užpildyti po minėto sandorio paliktą modelių spragą.

Mašinos bus projektuojamos ir gaminamos pačios įmonės, o jų galia svyruos nuo 440 AG iki 580 AG, teigia bendrovė, akcentuojanti, kad jas gaminant reikia naudoti nuosavus išteklius.

Pranešama, kad jau pagaminti du prototipai, kurie šiuo metu atliekami lauko bandymus. Ribota gamyba greičiausiai prasidės kitais metais, kai bus baigti bandymai. Pirmasis traktorius esą bus „Rostselmash 3580“.

Neatskleidžiama jokių variklio detalių, nors bendrovė jau naudoja „Weichai WP12“ variklius savo 2000 serijos mašinose. Ši Kinijos kompanija gamina 16,6 l dyzelinius variklius, kurių galia siekia iki 760 AG. Kitas variantas – traktorių varys Rusijoje pagamintas „Kamaz“ dyzelinis variklis iki 700 AG.

Taip pat esą jau sukurta savadarbė skaitmeninė platforma „Agrotronic“, skirta automatiniam mašinos valdymui ir veikimo stebėjimui, nors tikslios jos galimybės šiuo metu nežinomos.

Ar veikia sankcijos?

Kaip praneša Ukrainos užsienio žvalgybos tarnyba, Rusijos žemės ūkio technikos rinkoje užfiksuotas reikšmingas pardavimų sumažėjimas, nepaisant to, kad ūkininkai jaučia poreikį atnaujinti savo technikos parką. 2025 m. pirmąjį ketvirtį žemės ūkio technikos pardavimai Rusijoje, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, sumažėjo 32,9 proc. ir sudarė 473,3 mln. JAV dolerių. Ypač didelis sumažėjimas pastebėtas grūdų ir pašarų kombainų, traktorių, plūgų ir kultivatorių segmentuose.

Nuosmukis susijęs ne tik su pardavimais, bet ir su gamyba: remiantis oficialia statistika, sausio–vasario mėnesiais pagamintų mašinų kiekis, palyginti su tuo pačiu 2024 m. laikotarpiu, sumažėjo daugiau nei 11 proc.

Viena iš pagrindinių šios situacijos priežasčių buvo sugriežtintos Vakarų sankcijos, kurios gerokai apribojo Rusijos įmonių prieigą prie technologijų, importuojamų komponentų, programinės įrangos ir finansinių priemonių. Dėl to daugelis gamintojų negali išlaikyti kokybės lygio, o vartotojai yra priversti atsisakyti įrangos atnaujinimo dėl kylančių kainų ir sumažėjusio prieinamumo.

Taip pat padidėjo finansinis spaudimas žemės ūkio sektoriui. Dėl sugriežtintos fiskalinės politikos vietiniai bankai mažina skolinimą ūkininkams, o galimybė naudotis lengvatinėmis programomis faktiškai išnyksta. Tuo pačiu metu mažėja žemės ūkio sektoriaus pelningumas, didėja infliacija, o darbuotojų trūkumas ir darbo užmokesčio išlaidos gilina krizę.

Padėtį dar labiau apsunkina nuo 2025 m. pradžios įvestas padidintas žemės ūkio technikos utilizavimo mokestis. Tai dar labiau padidina tiek importuojamų, tiek vietinių produktų kainą, todėl jie tampa dar mažiau įperkami ūkininkams. Ateityje, iki 2030 m., mokestis bus indeksuojamas 15 proc. kasmet.

Visi šie veiksniai kartu su geopolitiniu spaudimu ir ekonomine izoliacija lemia gilų Rusijos žemės ūkio technikos rinkos sąstingį. Nėra jokių prielaidų, kad situacija artimiausiu metu pagerėtų.

Parengė Ričardas Čekutis